Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Remigijus Preikšaitis, rašytinio proceso tvarka nagrinėdamas M. E. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nutarimo administracinėje byloje Nr. A2.6.-490-733/2012,

Aprašomoji dalis

nustatė:

administracinio teisės pažeidimo protokolas M. E. surašytas dėl to, kad jis 2012 m. birželio 14 d., 06 val. 20 min., Šilutės m., Ramučių g., būdamas neblaivus (nustatytas 1,12 promilių girtumas), vairavo automobilį ,,Audi 100 Avant“, valstybinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą. Šiais savo veiksmais M. E. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje.

Be to, jis 2012 m. birželio 14 d., 06 val. 20 min., Šilutės m., Ramučių g., vairuodamas automobilį ,,Audi 100 Avant“, valstybinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, viršijo daugiau kaip 50 km/h nustatytą greitį važiuodamas 69 km/h greičiu, kai leistinas greitis – 50 km/h, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 135 punkto reikalavimą. Šiais savo veiksmais M. E. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 straipsnio 2 dalyje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsniu M. E. nustatytė galutinę nuobaudą – 1000 (vieno) Lt dydžio baudą su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai dėl vilkiko „Skania“ gedimo fakto įvykio dieną, liudytojo J. J. ir jo nuoseklūs paaiškinimai leidžia daryti išvadą, kad buvo kilusi reali ir akivaizdi grėsmė kilti gaisrui, t. y. automobilio ir krovinio sudegimui. Jis būdamas atsakingas už vilkiką ir krovinį skubėjo į įvykio vietą, norėdamas atrakinti automobilį ir išvengti galimo gaisro.

Jei aukštesnės instancijos teismas nuspręstų, kad pripažinti jo padarytus teisės pažeidimus padarytus būtinojo reikalingumo sąlygomis nėra teisinio pagrindo, tuomet apeliantas mano, jog pažeidimų pobūdis bei byloje nustatytos teisės pažeidimo padarymą įtakojusios aplinkybės turi reikšmės parenkamai bei skiriamai administracinės nuobaudos rūšiai, jos dydžio nustatymui. Apeliantas mano, jog nuobaudos skyrimo tikslai gali būti pasiekti tik piniginės baudos paskyrimu, neatimant teisės vairuoti transporto priemones.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip 10, bet ne daugiau kaip 20 kilometrų per valandą – užtraukia baudą vairuotojams nuo keturiasdešimties iki vieno šimto litų. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), – užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių.

Šiuo atveju ginčo dėl pažeidimų padarymo nėra, tačiau apeliantas mano, kad jis veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis, todėl administracinio teisės pažeidimo byla turi būti nutraukta.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 17 straipsnyje yra nustatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas šiame kodekse arba kitose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinojo reikalingumo būklėje, tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala. Tam, kad būtinasis reikalingumas būtų teisėtas, jis turi atitikti penkias būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlygas. Šios sąlygos – tai 1) gręsiantis pavojus valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai; 2) gręsiantis pavojus turi būti realus; 3) gręsiantis pavojus turi būti akivaizdus; 4) pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis; 5) padarytoji žala turi būti mažiau reikšminga negu išvengtoji žala (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimas administracinėje byloje Nr. N63-884/2010). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančią medžiagą, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veikoje nenustatė šių būtinojo reikalingumo sąlygų.

Tai, kad byloje pagrįstai nenustatyta nei viena iš būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlygų patvirtina pirmosios instancijos teisme apklausto liudytojo J. J. parodymai. Liudytojas apylinkės teisme parodė, kad iš birželio 13 d. į 14 d. budėjo gaisrinėje. Birželio 14 d., apie 6 val. 10 min. užuodė, kad kažkur sutrumpino laidus. Priėjo prie krovininio automobilio „Skania“, nuo akumuliatoriaus atjungė gnybtus. Žinodamas, kad automobilis priklauso M. E., pranešė jam apie įvykį. Pirma atjungė gnybtus nuo akumuliatoriaus, tada paskambino M. E. ir pranešė apie įvykį (b. l. 40). Šie parodymai įrodo, kad dar net nekilus galimam pavojui iš anksto buvo užkirstas kelias kitomis priemonėmis, t. y. budėjęs asmuo nuo krovininio automobilio „Skania“ akumuliatoriaus atjungė gnybtus. Atsižvelgiant į tai, nėra jokio pagrindo teigti, kad grėsė pavojus privačiai nuosavybei, kad pavojus buvo realus ir akivaizdus. Kadangi, kaip minėta, galimam pavojui iš anksto budėjusio asmens veiksmais buvo užkirstas kelias.

Be to, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo apylinkės teisme pats parodė, kad kol jis atvyko, gaisrininkas nuo akumuliatoriaus nuėmė gnybtus, jog neužsidegtų automobilis. Jei nebūtų nuėmęs gnybtų, automobilis būtų užsidegęs (b. l. 33). Taigi šie apelianto parodymai patvirtina, jog jis suprato, jog galimo pavojaus kilimui kelias jau buvo užkirstas.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šios aplinkybės galbūt ir galėjo sukelti apeliantui susijaudinimą, išgąstį, tačiau dėl anksčiau nurodytų motyvų administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veikoje neleidžia konstatuoti būtinojo reikalingumo sąlygų.

Dėl išvardytų motyvų tenkinti apelianto skundo reikalavimą – administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti nėra teisinio pagrindo.

Pateiktame apeliaciniame skunde yra suformuluotas alternatyvus reikalavimas – neatimti teisės vairuoti transporto priemones. Tačiau Apygardos teismas daro išvadą, kad toks pažeidėjo reikalavimas taip pat yra nepagrįstas.

Pažymėtina, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai. Pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą. Nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymą nuobauda negali būti skiriama.

M. E. buvo paskirta 1 000 Lt dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams. Taigi pirmosios instancijos teismas pažeidėjui paskyrė minimalią baudą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 1 d. sankcijoje.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas visetas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N1-1396/2007, N17-103/2007). Įvertinęs administracinės bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad byloje nenustatyta aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą M. E. taikyti švelnesnę administracinę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje.

Pažymėtina, kad pažeidėjui nustatytas 1,12 prom. girtumo laipsnis (b. l. 3). Tai yra M. E. padarė grubų kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo automobilį būdamas neblaivus (jam nustatytas girtumo dydis didesnis už lengvo girtumo vidurkį) ir taip sukėlė realų pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams.

Tai, kad pažeidėjas prisipažino dėl padaryto pažeidimo ir nuoširdžiai gailisi, yra jo atsakomybę švelninanti aplinkybė (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tačiau ši aplinkybė buvo įvertinta parenkant administracinę nuobaudą neperžengiant sankcijos už padarytą pažeidimą ribų. Pabrėžtina, kad jokių kitų ypatingų, išimtinių duomenų, kurie bylotų pažeidėjo naudai ir sudarytų pagrindą jam taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str., byloje nesurinkta.

Pažeidėjo teismui pateikti įrodymai (teigiama charakteristika iš darbovietės bei pažyma apie šeimos sudėtį, b. l. 34-35) nesudaro pagrindo jo atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio nuostatas.

Dėl išvardytų motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, juo pažeidėjui skirta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 1 d. sankcijos ribose numatyta administracinė nuobauda nėra per griežta, ji atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nutarimas paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 punktu,

nutaria:

M. E. apeliacinį skundą atmesti.

Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.