Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėja Silvana Girdenienė, sekretoriaujant Jolantai Smilgin, dalyvaujant ieškovo atstovei Živilei Akulavičiūtei, atsakovo atstovui Virmantui Vygeliui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą dėl žemės nuomos mokesčio ir delspinigių išieškojimo pagal Varėnos rajono savivaldybės ieškinį atsakovui V. Vygelio individualiai paruošų įmonei „Vygis“, trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos Varėnos žemėtvarkos skyriui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas pateikė teismui ieškinį, kuriuo parašo priteisti iš atsakovo 11 574,24 Lt žemės nuomos mokesčio ir 847,29 Lt delspinigių. Nurodo, kad V. Vygelio individuali įmonė „Vygis“ 1998 metų gruodžio 30 dieną su Alytaus apskrities viršininko administracija sudarė valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį Nr. 38/98-055 dėl 0,8907 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini).

Šios sutarties 17 punkte numatyta, kad žemės nuomininkas įsipareigoja laiku mokėti LR Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotą žemės nuomos mokestį. Vyriausybės 2002-11-19 nutarimu Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę ir valstybinio vidaus vandenų fondo vandens telkinius“ nustatyta, kad konkretų nuomos mokesčio už valstybinę žemę tarifą nustato savivaldybė, kurios teritorijoje yra išnuomojama žemė, taryba (p. 1.4.). Pagal šio nutarimo 1.6. punktą savivaldybės taryba taip pat nustato nuomos mokesčio mokėjimo terminus.

Savivaldybės tarybos 2003-10-01 sprendimo Nr. V-108 ,,Dėl Varėnos rajono savivaldybės tarybos 2003-07-08 sprendimo Nr. V-78 ,,Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę ir valstybinio vidaus vandenų fondo vandens telkinius nustatymo ir mokėjimo tvarkos patvirtinimo“ pakeitimo“, kuris papildė sprendimą Nr. V-78, 20 punktu nustatė delspinigius už nesumokėtą nuomos mokestį – 0,04 procento už kiekvieną pavėluotą dieną. Delspinigiai išliko tokie patys ir 2009-05-26 Savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-VI-668 ,,Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo tvarkos aprašo tvirtinimo“ patvirtinus naują Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo aprašą.

Pagal Savivaldybės tarybos patvirtintus tarifus atsakovas privalėjo už 2009-2011 metus už ne žemės ūkio paskirties žemę mokėti 1,5 proc. valstybinės žemės nuomos mokestį. Vadinasi atsakovas už 2009 metus turėjo sumokėti 4017,12 Lt, už 2010 metus – 4017,12 Lt, už 2011 metus – 3540 Lt. Tačiau žemės nuomos mokesčio atsakovė nemokėjo, todėl iš jo priteistini delspinigiai – 847,29 Lt už šešių mėnesių laikotarpį.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad žemės nuomos mokestis yra savivaldybės biudžeto lėšos (LR biudžeto sandaros įstatymo 22 str.), taip pat į LR Vyriausybės 1999-03-09 nutarimo Nr. 260 ,,Dėl naudojamų kitos paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos’’ 2.12. punktą, kuriuo savivaldybių tarybos įpareigotos kontroliuoti, kaip vykdoma valstybinės žemės nuomos mokesčio mokėjimo sutarties sąlyga, o nustačius pažeidimą – turi teisę reikalauti pašalinti pažeidimus ar kreiptis į nuomotoją dėl sutarties nutraukimo inicijavimo ir įstatymų nustatyta tvarka kreiptis, kad būtų atlyginti nuostoliai, bei remiantis CK 6.2 str., 6.4 str., 6.63 str., 6.245 str., 2009-05-26 sprendimu Nr. T-VI-668 patvirtinto Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo tvarkos aprašo 22 punktu, kuris numato, kad jeigu nuomininkas (naudotojas) ilgiau kaip 2 metus nuo nustatyto termino nesumoka nuomos mokesčio, mokestis išieškomas Civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso pagrindu. Todėl prašo ieškinį tenkinti visiškai.

Atsakovės atstovas Virmantas Vygelis per nustatytą teismo terminą pateikė savo atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė nesutinkantis su ieškinio reikalavimais dėl sekančių motyvų:

1. Varėnos rajono savivaldybės tarybos sprendimu 2009-08-25 Nr. T-VI-725 yra nurodyta 2 punkte, kad valstybinės žemės nuomos mokesčiu neapmokestinama miestų, gyvenviečių nuotekų valymo įrenginių teritorijų ir šių objektų sanitarinių zonų žemė. Nurodo, kad nekilnojamojo turto registro išraše yra pažymėta, kad jo nuomojamam žemės sklypui yra taikomos Vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zona. Todėl atsakovės nuomojama žemė negali būti apmokestinama žemės nuomos mokesčiu.

2. Atsakovės atstovas nurodė, kad neteisingai yra paskaičiuoti delspinigiai.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas nurodė, kad su delspinigių paskaičiavimu sutinka. Kartu jis nurodė, kad į jo nuomojamą žemės sklypą įeina ir bendro naudojimo kelias, už kurį mokestis taip pat neturi būti skaičiuojamas. Kadangi savivaldybė paskaičiuodama jam žemės nuomos mokestį į šias aplinkybes neatsižvelgė, tai jis nesutinka su jų argumentais ir prašo ieškinio netenkinti.

3. Varėnos rajono savivaldybės taryba 2003-11-11 sprendimo Nr. V-120 punktais 4 ir 4.1 nustatė, kad nuotekų pumpavimo stočių ir šių objektų sanitarinių zonų žemė yra neapmokestinama. Kadangi nuomojamas žemės sklypas patenka į šią zoną, įmonė neturi pagrindo mokėti už žemės nuomą (prideda planą).

Trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos žemėtvarkos skyrius atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Liudytojas Antanas Keršiulis, dirbantis UAB ,,Varėnos vandenys“ direktoriaus pavaduotoju patvirtino, kad dalis inžinerinių tinklų eina per V. Vygelio įmonės nuomojamą žemę apsaugos zona yra 5 metrai į vieną ir į kitą pusę nuo vamzdžio, kad avarijos atveju būtų galima kasinėti. Liudytojas paaiškino, kad naujai pastatyta nuotekų siurblinė į atsakovės sklypą nepatenka, numatyta yra 15 m, o iš tiesų atstumas nuo siurblinės iki atsakovės sklypo yra didesnis. Senosios siurblinės nenaudoja jau nuo 2002 metų, kuri taip pat buvo už V.Vygelio nuomojamos žemės teritorijos ribų.

Iš esmės šioje byloje ieškovas prašo priteisti iš atsakovo nuostolius, atsiradusius dėl žemės sklypo nuomos sąlygų nevykdymo. Kitaip tariant, nagrinėjamu atveju civilinė atsakomybė kildinama iš sutarties. Tokie šalių ginčo teisiniai santykiai yra reglamentuojami LR CK šeštosios knygos XXIX skyriaus nuostatomis.

Sutartinei atsakomybei būdinga tai, kad šalis sieja civiliniai teisiniai santykiai ir civilinės teisės pažeidimas atsiranda dėl sutarties pažeidimo (CK 6.256 str.). Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 str. 3 d.). Sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d., 6.256 str. 1 d.). Sutartinės prievolės neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas nėra preziumuojamas (CK 6.246, 6.256 str.), todėl ginčo atveju jį privalo įrodyti ieškovas, reikalaujantis taikyti sutartinę civilinę atsakomybę.

Bylos duomenimis nustatyta, kad V. Vygelio individuali paruošų įmonė „Vygis“ ir Alytaus apskrities viršininko administracija 1998 metų gruodžio 30 dieną sudarė valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį Nr. 38/98-055 dėl 0,8907 ha žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuomos 99 metų laikotarpiui.

Sutarties 8 punktas numato specialiąsias žemės naudojimo sąlygas: laikytis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimo Nr. 343 reikalavimų. Sutarties 17 punktu žemės nuomininkas įsipareigojo laiku mokėti LR Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotą žemės nuomos mokestį, nors pačioje sutartyje ir nėra nustatytas konkretus žemės nuomos mokesčio dydis ar jo apskaičiavimo metodika. Įstatymas šiuo atveju numato, kad į užmokestį už žemės nuomą įskaitomas ir mokesčio indeksavimas, jeigu nuomojama valstybinė žemė (CK 6.550 str. 1 d. 11 p.). Sutarties 18-tame punkte nurodyta: „Žemės nuomotojas ir žemės nuomininkas su LR įstatymų nustatytomis ne žemės ūkio paskirties žemės naudojimo sąlygomis, žemės nuomininko teisėmis ir pareigomis, žemės nuomos sutarties galiojimo pasibaigimo arba jos nutraukimo prieš terminą sąlygomis, ginčų, kilusių iš žemės nuomos sutarties, sprendimo tvarka yra susipažinę. Šalys už sutarties pažeidimą atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka“.

CK 6.545 str. nustato, kad žemės nuomos sutartimi viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja perduoti už užmokestį kitai šaliai (nuomininkui) sutartyje nurodytą žemės sklypą laikinai valdyti ir naudotis pagal sutartyje numatytą paskirtį ir naudojimo sąlygas, o nuomininkas įsipareigoja mokėti sutartyje nustatytą žemės nuomos mokestį. Pagal CK 1.5 str. nuostatas, civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, o pagal LR CK 6. 158 str., kiekviena sutarties šalis, turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai.

Laikytina, kad aptariama žemės nuomos sutartis yra sudaryta ir privaloma šalims vykdyti nuo jos sudarymo momento, tai yra nuo 1998-12-30, kai buvo sutartis sudaryta ir šalių pasirašyta (b. l. 5). Nuo šio momento atsakovui atsirado prievolė mokėti sulygtą žemės nuomos mokestį.

Posėdžio metu atsakovės atstovas patvirtino, jog jis sutinkantis sumokėti ieškovui skolą, skaičiuojant į metus po 1785 Lt, todėl darytina išvada, kad atsakovės atstovas iš dalies pripažįsta ieškinį. Atsakovės atstovas nurodė, kad jeigu ieškinys būtų tenkintas visiškai, tai jis sutinka ir su delspinigių dydžiu, nes jie paskaičiuoti teisingai.

Pagal Žemės įstatymo (2001-08-17 redakcija) 22 str. 3 dalį valstybinės žemės nuomojimo tvarką nustato įstatymai ir Vyriausybė. Žemės nuomos sutarties dalykas yra valstybinės žemės arba privačios žemės sklypas (jo dalis), suformuotas pagal žemėtvarkos projektą ar kitą detalų teritorijų planavimo dokumentą ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas viešame registre (CK 6.546 str.). Tai yra imperatyvioji įstatymo norma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-10-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos katalikų mokytojų sąjunga, Vilniaus apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-496/2006). Remiantis šia praktika ir atsižvelgiant į valstybinės žemės (sklypo) socialinę paskirtį, kuri savo ruožtu nulemia, be kita ko, ir viešojo intereso buvimą valstybinės žemės nuomos santykiuose, konstatuotina, kad valstybinės žemės nuomos santykiams būdingas teisinis apibrėžtumas, kuris riboja šių santykių šalių galimybę, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, tarpusavio susitarimu nusistatyti kitokias tarpusavio teises ir pareigas, negu tas, kurias įtvirtina atitinkamus santykius reglamentuojančios imperatyviosios įstatymų nuostatos. Dėl to, valstybinė žemė gali būti išnuomojama tik griežtai vadovaujantis imperatyviųjų teisės normų nuostatomis ir valstybinės žemės nuomos klausimai turi būti sprendžiami vadovaujantis imperatyviųjų teisės aktų nuostatomis, įskaitant, tačiau neapsiribojant nurodytomis Žemės įstatymo ir Civilinio kodekso nuostatomis. Šiame kontekste pažymėtina, kad aukščiau nurodytos žemės nuomos sutarties turinys atitinka CK 6.550 str. nuorodoms.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę ir valstybinio vidaus vandenų fondo vandens telkinius“ nustatė, kad žemės nuomos mokestis skaičiuojamas nuo valstybinės žemės vertės, apskaičiuotos pagal Žemės įvertinimo metodiką, patvirtintą Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 (1.5 punktas); išnuomojant valstybinę žemę ne aukciono būdu, nuomos mokesčio tarifas metams negali būti mažesnis kaip 1,5 proc. ir didesnis kaip 4 proc. žemės vertės (1.2 punktas); konkretų nuomos mokesčio už valstybinę žemę, išnuomotą ne aukciono būdu, tarifą, nuomos mokesčio mokėjimo terminus nustato savivaldybės, kurios teritorijoje yra išnuomojama valstybinė žemė, taryba (1.4, 1.7 punktai); savivaldybių tarybos savo biudžeto sąskaita turi teisę mažinti valstybinės žemės ir valstybinio vidaus vandenų fondo vandens telkinių žvejybai nuomos mokestį arba visai nuo jo atleisti (1.9 punktas). Analogiškos nuostatos išdėstytos ir 2003 m. lapkričio 10 d. nutarime Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ (2, 3, 4, 7, 8 punktai). Taigi savivaldybėms valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifo nustatymo srityje suteikti įgalinimai priimti norminius teisės aktus.

Atsakovės atstovas iš esmės ginčija savo pareigą mokėti tokio dydžio žemės nuomos mokestį dėl to, kad jo įmonės nuomojamas žemės sklypas patenka į nuotekų pumpavimo stočių ir šių objektų sanitarinę zoną, kuri pagal Varėnos rajono savivaldybės tarybos 2003-11-11 Nr. V-120 4.1. punktą ir 2009-08-25 sprendimo Nr. T-VI-725 2.1. punktą yra neapmokestinama.

Kitas atsakovės atstovo argumentas buvo toks, jog jo nuomojamame žemės sklype yra kelias, kuris taip pat neturėtų būti apmokestinamas, tačiau jo manymu, kelio plotis iš jo nuomojamo žemės sklypo ploto nėra išskaičiuotas. Tvirtindamas, kad jo teiginiai yra teisingi atsakovės atstovas pateikė teismui planą. Nurodė, kad iš plano matyti, jog jo nuomojamas žemės sklypas ribojasi su UAB ,,Varėnos vandenys“ žemės sklypu tarp taškų Nr. 2, Nr. 3 ir Nr. 4. Atsakovės atstovas nurodė, kad UAB ,,Varėnos vandenys“ nuomojamame žemės sklype yra siurblinė, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir apsauginė šio pastato zona 12,5 m patenka į atsakovės nuomojamą žemės sklypą (plane pažymėjo raudona linija). Kita siurblinė, kurios unikalus Nr.3800-2004-4012, nuo šios išorinių sienų apsauginė zona 5,5 m patenka į atsakovės nuomojamą žemės sklypą (šį atstumą pažymėjo žalia linija). O taip pat plane pažymėti taškai Nr. 9 ir Nr. 10, kur matosi, kad bendro naudojimo kelias patenka į atsakovės nuomojamą žemės sklypą.

LR Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 patvirtintų specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo pakeitimo 197 punktas numato, kad vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zona yra žemės juosta, kurios plotis po 5 metrus nuo vamzdynų ašies. Magistralinių vamzdynų, kurių skersmuo yra 400 milimetrų ir didesnis, apsaugos zona yra žemės juosta, kurios plotis po 10 m nuo vamzdynų ašies sausame grunte, o drėgname grunte – ne mažiau kaip po 25 metrus. Vandens rezervuarų, skaidrintuvų, kaupiklių apsaugos zonos plotis po 30 metrų, o vandentiekio bokštų ir kitų įrenginių – ne mažiau kaip po 15 metrų nuo išorinių sienelių.

Iš žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), plano, matyti, kad sanitarinės apsaugos zona nepatenka į atsakovo nuomojamą valstybinės žemės sklypą. Todėl esant tokioms aplinkybėms, atsakovas negali remtis Varėnos rajono savivaldybės tarybos 2003-11-11 sprendimo Nr. V-120 nuostatomis, o jo nuomojamas valstybinės žemės sklypas turi būti pilnai apmokestinamas.

Šie argumentai jau buvo analizuojami 2009-2010 metais, kai byla buvo nagrinėjama Varėnos rajono apylinkės teisme (civ. b Nr.2-233-770/2009) ir nagrinėjant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teisme 2010-03-09. Vilniaus apygardos teismo nutartyje buvo pažymėta, jog atsakovas neįrodė, kad sanitarinės apsaugos zonos patenka į atsakovo nuomojamą valstybinės žemės sklypą (b. l. 29, 40, 41 civilinė byla Nr. 2-233-770/2009), todėl atsakovas negali remtis rajono savivaldybės tarybos 2003-11-11 sprendimo Nr. V-120 nuostatomis, o jo nuomojamas valstybinės žemės sklypas turi būti pilnai apmokestinamas. Nutartyje buvo pabrėžta, jog Varėnos rajono savivaldybės sprendimai dėl žemės nuomos mokesčio nėra nuginčyti ar panaikinti nustatyta tvarka, todėl nėra pagrindo jais abejoti (b. l. 109-113, civ. b. Nr. 2-233-770/2009).

Nagrinėjant bylą dėl mokesčio už naują periodą, atsakovės atstovas nepateikė jokių naujų argumentų, pateikė tokį patį planą, kuriame jis pats atžymėjo atstumus : 12,5 m ir 5,5 m. Matyti, kad šiuos matavimus jis atliko nuo statinio kraštinių. Tuo tarpu Vyriausybės nutarime kalbam apie atstumus nuo vamzdyno ašies.

LR CPK 182 str. nurodoma, kad nereikia įrodinėti aplinkybių nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai) (2 punktas). Todėl teismas laiko, kad dėl šių aplinkybių, atsakovės atstovas nepateikė jokių naujų argumentų, jie buvo išsamiai išanalizuoti ankstesnėje civilinėje byloje Nr. 2-233-770/2009. Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimas buvo apskųstas Vilniaus apygardos teismui ir šio teismo nutartimi apeliacinis skundas buvo atmestas. Todėl esant galiojančiam teismo sprendimui, kuris buvo priimtas dėl to paties dalyko tarp tų pačių šalių tik už kitą laikotarpį, tad iš naujo įrodinėti tų pačių aplinkybių nereikia.

Naujas atsakovės atstovo išdėstytas argumentas, kad per jo nuomojamą žemės sklypą eina kelias, kuris patenka į bendrą plotą, nors turėtų būti neapmokestinamas. Įrodinėjant šią aplinkybę atsakovės atstovas pateikia tik jau anksčiau minėtą planą ir savo prašymo bei savivaldybės atsakymo raštus, kuriame savivaldybės meras nurodo, jog atsižvelgdami į paviršinio vandens problemą įvažiavime nuo Žaliosios gatvės, ieškosime galimybių nuvesti nuo įvažiavimo dangos besikaupiantį paviršinį vandenį.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyrius 2012-12-03 rašte nurodė, jog V. Vygelio individualiai paruošų įmonei ,,Vygis“ išnuomotam 0,8907 ha kitos paskirties žemės sklypui, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini) nėra nustatytas kelio servitutas (naudotis keliu) ir į žemės sklypo plotą nėra įskaičiuotas bendro naudojimo kelias.

LR CPK 197 str. 2d. nurodoma, kad dokumentai, išduoti valstybės ar savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų, neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais.

Atsakovės atstovui nepateikus jokių kitokių rašytinių įrodymų, teismas laiko, jog atsakovės atstovas nenuginčijo oficialiame dokumente esančios informacijos, jog į į jo nuomojamą žemės sklypo plotą nėra įskaičiuotas bendro naudojimo kelias ir tai negali įtakoti žemės nuomos mokesčio dydžio.

Varėnos rajono savivaldybė šiuo atveju veikia vadovaudamasi LR Vyriausybės 1999-03-09 nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.12. punktu, pagal kurį savivaldybės įpareigotos kontroliuoti, kaip vykdoma valstybinės žemės nuomos sutarties, sudarytos apskrities viršininko ar jo paskirto apskrities viršininko administracijos darbuotojo, sąlyga dėl žemės nuomos mokesčio mokėjimo, o nustačiusi pažeidimus – reikalauti pašalinti pažeidimus ir įstatymų nustatyta tvarka kreiptis, kad būtų atlyginti nuostoliai.

Įstatyme imperatyviai apibrėžta, jog asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.256 str. 2 d.). Kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita (CK 6.256 str. 4 d.).

Šiuo atveju nors valstybinės žemės nuomos sutartimi nėra nustatytos netesybos, tačiau akivaizdu ir įrodyta, kad atsakovas sistemingai praleisdavo prievolės įvykdymo terminą (apskritai nemokėjo už žemės nuomą), todėl ieškovas pagrįstai reikalauja iš atsakovo ir realiai įvykdyti prievolę, ir kartu sumokėti delspinigius.

Tenkinant ieškinį, iš atsakovės priteistina bylinėjimosi išlaidos valstybei (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Tenkinti ieškinį visiškai.

Priteisti iš atsakovo V. Vygelio individualios paruošų įmonės „Vygis“, įmonės kodas 284520770, esančios Žalioji g. 27, Varėnoje, Varėnos rajono savivaldybės, įmonės kodas 111104834, esančios Vytauto g. 12, Varėnoje, a. s. (duomenys neskelbtini) banke DNB, naudai 11 574, 24 Lt (vienuolika tūkstančių penkis šimtus septyniasdešimt keturis litus 24 ct) žemės nuomos mokesčio ir 847,29 Lt (aštuonis šimtus keturiasdešimt septynis Lt 29 ct) delspinigių.

Priteisti iš atsakovo V. Vygelio individualios paruošų įmonės „Vygis“, įmonės kodas 284520770, valstybės naudai 372,65 Lt (tris šimtus septyniasdešimt du litus 65 ct) žyminio mokesčio.

Sprendimas gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos, skundą paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme.