Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Dalės Burdulienės (pirmininkė) ir Jolitos Cirulienės (pranešėja),

Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei V. Ž.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės L. A. ir atsakovo A. A. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-634-191/2014 pagal ieškovės L. A. ieškinį atsakovui A. A. ir pagal atsakovo A. A. priešieškinį ieškovei L. A. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, turto padalijimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo (išvadą teikianti institucija – Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius),

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovas apeliaciniame skunde (t. 3, b. l. 77–88) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014-07-24 sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kadangi nebuvo atskleista bylos esmė, neišnagrinėti visi reikalavimai, be to, atsakovas buvo netinkamai atstovaujamas, o jis pats, neturėdamas teisinių žinių, buvo apgautas. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus išspręsti bylą iš esmės, atsakovas prašo: pripažinti, kad šalių santuoka iširo dėl ieškovės kaltės; po santuokos nutraukimo palikti atsakovui santuokinę pavardę A., ieškovei –ikisantuokinę pavardę Braškytė; nustatyti nepilnametės dukters E. A., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su tėvu; priteisti iš ieškovės nepilnametės dukters E. A., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki ji sukaks pilnametystės, išlaikymo uzufrukto teise tvarkytoju paskiriant atsakovą; padalinti santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą, priteisiant ieškovei virtuvės komplektą 800 Lt vertės (trys spintelės kabinamos ir pastatoma dviejų durų spintelė), televizorių Profesional 500 Lt vertės, virtuvinį stalą 400 Lt vertės, kompiuterį ir rašomąjį stalą 1 500 Lt vertės, virtuvės spintelę 200 Lt vertės, 4 vnt. virtuvės kėdžių 160 Lt vertės, viso turto už 3 760 Lt; priteisti atsakovui gitarą 200 Lt vertės, Fujiama 3A vargonėlius 300 Lt vertės, akordionus 2 vnt. 1 200 Lt vertės, sofą-fotelį trivietį 900 Lt vertės, šaldytuvą Snaigė 117 100 Lt vertės, asmeninius įrankius: akumuliatorinį grąžtą 200 Lt vertės, raktų, atsuktuvų, plaktukų komplektus, tarpinių, medvarščių, santechninių priedų komplektus 300 Lt vertės, baldų plokštės 8 vnt. 100 Lt vertės, pietų servizą 200 Lt vertės, svetainės stalą 200 Lt vertės, viso turto už 3 700 Lt; santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą, butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 55 000 Lt, padalinti natūra ieškovei ir atsakovui po ½; priteisti atsakovui iš ieškovės 7 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui; priteisti atsakovui iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

Apelianto nuomone, teismas įrodymus vertino subjektyviai, rėmėsi tik ieškovės paaiškinimais ir be pagrindo kritiškai vertino atsakovo paaiškinimus dėl santuokos iširimo priežasčių. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad sutuoktiniai jau kurį laiką kartu negyvena, neveda bendro ūkio, nebepalaiko šeimyninių santykių, todėl laikytina, kad santuoka yra iširusi dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Be to, teismas kritiškai vertino atsakovo paaiškinimus, jog ieškovė nuolat su kažkuo bendrauja trumposiomis žinutėmis, vakarais ieškovei kažkas skambina, ji išeina iš namų, ilgai negrįžta, kartais iki ryto, todėl atsakovas abejoja ieškovės ištikimybe, įtaria, jog buvo svaiginamas medicininiais preparatais, dėl ko pasireiškė suvokimo pakitimai, santykiai šeimoje buvo konfliktiški, atsakovas buvo provokuojamas į viską reaguoti agresyviau, ieškovė naudojo fizinį ir psichologinį smurtą šeimoje, dėl to atsakovas jautė nuolatinę įtampą, stresą ir baimę. Ieškovės kaltę ir rengimąsi santuokos nutraukimui patvirtina ir tai, kad ji sąmoningai pylė atsakovui vaistus į maistą, tyčia provokavo konfliktus, siekdama iškelti atsakovui baudžiamąją bylą dėl tariamo smurto, kad užvaldytų būstą. Atsakovas nuosprendžiu pripažintas kaltu ir bausmę atlieka, tačiau bausmė nesiartinti prie sutuoktinės nėra visam gyvenimui. Teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, uždraudė atsakovui artintis ir patekti į savo būstą, paimti savo asmeninius daiktus. Kaip įrodymą teismui atsakovas pateikė 2014-03-06 nutarimą atmesti skundą dėl nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kadangi šioje byloje turi įrodomosios reikšmės, t. y. įvykis įvyko 2014-02-06, kurio metu sutuoktinė atsakovą virtuvėje pastūmė, griebė už peilio ir grasino nužudyti. Kitas dokumentas 2014-04-16 Nr. 65-At-00425-14 Kauno apskrities VPK nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kuriame nurodyta: jog atsakovo sutuoktinė L. A. eilę metų į maistą dėdavo neaiškių vaistų, į jo organizmą patekę vaistai sukeldavo grėsmingus gyvybei simptomus, perkreipdavo žandikaulį, sutindavo liežuvis, trūkdavo oro, buvo kviečiamos greitosios med. pagalbos. Šią aplinkybę patvirtina išrašas iš medicininių dokumentų 2014-06-01 Nr. A3905776. Iš Nr. 65-At-00425-14 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, kad sutuoktinė L. A. pasisavino atsakovo portalo „Onės“ anketą ir panaudojo prieš jį skyrybų procese šantažuojančią informaciją. Kad ieškovė prieš atsakovą naudojo fizinį ar psichologinį smurtą, patvirtino ir 2014-06-03 Kauno apskrities VPK nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kuriame nurodoma, jog atsakovui sugrįžus į savo namus, esančius adresu (duomenys neskelbtini)atsakovas pastebėjo, jog seife nėra buto nuosavybės dokumentų, o taip pat suvelti visi skyrybų dokumentai. Paklausus, kur yra jų buto dokumentai, ieškovė atsakė, jog padėti saugioje vietoje – darbovietėje. Atsakovui paprašius buto dokumentus parnešti bei laikyti namuose, ieškovė pasakė, jog jų neparneš, kadangi jie yra tiek jos, tiek jo ir juos gražins į namus tik tuomet, kai teismas juos oficialiai išskirs. Kitas dokumentas 2014-07-03 Nr. 20-65-7- IL-586 Kauno apskrities VPK nutarimas nepradėti administracinio teisės pažeidimo teisenos, jog 2014-06-12 apie 22.00 val. atsakovui paskambino nepažįstamasis, prisistatęs kaip žmonos internetinis draugas, kurio nuotrauką atsakovas yra pateikęs byloje, kuris įžeidinėjo ir grasino atsakovui. Teismas nepripažino atsakovo pateiktos nuotraukos įrodymu, nors ji atitinka įrodymų sampratą. Pagal CPK 177 straipsnio 2 dalį įrodinėjimo priemonėmis gali būti nuotraukos, vaizdo bei garso įrašai, padaryti nepažeidžiant įstatymų. Liudytojai A. B. ir D. R. esminių aplinkybių, kad būtent dėl atsakovo kaltų veiksmų iširo šalių santuoka, neišsakė, be to, viena liudytojų – ieškovės sesuo, antra – artima draugė, jų liudijimai subjektyvūs. Priešingai, liudytojas R. A. esminių aplinkybių dėl tėvo kaltės neišsakė. Juolab ir pati ieškovė nepateikė išrašų iš medicininių dokumentų apie sveikatos sutrikdymą. Nei vienas iš liudytojų nepatvirtino matęs atsakovą naudojant smurtą prieš ieškovę. Nuolat trunkantis ieškovės fizinis ir psichologinis smurtas yra svarbi priežastis, ardanti šeimos gyvenimo, kuris turėtų būti grindžiamas sutuoktinių tarpusavio pagarba ir parama, pamatus. Šalių sūnus R. patvirtino aplinkybę, kad ieškovė reikalavo jo nevalgyti tėvo sriubos, tačiau jis motinos prašymo nepaisė ir praėjus kiek laiko mokykloje patyrė sveikatos sutrikimus, buvo kviesta greitoji medicinos pagalba, sūnus gaivinamas. Toks ieškovės elgesys leidžia daryti prielaidas, kad ji nusprendė, pasinaudodama smurtinių nusikaltimų įstatymo suteiktomis teisėmis, tyčia inicijuoti atsakovui bylas, kad užvaldytų būstą pasinaudojant nepilnametės dukters teisių apsauga. Teismas, nagrinėdamas šeimos bylas, yra aktyvus, jam suteikta teisė išeiti už ieškinio ribų, t. y. spręsti jo manymu ir dėl galimai padaryto nusikaltimo ir inicijuoti bylos iškėlimą. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Dėl to atsakovo veiksmai ne tik pateisinami, adekvatūs situacijai, bet yra ir ginantys mažametės dukros E., gim. (duomenys neskelbtini), ir pilnamečio sūnaus R. interesus. Byloje yra pakankamai duomenų padaryti pagrįstą išvadą, kad šalių bendras gyvenimas tapo negalimas dėl netinkamo ieškovės elgesio.

Teismas netinkamai aiškino materialinės teisės normas, įpareigojančias teismą visų pirma atsižvelgti į vaiko interesus ir vaiko, gebančio išreikšti savo nuomonę, pageidavimus. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovė nuteikinėja dukrą prieš atsakovą, tuo pažeidžiama teisę į normalų dvasinį vystymąsi, teisę į normalią vaikystę bendraujant su abiem tėvais. Teismas netinkamai taikė procesines teisės normas, nes nevisapusiškai ir nepilnai įvertino byloje surinktus įrodymus dėl mažametės dukros išreikšto noro gyventi su kuriuo nors iš tėvų, taip pat dėl ieškovo materialinės padėties, įvertinant tai, kad atsakovas buvo įpareigotas gyventi skyrium ir kitų charakteristikų. Teismo išvada, jog „įvertinant tai, kad atsakovas buvo įpareigotas gyventi skyrium, jis nuomoja butą, dukra E. visą laiką gyvena su motina, tokią valią išreiškė ir Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojams, taip pat įvertinant ir jų teikiamas išvadas, vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su motina“, atsakovo nuomone, priešingai, tik neatsižvelgus į mergaitės E. A. išsakytą norą, kad jos gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakovu, prieštarautų vaiko teisėtiems interesams. E. išreiškė norą gyventi su tėvu, tačiau tinkamai vaiko nuomonė nebuvo užfiksuota. Protokolas dėl vaiko apklausos neinformatyvus ir surašytas formaliai, galimai šališkai, pats teismas turėjo inicijuoti vaiko apklausą, sudarydamas galimybę klausimus užduoti abiems tėvams ar jų atstovams. Tiesa yra ta, kad mergaitė bijo motinos išsakyti savo nuomonę, o po teismo sprendimo mergaitė daug laiko praleidžia su tėvu ir broliu, kartu vasaroja bei drąsiai pasisako dėl noro gyventi su abiem tėvais. Tarp abiejų vaikų ir tėvo santykiuose dominuoja tolerancija, tarp atsakovo ir dukters santykiai yra puikūs, draugiški, sieja stiprus emocinis ryšys. Svarbu yra tai, jog dukra E. yra labai prisirišusi prie atsakovo, kuris dukrą augino nuo kūdikystės, buvo išėjęs tėvystės atostogų ir prižiūrėjo, rūpinosi dukra. Atsakovas maitina, rūpinasi dukra ir šiuo metu. Su dukra E. ir pilnamečiu sūnumi Ryčiu atsakovas yra išvykęs į motinos sodybą, ten augina daržoves, dukrą E. išleido į J. P. II piligrimų centro organizuojamą stovyklą Dvarviečių k., Raseinių r. bei apmokėjo stovyklos paslaugas. Šią aplinkybę patvirtina 2014-07-19 pažyma. Mergaitė išsakė norą gyventi su tėvu, tačiau bijo tai išsakyti motinos akivaizdoje, abu vaikai yra sutrikę. Dabar dukrai 12 metų ir ji gali pati priimti sprendimą su kuo nori gyventi. Vaikas yra išreiškęs savo norą gyventi su tėvu žodžiu ir veiksmu.

Teismas, nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, priteisė išlaikymą, tačiau sprendime nėra jokių motyvų, poreikių analizės. Didelė tikimybė, kad išlaikymas dukrai bus naudojamas ne vaiko interesams ir poreikiams patenkinti, tačiau sudaryti sąlygas tik ieškovės interesui išmokėti atsakovui kompensaciją iš šių lėšų. Atsakovo turtinė padėtis turėjo būti įvertinta sprendžiant visumą klausimų dėl santuokos nutraukimo, kadangi būtina analizuoti atsakovo galimybę teikti tokio dydžio išlaikymą esant darbingam tik 45 procentus bei praradus teisę į būstą. Teismas atsakovo, kaip socialiai remtino ir ligoto asmens, galimybės teikti išlaikymą ir nuomotis būstą du metus nevertino, tuo pažeidė materialines teises normas reglamentuojančias išlaikymo dydį priteisiant sieti su tėvų pajamomis ir vaikų poreikiais.

Atsakovui buvo teikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba. Teisinę pagalbą atsakovui teikė advokatas J. L., kuris atsakovo vardu priešieškinį teismui parengė atmestinai, nenurodydamas visų svarbių bylos aplinkybių, neišaiškindamas atsakovui visų pasekmių. Advokatas netinkamai atstovavo atsakovo interesams teisme, kadangi nepateikė teismui reikalingų dokumentų, netinkamai suformulavo jo priešieškinio reikalavimus, kas apsunkina teisę apeliuoti dėl teismo sprendimo. Kadangi atsakovui nebuvo suteikta tinkama teisinė pagalba ir jis dėl advokato kaltės negalėjo tinkamai įrodyti teisme, kad yra teisus ir pagrįsti savo priešieškinio, atsakovas bylą pralaimėjo. Atsakovas, bendraudamas ir bendradarbiaudamas su advokatu, pateikė jam traktoriaus pardavimo dokumentus, kaip įrodymą, kad būtent 1 kambario butas su rūsiu yra įgytas santuokoje už parduoto traktoriaus lėšas, todėl atsakovui priteistina didesnė dalis santuokoje įgyto būsto, nes būtent už parduotą traktorių jis įsigijo šį būstą. Kitas argumentas, kad atsakovas buvo nušalintas nuo savo būsto pasinaudojant tariamu smurto naudojimu, ir nežinojo, kad santuokos nutraukimo metu dalijamas visas santuokoje užgyventas tiek kilnojamasis, tiek nekilnojamasis turtas. Advokatas jam neišaiškino teisės priešieškinyje nurodyti dalintinus daiktus. Atsakovas negali artintis ir sugrįžti į savo būstą iki 2015 m. sausio mėnesio, tačiau susidarė situacija, kad asmuo su negalia išmestas apskritai be jokių asmeninių daiktų, be savo lėšomis įgytų asmeninių įrankių, muzikos instrumentų, baldų ir kt. Teismo sprendimu nepadalijus šio turto, atsakovas prarado teisę atgauti jam priklausantį turtą, o ieškovė nepagrįstai praturtėjo. Atsakovas taip pat informavo teisininką apie esamas lėšas banko sąskaitose. Šis turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl dalintinas. Tačiau teisininkas, ruošdamas atsiliepimą į ieškovės ieškinį bei atsakovo priešieškinį, į dalintino turto sąrašą šio atsakovo reikalavimo neįtraukė. Tokiu būdu buvo pažeisti atsakovo interesai, todėl yra būtina išreikalauti duomenis apie šalių lėšas, esančias bankų sąskaitose. Advokatai nesidomėjo šalių santuokoje įgytu kilnojamuoju turtu, kuris ir liko nepadalintas. Santuokoje šalys išgyveno apie dvidešimt metų ir sukaupė bendro turto, kuris turi būti padalintas: baldai, šaldytuvas, virtuvės komplektas, atsakovo muzikos instrumentai, įrankiai ir kt. Teismas neišsprendė klausimo dėl kilnojamojo turto padalijimo. Santuokoje šalys įgijo šį kilnojamąjį turtą: virtuvės komplektą (trys spintelės kabinamos ir pastatoma dviejų durų spintelė), televizorių Profesional, gitarą, Fujiama 3A vargonėlius, 2 vnt. akordionų, virtuvinį stalą, virtuvės spintelę, šaldytuvą Snaigė 117, 4 vnt. virtuvės kėdžių, trivietį sofą-fotelį, stalą svetainės, asmeninius įrankius – akumuliatorinį grąžtą, raktų, atsuktuvų, plaktukų komplektai, tarpinių, medvarščių, santechninių priedų komplektus, vonios veidrodį, pakabinamą vonios spintelę, kompiuterį ir rašomąjį stalą, 8 vnt. baldų plokščių, pietų servizą, virtuvės reikmenis.

Teismas neteisingai padalijo santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą. Atsakovas prašė padalinti bendrąja jungtine nuosavybės teise šalims priklausantį butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis, priteisiant visą butą natūra atsakovui, o ieškovei išmokėti 27 500 Lt kompensaciją atitinkamai už ieškovei tenkančią buto dalį, kompensacijos mokėjimą išdėstant lygiomis dalimis per metus laiko. Atsakovas pateikė nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą, nurodė, kad ieškovė tokios ataskaitos nepateikė, ji pateikė buto vertę sumažinta kaina. Atsakovas tvirtino, kad nori buto natūra, nes gyveno 20 metų šioje vietoje, kuri atsakovui yra patraukli gyventi. Butas įgytas santuokoje už parduoto traktoriaus lėšas. Šiame bute remonto nebuvo, todėl atsakovo ir jo pilnamečio sūnaus R. jėgomis ir lėšomis buvo padarytas remontas, kas pagerino buto būklę ir pakėlė turto vertę. Visos statybinės medžiagos (glaistai, dažai, plytelių klijai ir t. t.) buvo įgytos asmeninėmis atsakovo lėšomis. Statybinių medžiagų čekių nėra išlikę, nes tuo metu atsakovas neturėjo pagrindo manyti, kad turės įrodinėti šių išlaidų pagrįstumą. Reikalavimo priteisti kompensaciją atsakovas nereiškė, todėl teismas išėjo už bylos nagrinėjimo ribų, atsakovas išmestas iš 1 kambario buto su rūsiu, nesprendžiant klausimo, kur atsakovas po santuokos nutraukimo turėtų gyventi, juolab, kad jis jokio kito nekilnojamojo turto neturi, jo tėvas yra miręs, o motina glaudžiasi kito sūnaus šeimoje. Ginčo butas yra vienintelė atsakovo gyvenamoji vieta. Atsižvelgiant į šalių minimalias pajamas ir būsto dydį, vertintina galimybė kambarį padalinti į du atskirus, nustatant teisę naudotis bendrojo naudojimo patalpomis, tokiu būdu turto padalijimas būtų realus. Kambario plotas 19,40 kv. m, todėl galimas dviejų kambarių įrengimas. Ieškovės galimybė išmokėti kompensaciją pagal jos nurodytas pajamas yra nereali, nebent ieškovė nuslėpė santaupas, įgytas santuokoje. Teismas ieškovei priteisė butą su rūsiu, tačiau rūsio patalpa iš esmės yra padidinta ir neatitinka viešame registre nurodyto ir įregistruoto ploto, kadangi gretimo buto kaimynai leido savo rūsio patalpą sujungti. Atsakovas savo lėšomis ir darbu rūsio patalpas yra suremontavęs ir padidinęs, todėl šis turtas turėjo būti įregistruotas ir dalinamas abiem sutuoktiniam ar pervertinamas. Atsakovas yra neįgalus, jam nustatytas 45 procentų darbingumas, sutrikęs regėjimas, atsakovas turėjo trišakio nervo operaciją bei, medikų teigimu, jam reikalinga dar viena operacija, operuotas peties sąnarys, atlikta šlapimtakių operacija, jis serga ir kitomis lėtinėmis ligomis. Dėl sunkios sveikatos būklės atsakovas apylinkės teismui medicininių išrašų negalėjo pateikti, kadangi atsakovo medicinos kortelė tuo metu buvo Utenos psichiatrijos ligoninėje, kur buvo tiriama atsakovo sveikatos būklė. Be to, teismo nustatyta turto padalijimo tvarka neatitinka ir ieškovės finansinių galimybių, kadangi ieškovė neišgali per trumpą laiką išmokėti atsakovui priteistos didelės piniginės kompensacijos. Teismas be pagrindo išdėstė kompensacijos mokėjimą lygiomis dalimis per 24 mėnesius. Tokiu būdu teismas neišsprendė klausimo, kur atsakovas turėtų apsigyventi, kol ieškovė per 24 mėnesius išmokės atsakovui kompensaciją, teismas nevertino ieškovės galimybės išmokėti kompensaciją, nevertino atsakovo išmetimo į gatvę pasekmių, taip pat nevertino ir atsakovo sveikatos būklės. Teismas neįvertino esminės aplinkybės, jog pinigai per dvejus metus nuvertės. Todėl būtų teisinga ir protinga atsakovui priteisti ne kompensaciją, o turto ½ dalį natūra. Ginčo bute visa šeima gyveno ir sutilpo visus 20 metų, esamas kambarys yra didelis ir techniškai yra galimybė padalinti jį į du kambarius, o virtuvės ir vonios patalpomis šalys gali bendrai naudotis. Toks buto padalijimas atitiktų ir vaikų interesus, kadangi dukra E. yra labai prisirišusi prie atsakovo. Tai būtų adekvatu šalių turtinei padėčiai ir geriausiai atitiktų jų interesus.

Ieškovė yra kalta dėl šalių santuokos iširimo, nes, gyvendama santuokoje, buvo neištikima, neištikimybės fakto neslėpė. Ieškovės kaltę ir rengimąsi santuokos nutraukimui patvirtina ir tai, kad ji sąmoningai pylė atsakovui vaistus į maistą, tyčia provokavo konfliktus, siekdama iškelti atsakovui baudžiamąją bylą dėl tariamo smurto, kad užvaldyti būstą. Atsižvelgiant į tai, kad santuokiniai ryšiai nutrūko dėl sutuoktinės kaltės, nes ieškovė nuolat su kažkuo bendravo žinutėmis, vakarais jai kažkas skambina, ji išeina iš namų, ilgai negrįžta, kartais iki ryto, todėl atsakovas abejoja ieškovės ištikimybe. Atsakovas buvo svaiginamas medicininiais preparatais, dėl ko pasireiškė atsakovui suvokimo pakitimai, į jo organizmą patekę vaistai sukeldavo grėsmingus gyvybei simptomus, perkreipdavo žandikaulį, sutindavo liežuvis, trūkdavo oro, buvo kviečiamos greitosios med. pagalbos. Šią aplinkybę patvirtina išrašas iš medicininių dokumentų 2014-06-01 Nr. A3905776. Santykiai šeimoje buvo konfliktiški, atsakovas buvo provokuojamas į viską reaguoti agresyviau, ieškovė naudojo fizinį ir psichologinį smurtą šeimoje, užgauliojo, gąsdino fiziniu susidorojimu, dėl ieškovės elgesio atsakovas patyrė didžiulį stresą ir nervinę įtampą, nemigą ir buvo priverstas gerti raminamuosius vaistus, sutriko sveikata, kadangi amoralus ir nepadorus ieškovės elgesys yra netoleruotinas. Atsakovas yra neįgalus, jam nustatytas 45 procentų darbingumas, sutrikęs regėjimas, atsakovas turėjo trišakio nervo operaciją bei, medikų teigimu, jam reikalinga dar viena operacija, operuotas peties sąnarys, atlikta šlapimtakių operacija, serga ir kitomis lėtinėmis ligomis. Visas atsakovo pajamas sudaro gaunama netekto darbingumo pensija. Šias aplinkybes patvirtina 2014-08-07 Nr. 10.20-3411 pažyma apie asmeniui priskaičiuotas ir išmokėtas išmokas. Dėl sunkios sveikatos būklės atsakovas teismui medicininių išrašų negalėjo pateikti, kadangi jo medicinos kortelė tuo metu buvo Utenos psichiatrijos ligoninėje, kur buvo tiriama jo sveikatos būklė. Atsakovo nuomone, 7 000 Lt suma neturtinei žalai yra pakankamai adekvati, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai tenkinti iš dalies.

Dėl santuokos iširimo priežasčių ir šalių kaltės bei neturtinės žalos atlyginimo

Kolegija atsakovo apeliacinio skundo reikalavimą pripažinti, kad šalių santuoka iširo ne dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, o tik dėl ieškovės kaltės, ir priteisti atsakovui iš ieškovės 7 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, atmeta kaip visiškai nepagrįstą. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą. Kadangi 2014-06-16 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-2012-668/2014, kuris 2014-07-21 įsiteisėjo, atsakovas pripažintas kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus BK 140 str. 1 d. ir 145 str. 1 d., dėl to, kad 2013-05-13, t. y. dar iki ieškovei kreipiantis į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo, atsakovas savo namuose, tarpusavio konflikto metu, tyčia užlaužė ieškovei kairę ranką už nugaros ir ne mažiau kaip keturis kartus sudavė jai kumščiu į veido sritį, rankas, padarydamas jai poodines kraujosruvas dešinės akies apatiniame voke, pereinant į dešinį skruostą, abiejuose žastuose, odos nubrozdinimus kairės plaštakos IV piršto srityje, ir sukėlė jai nežymų sveikatos sutrikdymą, be to, 2013-05-17, t. y. taip pat dar iki ieškovei kreipiantis į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sugniaužęs kumščius, grasino ieškovę nužudyti, kolegijos nuomone, tai yra aplinkybė, kurį besąlygiškai patvirtina atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo. Kadangi pati ieškovė neskundžia sprendimo dalies, kuria yra konstatuota ir jos kaltė dėl santuokos iširimo, atsakovo kaltei esant preziumuojamai (CK 3.30 str. 3 d.), kolegija teismo sprendimo dalį dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei palieka nepakeistą, atskirai neaptarinėdama atsakovo konkrečių argumentų, kurie, jo nuomone, patvirtina ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo, kadangi ieškovė, neskųsdama teismo sprendimo šioje dalyje, tokiu būdu pripažįsta, kad ir ji yra kalta dėl santuokos iširimo.

Dėl nepilnametės dukters gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo

Pirmosios instancijos teismas nepilnametės dukters E. A., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su ieškove; priteisė iš atsakovo nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nepilnametei dukrai E. A. išlaikymą po 350 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės, pinigus pervedant į ieškovės nurodytą sąskaitą, lėšų tvarkytoja paskyrė ieškovę.

Atsakovas apeliaciniame skunde prašo nustatyti nepilnametės dukters E. gyvenamąją vietą su tėvu ir priteisti iš ieškovės nepilnametės dukters išlaikymui po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki ji sukaks pilnametystės. Atsakovo teigimu, teismas nevisapusiškai ir nepilnai įvertino byloje surinktus įrodymus dėl 12 metų dukros žodžiu ir veiksmu išreikšto noro gyventi su juo, kuris buvo netinkamai užfiksuotas, neatsižvelgė į tai, kad ieškovė nuteikinėja dukrą prieš jį, kad dukra bijo apie savo norą gyventi su juo išsakyti prie mamos, taip pat dėl ieškovo materialinės padėties, įvertinant tai, kad atsakovas buvo įpareigotas gyventi skyrium. Atsakovo teigimu, dukra, kuri prie jo yra labai prisirišusi nuo kūdikystės, daug laiko praleidžia su juo ir broliu, kartu vasaroja bei drąsiai pasisako dėl noro gyventi su abiem tėvais. Jis su dukra E. ir pilnamečiu sūnumi Ryčiu buvo išvykęs į motinos sodybą, ten augina daržoves, dukrą E. išleido į J. P. II piligrimų centro organizuojamą stovyklą Dvarviečių k., Raseinių r. bei apmokėjo stovyklos paslaugas, ką patvirtina 2014-07-19 pažyma.

Kolegijos nuomone, apelianto teiginiai, kad dukra E. žodžiu ir veiksmu išreiškė norą gyventi su juo, kad dukra ieškovės yra nuteikinėjama prieš tėvą, nepatvirtinti jokia bylos medžiaga, tuo labiau, kad pats apeliantas apeliaciniame skunde pripažįsta, jog dukra norėtų gyventi su abiem tėvais. Kaip matyti iš 2014-02-24 pokalbio su vaiku protokolo (3 t., b. l. 41), kurio metu ,,mergaitė buvo atvira, nuoširdi, pokalbio metu jautėsi laisvai, kalbėjo nesivaržydama“, dukra E. aiškiai ir suprantamai paaiškino, kodėl išsikraustydama gyventi kitur nepaimtų kartu tėčio (,,nes kartą tėtis gal praeitais metais mamą sumušė. Aš išsigandau. Ir dar tėtis metė mamos telefoną ant žemės, buvo labai piktas“), o į klausimą ,,Su kuo norėtum likti gyventi, kai tėveliai išsiskirs? atsakė, kad norėtų likti gyventi su mama, o su tėčiu nenorėtų likti gyventi todėl, kad jis ,,kartais būna negeras, su mama daugiau laiko praleidžiu, ji man viską perka“.

Atsižvelgiant į tai, jog Kauno apylinkės teismas 2014-02-21 nutartimi (kurią Kauno apygardos teismas 2014-06-27 nutartimi paliko nepakeistą), atsižvelgęs į atsakovo atžvilgiu vykusius ikiteisminius tyrimus, į tai, jog, ieškovės teigimu, atsakovas tapo agresyvus, pastoviai naudoja psichologinį smurtą, necenzūrinius ir įžeidžiančius žodžius net ir dukters akivaizdoje, šioje byloje atsakovą įpareigojo gyventi skyrium nuo ieškovės ir nepilnametės dukros E. ir uždraudė jam gyventi šeimos namuose iki bylos išnagrinėjimo, į tai, jog nėra nustatyta, kad šalių dukters E. išsakytas noras gyventi su mama kaip nors būtų prieštaravęs jos interesams, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai dukters gyvenamąją vietą nustatė kartu su motina, o ne su tėvu.

Dėl išlaikymo nepilnametei dukrai priteisimo

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovo gaunamas pajamas, jo epizodinius uždarbius, jo sveikatos būklę, sprendė, kad iš atsakovo priteistina nepilnametės dukros E. išlaikymui ne po 400 Lt, kaip prašė ieškovė, o po 350 Lt.

Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas 350 Lt per mėnesį išlaikymą dukrai priteisė be jokių motyvų ir poreikių analizės. Kolegija, sutikdama su apeliantu, jog teismas išlaikymą priteisė visiškai neanalizavęs dukters poreikių, pažymi, jog pats atsakovas priešieškinyje prašydamas iš ieškovės priteisti 300 Lt per mėnesį, nurodė, jog vaiko išlaikymui per mėnesį būtina skirti 600 Lt (220 Lt maistui, drabužiams ir apavui 110 Lt, lavinimo priemonėms ir žaislams 40 Lt, laisvalaikiui ir pramogoms 40 Lt, higienos reikmėms 50 Lt, mokesčių dalis 110 Lt). Kolegija, atsižvelgdama į tai, jog, ieškovės teigimu, dukros išlaikymui per mėnesį reikalinga 800 Lt suma (450 Lt maistui, 280 Lt aprangai ir avalynei, 40 Lt higienos reikmėms, 30 Lt vitaminams), į tai, jog atsakovas nepagrįstai per maža suma vertino išlaidas paauglės (vis dar augančios) dukros drabužiams ir avalynei bei maistui ir visiškai neįvertino jokių išlaidų vitaminams, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo nustatyta 350 Lt per mėnesį išlaikymo suma atitinka dukters, kuriai šiuo metru jau yra daugiau kaip 12 su puse metų, poreikius, nėra per didelė, kas paneigia atsakovo teiginį, jog priteistas dukros išlaikymas bus naudojamas kompensacijos mokėjimui.

Kadangi pats atsakovas priešieškinyje pripažino, kad jo ir ieškovės galimybės teikti išlaikymą yra vienodos, o apeliacinės instancijos teismo posėdyje netgi pripažino, kad jo turtinė padėtis yra geresnė už ieškovės, kolegija kaip visiškai nepagrįstą atmeta atsakovo apeliacinio skundo argumentą, kad teismas pažeidė materialines teises normas, reglamentuojančias išlaikymo dydį sieti su tėvų pajamomis ir kad liko neįvertina tai, jog atsakovas yra socialiai remtinas ir ligotas asmuo.

Dėl turto padalijimo

Apelianto teigimu, jam valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą teikė advokatas J. L., kuris atsakovo vardu priešieškinį parengė atmestinai, nenurodydamas visų svarbių bylos aplinkybių, neišaiškindamas atsakovui visų pasekmių. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo priteisti ieškovei virtuvės komplektą 800 Lt vertės (trys spintelės kabinamos ir pastatoma dviejų durų spintelė), televizorių Profesional 500 Lt vertės, virtuvinį stalą 400 Lt vertės, kompiuterį ir rašomąjį stalą 1 500 Lt vertės, virtuvės spintelę 200 Lt vertės, 4 vnt. virtuvės kėdžių 160 Lt vertės, viso turto už 3 760 Lt; priteisti atsakovui gitarą 200 Lt vertės, Fujiama 3A vargonėlius 300 Lt vertės, akordionus 2 vnt. 1 200 Lt vertės, sofą-fotelį trivietį 900 Lt vertės, šaldytuvą Snaigė 117 100 Lt vertės, asmeninius įrankius: akumuliatorinį grąžtą 200 Lt vertės, raktų, atsuktuvų, plaktukų komplektus, tarpinių, medvarščių, santechninių priedų komplektus 300 Lt vertės, baldų plokštės 8 vnt. 100 Lt vertės, pietų servizą 200 Lt vertės, svetainės stalą 200 Lt vertės, viso turto už 3 700 Lt; santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą, butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 55 000 Lt, padalinti natūra šalims po ½.

CPK 376 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog teismas, atsižvelgdama į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. CPK 382 straipsnio 4 punkte numatyta, jog ieškinyje dėl santuokos nutraukimo turi būti pateikti duomenys apie bendrą sutuoktinių turtą ir reikalavimas jį padalyti, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turtą yra pasidaliję notaro patvirtinta sutartimi arba kai sutuoktiniai dalintino turto neturi. Kaip matyti iš ieškinio, ieškovė jame nurodė, jog ,,dėl kitų kilnojamųjų daiktų, t. y. buities reikmenų, baldų ir kita manau su atsakovu pasidalinsime taikiu būdu“. Iš to, jog apeliaciniame skunde keliamas nepadalintų kilnojamųjų daiktų klausimas, o ieškovė apeliacinės instancijos teismo posėdyje pripažino, kad daiktai liko nepasidalinti, akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė neišsiaiškinęs aplinkybių dėl likusio nepasidalinto kilnojamojo turto ir jo nepadalijęs, kas yra pagrindu bylą šio neišspręsto reikalavimo dalyje grąžinti iš naujo nagrinėti (CPK 327 str. 2 d.).

Be to, kaip paaiškėjo apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, apie bylos nagrinėjimą buvo nepranešta kreditoriui Swedbank, AB, nors, kaip pripažino ieškovė, ji iki šiol nėra grąžinusi visos iš banko paimtos paskolos.

CK 3.126 straipsnyje numatyta, jog vieno ar abiejų sutuoktinių kreditoriai turi teisę įstoti į bylą dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo, kaip tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus. Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl turto padalijimo, privalo pareiškime dėl ieškinio nurodyti jam žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir apie bylos iškėlimą jiems pranešti, nusiųsdamas jiems pareiškimo dėl ieškinio kopiją.

Kadangi šalių turtas skundžiamu sprendimu padalintas nepranešus kreditoriui Swedbank, AB apie bylos iškėlimą ir nenusiuntus jam pareiškimo dėl ieškinio kopijos, kolegija sprendžia, jog tokiu būdu sprendimo dalimi dėl turto padalijimo yra nuspręsta dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą materialiųjų teisių ir pareigų, dėl ko sprendimo dalis dėl turto padalijimo yra absoliučiai negaliojanti (CPK 329 str. 2 d. 2 p.) ir grąžintina iš naujo nagrinėti, iš dalies tenkinant tiek ieškovės (skundusios sprendimą tik dalyje dėl kompensacijos už nekilnojamąjį turtą priteisimo), tiek atsakovo apeliacinius skundus. Kadangi sprendimo dalis dėl turto padalijimo besąlygiškai naikintina ir grąžintina iš naujo nagrinėti, kolegija nemato pagrindo pasisakyti dėl šalių kitų argumentų, susijusių su turto padalijimu.

Kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 24 d. sprendimo dalis dėl turto padalijimo (kuria ieškovei priteistas 1 kambario butas su rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) reg. atsakovo vardu, ir kuria priteista iš ieškovės atsakovui 27 500 Lt kompensacija) ir dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo panaikina ir bylą šiose dalyse kartu su neišspręstu reikalavimu dėl kilnojamojo turto padalijimo grąžina iš naujo nagrinėti Kauno apylinkės teismui, kitas sprendimo dalis palikdama nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 24 d. sprendimo dalis dėl turto padalijimo (kuria ieškovei priteistas 1 kambario butas su rūsiu (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini)reg. atsakovo vardu, ir kuria priteista iš ieškovės atsakovui 27 500 Lt kompensacija) ir dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir bylą šiose dalyse kartu su neišspręstu reikalavimu dėl kilnojamojo turto padalijimo grąžinti iš naujo nagrinėti Kauno apylinkės teismui.

Kitų sprendimo dalių nekeisti.