Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Gaudutienės, teisėjų: Violetos Ražinskaitės, Lino Šiukštos,

teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo K. J. gynėjo advokato Sigito Mikliušo skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 4 d. nutarties, kuria K. J. buvo nušalintas nuo Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos biuro Magistralinių kelių priežiūros biuro vyresniojo patrulio pareigų trims mėnesiams, skaičiuojant nuo 2013 m. spalio 4 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-320/2013 K. J. Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 1 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį.

Gynėjo tvirtinimu, teismo sprendimas skirti K. J. laikiną nušalinimą nuo pareigų prieštarauja BPK 11 straipsnyje įtvirtintam proporcingumo principui, kadangi procesinė prievartos priemonė taikoma, nesiekiant konkrečių įstatymo numatytų tikslų. Be to, teismas neįvertino tos aplinkybės, kad byla jau nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme, todėl yra paimti visi reikalingi dokumentai, užfiksuoti įrodymai bei atlikti kiti būtini veiksmai.

Skunde gynėjas atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartimi nuteistajam K. J. paskirta procesinė prievartos priemonė baigėsi 2013 m. rugsėjo 26 d. ir pratęsta nebuvo. Tik 2013 m. spalio 4 d. posėdyje buvo iš naujo sprendžiamas procesinės prievartos priemonės – laikino nušalinimo nuo pareigų taikymo klausimas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo K. J. gynėjo skundas atmetamas.

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinę bylą, nuteistajam K. J. procesinę prievartos priemonę – laikiną nušalinimą nuo pareigų taikė nepažeidžiant BPK 157 straipsnio reikalavimų.

Vadovaujantis BPK 157 straipsnio 1 dalimi, procesinė prievartos priemonė – laikinas nušalinimas nuo pareigų arba laikinas teisės užsiimti tam tikra veikla sustabdymas taikoma tais atvejais, kai tai yra būtina, kad būtų greičiau ir nešališkiau ištirta nusikalstama veika ar užkirsta įtariamajam (kaltinamajam ar nuteistajam) galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas.

Byloje yra pakankamai teisėtais būdais gautų duomenų, leidžiančių manyti, kad K. J. pagrįstai pripažintas kaltu dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo. Svarstant procesinės prievartos priemonės taikymo teisėtumą bei pagrįstumą, asmens kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami, todėl, ar nuteistasis yra kaltas padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, bus atsakyta pabaigus nagrinėti bylą apeliacine tvarka.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylose medžiagos, K. J. nuo pareigų buvo nušalintas tuo pagrindu, kad jam inkriminuotos nusikalstamos veikos yra susijusios su užimtomis pareigomis. Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu K. J. pripažintas kaltu ir nuteistas už neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis bei neteisėtą disponavimą šaudmenimis, jam einant kelių patrulio pareigas. Todėl pagrįstai skundžiamoje nutartyje konstatuota, kad toliau eidamas šias pareigas, jis gali trukdyti nešališkam bylos išnagrinėjimui (atliekamas įrodymų tyrimas), daryti įtaką kitiems nuteistiesiems ir liudytojams, o taip pat daryti naujas nusikalstamas veikas.

Ginčydamas skundžiamos nutarties pagrįstumą, nuteistojo gynėjas skunde nurodo, kad baudžiamoji byla jau iš esmės išnagrinėta, todėl K. J. negalėtų trukdyti procesui ar daryti poveikį bylos dalyviams ar liudytojams. Tokie gynėjo argumentai yra nepagrįsti. Šiuo metu baudžiamosios bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka dar nėra baigtas, galutinis sprendimas dar nėra priimtas, todėl skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, kad procesinių priemonių taikymas yra nebetikslingas. Skundžiamoje teismo nutartyje pagrįstai nurodoma, kad leidus K. J. vėl užimti eitas pareigas, jo profesiniai įgūdžiai ir darbo patirtis sudarytų sąlygas ir galimybes ne tik daryti įtaką kitiems proceso dalyviams, bet ir daryti naujas panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas.

K. J. taikoma procesinė prievartos priemonė – laikinas nušalinimas nuo pareigų neabejotinai suvaržo jo teises, tačiau priešingai negu teigiama skunde, jo teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 157 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų bei proporcingumo principo.

Pažymėtina, kad pagal BPK 157 straipsnio 4 dalies nuostatas, teisminėje baudžiamojo proceso stadijoje procesinių prievartos priemonių skyrimo, pakeitimo, o taip pat paskirtų procesinių prievartos priemonių, tame tarpe laikino nušalinimo nuo pareigų ar laikino teisės užsiimti tam tikra veikla sustabdymo, termino pratęsimo klausimus sprendžia bylą savo žinioje turintis teismas. Ši nuostata analogiškai taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka. Tokiu būdu teismas savo nuožiūra taiko procesines prievartos priemones, pratęsia jų terminus ar skiria iš naujo, tai yra diskrecinė teismo teisė. Todėl tai, kad skundžiama nutartimi laikinas nušalinimas nuo pareigų K. J. teisėjų kolegijos buvo paskirtas nepažeidžiant BPK nuostatų.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi K. J. procesinė prievartos priemonė – laikinas nušalinimas nuo Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos biuro Magistralinių kelių priežiūros biuro vyresniojo patrulio pareigų – dar kartą paskirta tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatę Lietuvos Respublikos įstatymai, skundžiama nutartis laikoma pagrįsta ir teisėta, todėl nenaikinama.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo K. J. gynėjo advokato Sigito Mikliušo skundą ir palikti galioti Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 4 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.