- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-07-11
- Bylos Nr.
- 2A-615-210/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytautas Kursevičius
- Ieškovas
- UAB „DSK LT“
- Atsakovas
- UAB „Aiba“
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Kursevičius
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB „DSK LT“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-341-797/2015 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „DSK LT“ ieškinį atsakovei UAB „Aiba“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „DSK LT“ ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės 726,00 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovės 2015 m. vasario 26 d. buvo sudaryta sutartis Nr. 2015/02/01 dėl darbų saugos paslaugų teikimo atsakovei UAB „Aiba“, pagal kurią ieškovė teikė darbų saugos paslaugas, o atsakovė įsipareigojo apmokėti gautas sąskaitas. Ieškovė teikė paslaugas, tačiau atsakovė nuo 2016 m. vasario 1d. iki liepos 29 d. už jas neatsiskaitė.
Atsiliepimas
2. Atsakovė UAB „Aiba“ su ieškiniu nesutiko nurodydama, kad laikotarpiu nuo 2016-02-01 iki 2016-07-29 ieškovė nesuteikė jokių paslaugų ir nevykdė darbų saugos funkcijų, nė karto neatvyko, nekonsultavo atsakovės, o atsakovė įsipareigojo sumokėti tik už suteiktas paslaugas. Pagal sudarytos sutarties 3.5 p. paslaugos iš ieškovės yra priimamos pasirašant sąskaitą faktūrą bei perdavimo-priėmimo aktą. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad sąskaitos būtų pateiktos atsakovei, ar kad atsakovė būtų jas pasirašiusi, kada ir kokios paslaugos buvo suteiktos. Tai, kad ieškovė neteikė paslaugų, atsakovės teigimu įrodo ta aplinkybė, kad atsakovė vienašališkai nutraukė nuo 2016 m. birželio mėnesio sutartį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. kovo 31 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės UAB ,,Aiba“ ieškovei UAB ,,DSK LT“ 363,00 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 363 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2016-08-23 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 11 Eur bylinėjimosi išlaidas. Likusią ieškinio dalį atmetė.
4. Šalys susitarė dėl sąskaitų teikimo el. paštu, todėl teismas pripažino, kad jos buvo pateiktos atsakovei tinkamai ir jos neprivalėjo būti pasirašytos.
5. Teismas įvertinęs įrašus žurnaluose, įrodymus apie susirašinėjimą sprendė, kad ginčo laikotarpiu ieškovė teikė paslaugas atsakovei tik gegužės–liepos mėnesiais, todėl ieškovei iš atsakovės priteisė tik už suteiktas paslaugas, t. y. 363 Eur. Kitą ieškinio dalį teismas atmetė, kaip neįrodytą, kadangi ieškovė nereikalavo ir nepasirašinėjo paslaugų perdavimo-priėmimo aktų, tuo prisiimdama riziką esant ginčui įrodyti suteiktas paslaugas (CPK 178, 185 str.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
6. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „DSK LT“ prašo skundžiamą sprendimą pakeisti papildomai priteisiant 363 Eur už 2016 m. vasario–balandžio mėn. atliktus darbus visa apimtimi ir bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6. 1. Apeliantė įsitikinusi, kad skola iš atsakovės turi būti priteisiama visiškai, nes atsakovė per skolos atsiradimo laikotarpį ieškovei jokių pretenzijų dėl neatliekamo ar blogai atliekamo darbo nereiškė. Apeliantės nuomone, teismas neteisingai įvertino situaciją, nes per metus laiko atsakovė jokių pretenzijų be jokių darbų priėmimo aktų ieškovei nereiškė ir už suteiktas paslaugas mokėjo, sąskaitų, siųstų elektroniniu paštu, negrąžino.
7. Atsiliepimas į apeliacinį skundą įstatymo nustatyta tvarka nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Byloje kilo ginčas dėl atsakovo pareigos apmokėti ieškovei už suteiktas darbuotojų saugos ir sveiktos tarnybos funkcijų vykdymo paslaugas.
9. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apskųsto teismo procesinio sprendimo turinį teisės taikymo aspektu, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai) ar kad neteisingai aiškino šalių 2015 m. vasario 26 d. paslaugų sutarties sąlygas CK 6.193 straipsnio, CK 1. 5 straipsnio nuostatų aspektu.
10. Kai asmuo ieškinio reikalavimą kildina iš sutarčių, teismui kyla būtinybė teisiškai kvalifikuoti sutartį bei išsiaiškinti tikrąjį sutartimi nustatytą šalių teisių ir pareigų turinį, remiantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 straipsnis) (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-149-706/2015).
11. Sutarties laisvės principas užtikrina šalims teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 str.). Šalių pasiektas susitarimas įformintas teisės aktų pripažįstama tvarka tampa teisiškai įpareigojančiu aktu; jame nustatomos teisės ir pareigos. Sprendžiant ginčus, kylančius iš sutartinių santykių, nevalia ignoruoti sutarties šalių valios ir vadovautis vien įstatymo nuostatomis. Teismas, spręsdamas sutartinių ginčų klausimus, nuo sutarties sąlygų turinio gali (ir privalo) nukrypti ir vadovautis teisės normomis tik tada, kai šalių sutartis prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 str. ), viešajai tvarkai (CK 1.81 str.) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 str.).
12. CK 6.716 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Taigi, kliento įsipareigojimas sumokėti už suteiktas paslaugas yra viena iš paslaugų sutarties sąlygų.
13. Apeliacinis skundas grindžiamas esminiu argumentu, kad teismas nepagrįstai priteisė tik pusę skolos nes atsakovė per skolos atsiradimo laikotarpį ieškovei jokių pretenzijų dėl neatliekamo ar blogai atliekamo darbo nereiškė. Apeliantė įsitikinusi, kad teismas nevertino aplinkybės, kad be jokių darbų priėmimo aktų beveik metus laiko atsakovė ieškovei mokėjo už paslaugas, be to, ieškovės sąskaitų faktūrų, siųstų elektroniniu paštu, negrąžino. Su tokia apeliantės dėstoma pozicija apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
14. Ieškovė prašo apmokėti už suteiktas paslaugas pagal sąskaitas faktūras per laikotarpį nuo 2016 m. vasario 1d. iki 2016 m. liepos 29 d. 2015 m. vasario 26 d. paslaugų sutarties 4.1 punkte šalys susitarė, kad už paslaugą, suteikiamą pagal sutarties priedą, užsakovė moka vykdytojai 100 Eur ir PVM atlygį per mėnesį (sutarties 4.1 p.). Sutarties 3.5 p. šalys buvo sutarusios, kad ieškovo teikiamos paslaugos priimamos, pasirašant sąskaitas faktūras bei perdavimo-priėmimo aktą. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu šalys pripažino, jog šio punkto nebuvo laikomasi ir perdavimo-priėmimo aktai nebuvo pasirašomi (garso įrašai). Byloje nustatyta, kad atsakovė ieškovei pretenzijų dėl pateiktų sąskaitų nereiškė, bet sąskaitų neapmokėjo. Atsakovė teigia, kad ieškovė nesuteikė paslaugų, todėl neprivalo sumokėti.
15. Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad pagal CK 6.189 straipsnio nuostatą teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Todėl ieškovei, pagal sudarytą paslaugų sutartį tvirtinant, kad ginčo laikotarpiu atsakovui suteikė paslaugas, ši nuostata yra privaloma. Remiantis CPK 12 straipsnyje įtvirtintu rungimosi principu ir 178 straipsnyje numatyta bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Pažymėtina, jog sutarties šalys yra apeliantė ir atsakovė, kurios rašytine atlygintinų paslaugų sutartimi susitarusios dėl paslaugų apimties, jų atlikimo, perdavimo, apmokėjimo ir kitų sąlygų. Taigi šalis, reikalaujanti atitinkamą sumą priteisti, turi įrodyti savo reikalavimo pagrindą.
16. Nors ieškovė teigia, jog atsakovei paslaugos buvo suteiktos, tačiau taip, kaip numatyta sutartyje, pasirašant perdavimo-priėmimo aktą, jos nebuvo įformintos. Apeliantės nurodoma aplinkybė, kad beveik metus laiko atsakovė be jokių darbų priėmimo aktų ieškovei mokėjo už paslaugas, nepatvirtina, kad ieškovės paslaugos buvo teikiamos ir 2016 m. vasario–balandžio mėnesiais. Priešingai, apeliantės byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad 2016 m. gegužės 9 d. ieškovės atstovė siuntė atsakovei darbuotojų sveikatos patikrinimo grafiką, 2016 m. gegužės 11 d. atsakovės darbuotojas kreipėsi į ieškovę, kad būtų sutvarkyta naujai įdarbinamo asmens medicininė pažyma, ieškovės atstovė gegužės 12 d. nusiuntė ieškovei sutvarkytą medicininę pažymą, 2016 m. birželio 30 d. lankėsi objekte, liepos 6 d. ieškovės atstovė siuntė atsakovei elektroninį laišką, kuriame išvardijo statybų objekte matytus darbo saugos pažeidimus, visa tai rodo, jog ginčo laikotarpiu buvo suteikta tik dalis paslaugų. Apeliantei tik iš dalies pagrindus įrodymais aplinkybes dėl suteiktų atsakovei paslaugų laikotarpio, bylą nagrinėjęs teismas turėjo teisinį pagrindą mažinti prašomą priteisti už suteiktas paslaugas sumą. Aplinkybė, kad atsakovė negrąžino ieškovei elektroniniu paštu siųstų sąskaitų faktūrų už suteiktas paslaugas, neleidžia daryti išvados, kad ieškovė teikė atsakovei paslaugas ne tik gegužės–liepos mėnesiais. Šiuo konkrečiu atveju atsakomybė už tai, kad apeliantė pasitikėjo atsakove, bendradarbiavimas taip vyko ir anksčiau, nebuvo pasirašinėjami darbų perdavimo-priėmimo aktai, kyla tiesiogiai pačiai apeliantei. Remdamasis tuo kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino tarp šalių sudarytos sutarties turinį, tikruosius sutarties šalių ketinimus, jų elgesį ir kitas reikšmingas faktines aplinkybes, byloje išvadas padarė iš įrodymų visumos, nepažeisdamas įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės (CPK 178 straipsnis).
17. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą teismo sprendimą tinkamai taikė materialines ir procesinės teisės normas, todėl teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Šiaulių apygardos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.