- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-25
- Bylos Nr.
- e2S-604-569/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-02878-2023-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Muchtarovienė
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. rugsėjo 4 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 2023 m. rugpjūčio 18 d. priėmė sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, pripažinti, kad statiniai, esantys adresu: (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), t.y. pastatas-gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai-kiemo statiniai (tvora, šulinys, tualetas, kiemo aikštelė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra D. B. I., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), asmeninė nuosavybė.
Šalies argumentai
2. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teismui pateikė prašymą dėl papildomo procesinio sprendimo priėmimo. Prašyme nurodydama, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius (toliau – ir Tarnyba) 2023-05-10 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) šioje byloje suteikė A. I. antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje, kurią teikė advokatė S. V. – G.. Pareiškėjos nuomone, byloje nebuvo išspręstas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą A. I., priteisimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2023 m. rugsėjo 4 d. nutartimi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl papildomo procesinio sprendimo priėmimo netenkino.
4. Teismas sprendė, kad 2023 m. rugpjūčio 18 d. sprendime klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų išsprendė, t. y. įvertino tai, kad atsakovė šioje byloje buvo valstybės įmonė ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 96 straipsnio 4 dalimi, nutarė bylinėjimosi išlaidų ieškovui nepriteisti. Atsižvelgęs į tai, kad bylinėjimosi išlaidų klausimas 2023 m. rugpjūčio 18 d. teismo sprendime išspręstas, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl papildomo procesinio sprendimo priėmimo netenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašo: pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. rugsėjo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje Tarnybos prašymas dėl A. I. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkintas, išspręsti klausimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų priteisimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
5.1. Teismas 2023 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ieškinį tenkino visiškai, tačiau sprendime nepasisakė dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo už A. I. suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
5.2. Tarnyba pažymi, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnio nustatytas taisykles (CPK 99 straipsnio 2 dalis). Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavęs valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą. Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai. CPK 96 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo buvo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų.
5.3. VĮ Turto bankas nagrinėjamoje byloje CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu yra atleistas tik nuo žyminio mokesčio, tačiau ne nuo kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, tarp jų ir nuo antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų. Nuo visų bylinėjimosi išlaidų nagrinėjamoje byloje yra atleista tik viena iš ginčo šalių – atsakovė, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies pagrindu.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė VĮ Turto bankas prašo atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. rugsėjo 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atmesti, o nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
6.1. CPK 99 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Teismas gali nukrypti nuo CPK 96 straipsnio 1- 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
6.2. Atsakovė VĮ „Turto bankas“ neatliko jokių prieštaraujančių teisės aktams veiksmų, kurie būtų galėję pažeisti ieškovo interesus. Atsakovė nėra atsakinga dėl reikalavimo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, savo teisėmis procese nepiktnaudžiavo, todėl, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, valstybės patirtos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš atsakovės nepriteistinos.
6.3. Įvertinant tai, kad byla buvo inicijuota ne dėl to, kad atsakovė kokiu nors būdu pažeidė ieškovo teises, reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų turėjo būti atmestas (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Akivaizdu, kad ieškinio šioje byloje pareiškimas priklausė ne nuo atsakovės veiksmų ar neveikimo, o išimtinai nuo ieškovo elgesio. Dėl to šioje byloje nebuvo pagrindo vertinti, kad atsakovės elgesys buvo netinkamas ir kad atsakovė turėtų atlyginti ieškovui bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
8. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti papildomą sprendimą, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
9. Teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu: kuris nors reikalavimas, dėl kurio šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus, sprendime yra neišspręstas; teismas, išsprendęs teisės klausimą, nenurodė priteistos sumos dydžio, perduotino turto ar veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti; teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo (CPK 277 straipsnio 1 dalis). Iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per dvidešimt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (CPK 277 straipsnio 2 dalis).
10. Papildomas sprendimas negali būti priimtas dėl tokių trūkumų, kurių ištaisymas reikštų jau priimto teismo sprendimo turinio keitimą, nes pagal visuotinai žinomą taisyklę, paskelbus byloje sprendimą, teismas, priėmęs sprendimą, neturi teisės pats jį panaikinti ar pakeisti. Esmines teismo sprendime padarytas klaidas, jo neteisėtumą ir nepagrįstumą galima pašalinti tik apeliacine ar kasacine tvarka arba atnaujinus procesą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2010).
11. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2023 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Pripažino, kad statiniai, esantys adresu: (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. pastatas-gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai-kiemo statiniai (tvora, šulinys, tualetas, kiemo aikštelė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra D. B. I., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), asmeninė nuosavybė. Minėtame sprendime sprendė klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų bei nurodė: „Ieškovui šioje byloje skirta 100 proc. valstybės apmokama antrinė teisinė pagalba. Atsakovė šioje byloje yra valstybės įmonė. Sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų teismas vadovaujasi CPK 96 straipsnio 4 dalimi ir bylinėjimosi išlaidų nepriteisia.“. Taigi, nagrinėjamu atveju teismas išsprendė klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų ir nusprendė jų nepriteisti.
12. Atsižvelgiant į tai, kad bylinėjimosi išlaidų klausimas 2023 m. rugpjūčio 18 d. teismo sprendime yra išspręstas, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl papildomo procesinio sprendimo priėmimo netenkino.
13. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, jog nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo taikyti papildomo sprendimo institutą, dėl kitų atskirojo skundo argumentų plačiau nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties
14. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias papildomo sprendimo priėmimą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kuri paliktina galioti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atskirojo skundo netenkinti.
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. rugsėjo 4 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.