Panevėžio apygardos teismo nutartis

2020-12-23 · Civilinė byla Nr. e2A-770-544/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-12-23
Bylos Nr.
e2A-770-544/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Ramunė Čeknienė (pran.), Rita Dambrauskaitė, Laimantas Misiūnas
Ieškovas
AB „NEO Finance“
Atsakovas
M. K.

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2A-770-544/2020

teisėjas Vytautas Kalnius Teisminio proceso Nr. 2-08-3-03813-2020-2

Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.6.1.3.6.; 2.6.1.5.; 2.6.29.3.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 23 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Ritos Dambrauskaitės ir Laimanto Misiūno, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. rugsėjo 9 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-7170-1137/2020 pagal ieškovės AB „NEO Finance“ ieškinį atsakovei M. K. dėl skolos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė AB „NEO Finance“ prašė priteisti iš atsakovės M. K.: 1 360,39 Eur negrąžintą kredito dalį; 49,87 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki 2020 m. liepos 1 d. vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos; 13,44 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki 2020 m. liepos 1 d. vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos; 10,58 procentų dydžio negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (957,10 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. lapkričio 11 d.); 7 procentų dydžio negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (403,29 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. vasario 21 d.); 69,28 Eur tarpininkavimo mokesčio; 645,92 Eur administravimo mokesčio; 5,71 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2020 m. sausio 12 d.) iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 1 d.); 10,58 procentų dydžio kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (957,10 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. lapkričio 11 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos; 7 procentų dydžio kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (403,29 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. vasario 21 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos; 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 48 Eur žyminį mokestį; 200 Eur patirtas išlaidas už procesinių dokumentų parengimą bei kitas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad ieškovė ir atsakovė 2017 m. lapkričio 11 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K519744886 (toliau – ir sutartis1), kuria atsakovei ieškovė suteikė 1 800 Eur vartojimo kreditą 48 mėnesių terminui bei pagal kurią atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą: 415,68 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma 10,58 procentai), 108,56 Eur tarpininkavimo mokesčio ir 618,40 Eur administravimo mokesčio iki 2021 m. lapkričio 11 d. Be to, ieškovė ir atsakovė 2018 m. vasario 20 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K092501601 (toliau – ir sutartis2), kuria atsakovei ieškovė suteikė 700 Eur vartojimo kreditą 48 mėnesių terminui bei pagal kurią atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą: 104,48 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma 7 procentai), 31,37 Eur tarpininkavimo mokesčio ir 240,14 Eur administravimo mokesčio iki 2022 m. vasario 21 d. Tačiau atsakovė sutartyje numatytų įsipareigojimų nevykdė. Nurodė, kad 2020 m. birželio 25 d. siuntė atsakovei pranešimus, kuriais informavo apie sutarčių nutraukimą nuo 2020 m. liepos 1 d. Atsakovei per nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį, prašė priimti sprendimą už akių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai, atsakovei įstatymo nustatyta tvarka ir teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikus, esant ieškovės prašymui, 2020 m. rugsėjo 9 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovei AB „NEO Finance“ iš atsakovės M. K. 1 360,39 Eur negrąžinto kredito, 49,87 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki 2020 m. liepos 1 d. vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, 13,44 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki 2020 m. liepos 1 d. vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, 69,28 Eur tarpininkavimo mokesčio ir 204,23 Eur (2020 m. spalio 2 d. nutartimi ištaisius rašymo apsirikimą) bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmetė. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2020 spalio 2 d. papildomu sprendimu papildomai priteisė ieškovei iš atsakovės 5,71 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2020 m. sausio 12 d.) iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 1 d.) ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą (1 492,98 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. liepos 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

4. Teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovė būtų ginčijusi sutarties sąlygas, kredito suteikimo faktą ar kredito sutarties nutraukimo neteisėtumą, taip pat nėra įrodymų apie gauto kredito grąžinimą, todėl tenkino ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės 1 360,39 Eur negrąžintą vartojimo kreditą (957,10 Eur pagal sutartį Nr. K519744886 ir 403,29 Eur pagal sutartį Nr. K092501601) bei 49,87 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, t. y. iki 2020 m. liepos 1 d. (pagal sutartį1), ir 13,44 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, t. y. iki 2020 m. liepos 1 d. (pagal sutartį2).

5. Teismas vertino, kad ieškovė negautoms pajamoms prilygino sutartyje1 numatytas atsakovės mokėtinas 10,58 procento dydžio metines mokėjimo (pelno) palūkanas ir sutartyje2 numatytas atsakovės mokėtinas 7 procento dydžio metines mokėjimo (pelno) palūkanas. Tačiau, pagal naujausią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, nutraukus vartojimo kredito sutartį, kredito davėjas mokėjimo (pelno) palūkanų iš kredito gavėjo reikalauti nebegali. Atsižvelgdamas į tai, teismas negautų pajamų (nuostolių) dydžio nevertino kaip pagrįstų ir tikėtinų, todėl šį reikalavimą atmetė.

6. Nurodė, kad, kaip matyti iš kredito sutarties specialiųjų sąlygų ir bendrųjų sąlygų 1.4 punkto, ieškovė, sudarydama kredito sutartis, veikia kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorius, t. y. asmuo, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą (Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – ir VKĮ) 2 straipsnio 14 punktas), ir turi teisę gauti atlyginimą už teikiamas paskolos suteikimo ir administravimo paslaugas. Vartojimo kredito sutartyse numatyta, kad vartojimo kredito gavėjas patvirtina, jog sutinka mokėti sutarties mėnesinį tarpininkavimo mokestį, kaip yra nurodyta jam skirtame individualiame paskolos grąžinimo grafike. Atsižvelgdamas į tai, kad tarp šalių sudaryta sutartimi atsakovė įsipareigojo ieškovei kas mėnesį mokėti tarpininkavimo mokestį, teismas tenkino ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės 69,28 Eur tarpininkavimo mokestį (pagal sutartį1).

7. Teismas pažymėjo, jog administravimo mokesčio specialiosiose sąlygose nėra, o bendrųjų sąlygų kredito sutarčių sąlygų 5.4. punkte numatyta, kad jis apskaičiuojamas taip: 1,2 procento per mėnesį nuo vartojimo kredito sumos, iš šios sumos atėmus priskaičiuotą komisinį mokestį ir yra ne daugiau nei 30 Eur per mėnesį. Be to, iš bendrųjų vartojimo kredito sutarčių sąlygų 5.4 punkto matyti, jog jame šalys sulygo, kad vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant sutartį, sutarties administravimo mokesčiui yra taikoma nuolaida ir jis yra lygus nuliui; vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį, sutarties administravimo mokesčiui nuolaida nebetaikoma vadovaujantis 5.14 punktu. Kadangi administravimo mokestis šiuo konkrečiu atveju yra mokamas tik atsakovei pažeidus sutarties nuostatas, todėl jis yra tam tikra netesybų forma. Prievolė mokėti šį mokestį atsiranda tik kaip pažeidimo pasekmė. Specialiosios teisės normos, reglamentuojančios vartojimo kredito teisinius santykius, yra nustatytos Vartojimo kredito įstatyme, pagal kurio 11 straipsnio 8 dalį pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, o jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi, todėl nagrinėjamu atveju reikalavimas dėl administravimo mokesčio priteisimo negali būti tenkinamas.

8. Teismas tenkino ieškinio dalį dėl 5,71 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. 2020 m. sausio 12 d., iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, t. y. 2020 m. liepos 1 d., priteisimo iš atsakovės. Pažymėjo, kad sutartimi nustatytas 10,58 procentų palūkanų dydis neviršija VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinto maksimalaus dydžio (18,25 procentų).

9. Teismas nurodė, kad netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Tai reiškia, kad maksimali netesybų suma už pavėluotą kredito ar jo dalies bei kitų sutartinių įmokų grąžinimą negali būti didesnė kaip 0,05 procentai nuo pradelstos sumokėti sumos per dieną, nepaisant to, kokia forma tie mokėjimai išreikšti. Kadangi kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o VKĮ 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020). Atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą bei kasacinio teismo praktiką, teismas konstatavo, kad netesybos, kurių ieškovė prašo kompensacinių palūkanų ir kitų mokesčių pavidalu, negali būti didesnės nei 90,62 Eur ((957,10 Eur + 49,87 Eur) x 0,05 proc.) x 180 dienų) pagal sutartį1 ir 37,50 Eur ((403,29 Eur + 13,44 Eur) x 0,05 proc.) x 180 dienų) pagal sutartį2. Darė išvadą, jog ieškovė 10,58 procentų dydžio kompensacines palūkanas prašo priteisti nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. lapkričio 11 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos bei 7 procentų dydžio kompensacines palūkanas – nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. vasario 2 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, ir šis kompensacinių palūkanų reikalavimas yra sąlyginis bei negali būti apibrėžtas konkrečia suma, todėl teismas negali nustatyti, ar tokio reikalavimo dydis viršys nurodytus 90,62 Eur bei 37,50 Eur, todėl šiuos reikalavimus atmetė.

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

10. Apeliaciniu skundu ieškovė AB „NEO Finance“ prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. rugsėjo 9 d. sprendimo už akių dalis: dėl negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, ir priteisti ieškovei iš atsakovės 10,58 procentų dydžio negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (957,10 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. lapkričio 11 d.); dėl negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, ir priteisti ieškovei iš atsakovės 7 procentų dydžio negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (403,29 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. vasario 21 d.); dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti 248 Eur bylinėjimosi išlaidų, sumokėtų pirmosios instancijos teisme; kitą skundžiamo sprendimo dalį palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

11. Nurodo, kad ieškovė yra juridinis asmuo, tarpusavio skolinimo platformos operatorius, be kita ko, teikiantis finansines paslaugas asmenims (investuotojams), siekiantiems gauti pelno, taigi, kredito gavėjui pažeidus vartojimo kredito išdavimo sutarties sąlygas ir nesumokėjus grąžintinos sumos laiku, vartojimo kredito davėjas (taip pat ir investuotojai) patiria nuostolius. Kuo ilgiau vartojimo kredito gavėjas vengia įvykdyti prievolę, tuo didesni vartojimo kredito davėjo patirti nuostoliai. Atsakovei nevykdant sutartyje numatytų įsipareigojimų, ieškovė nutraukė su ja sudarytą vartojimo kredito sutartį, todėl turi teisę reikalauti priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Taip pat ir pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, ieškovė turi teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas sprendime nepagrįstai nurodė, kad ieškovė neįrodė negautų pajamų (nuostolių) realumo. Teismui pateiktų priedų „Refinansavimo pasiūlymas K092501601“ bei „Refinansavimo pasiūlymas K519744886“ skiltyse „Dalinių įmokų mokėjimas ir (tam tikrais atvejais) paskirstymo tvarka“ yra nurodytas mokėjimų grafikas, kuriame aiškiai atsispindi grąžinama palūkanų suma, kurią atsakovė turi sumokėti iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos. Atsakovei sutartį vykdant tinkamai, ieškovė pagrįstai tikėjosi, kad atsakovė sumokės visą sutarties grafike nurodytą grąžinamą palūkanų sumą bei pagrįstai tikėjosi gauti šias mokėjimo (pelno) palūkanas.

12. Tvirtina, jog teismas nepagrįstai netenkino dalies reikalavimų. Todėl, tenkinus visus ieškinio reikalavimus, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, kad apeliantei priteistinos visos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Apeliacinis skundas atmetamas.

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Remiantis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuojama, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

15. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atmestas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 10,58 procentų dydžio negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (957,10 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. lapkričio 11 d.), taip pat 7 procentų dydžio negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (403,29 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. vasario 21 d.), ir kuria proporcingai atmestų reikalavimų daliai sumažintos iš atsakovės ieškovei priteistos turėtos bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

16. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2017 m. lapkričio 11 d. tarp ieškovės „NEO Finance“ ir atsakovės M. K. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. K519744886, pagal kurią ieškovė atsakovei suteikė 1 800 Eur vartojimo kreditą 48 mėnesių terminui, o atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kainą (vartojimo kredito mokestį): 415,68 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma (MPN) – 10,58 procentai), 108,56 Eur tarpininkavimo mokesčio ir 618,40 Eur administravimo mokesčio iki 2021 m. lapkričio 11 d. Be to, 2018 m. vasario 20 d. tarp ieškovės „NEO Finance“ ir atsakovės M. K. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. K092501601, pagal kurią ieškovė atsakovei suteikė 700 Eur vartojimo kreditą 48 mėnesių terminui, o atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kainą (vartojimo kredito mokestį): 104,48 Eur palūkanų (MPN – 7 procentai), 31,37 Eur tarpininkavimo mokesčio ir 240,14 Eur administravimo mokesčio iki 2022 m. vasario 21 d. Atsakovė sutartyse numatytų įsipareigojimų laiku nevykdė, todėl ieškovė vienašališkai nuo 2020 m. liepos 1 d. abi vartojimo kredito sutartis nutraukė ir kreipėsi į teismą su ieškiniu. Duomenų apie tai, kad atsakovė po sutarties nutraukimo būtų atsiskaičiusi su ieškove, byloje nėra.

17. Apeliantė nesutinka su tuo, kad pirmosios instancijos teismas atmetė reikalavimą priteisti iš atsakovės 10,58 procentų dydžio negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (957,10 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. lapkričio 11 d.) (pagal sutartį1), bei 7 procentų dydžio negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (403,29 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. vasario 21 d.) (pagal sutartį2). Apeliantės manymu, ši skundžiamo teismo sprendimo už akių dalis turi būti pakeista, reikalavimą tenkinant.

18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 pakeista esama praktika mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimo po sutarties nutraukimo klausimu ir suformuluota teisės aiškinimo taisyklė, kad, nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti toliau skaičiuojamos. Kasacinis teismas išaiškino, kad šio aiškinimo nekeičia ir tai, jei šalys bus sutartyje nustačiusios sąlygą, kad pelno palūkanos mokamos iki paskolos grąžinimo, nes tokia sutarties sąlyga <...> nutraukus sutartį nustoja galioti.

19. Iš ieškovės pateikto reikalavimo matyti, kad ieškovė iš esmės prašo priteisti 10,58 procentų (pagal sutartį1) bei atitinkamai 7 procentų (pagal sutartį2) dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas, jas įvardindama kaip negautas pajamas (nuostolius). Šiuo aspektu, atsižvelgiant į pirmiau aptartą kasacinio teismo išaiškinimą, pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių motyvai tikslinami, pažymint, kad ieškinio reikalavimas dėl negautų pajamų, kaip nuostolių, iš esmės yra tapatus mokėjimo palūkanoms pagal reikalavimo esmę, o mokėjimo (pelno) palūkanas priteisti nutraukus sutartį draudžiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Sutartyse šalys buvo susitarę dėl mokėjimo (pelno) palūkanų, o ne dėl kompensuojamųjų palūkanų dydžio ir mokėjimo tvarkos. Sutartyje sulygtas mokėjimo (pelno) palūkanų dydis savaime netampa nuostolių dydžiu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nuostolių dydį nagrinėjamu atveju reikia įrodyti. Nustatyta, kad tarp šalių sudarytos kredito sutartys nutrauktos 2020 m. liepos 1 d. Kadangi mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimas po sutarties nutraukimo negalimas, o kredito sutartis ieškovė vienašališkai nutraukė nuo 2020 m. liepos 1 d., pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė reikalavimus dėl 10,58 bei 7 procentų dydžio negautų pajamų priteisimo.

20. Atmetus apeliacinio skundo reikalavimus dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, nėra pagrindo tenkinti ir apeliantės reikalavimo dėl visų bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, priteisimo.

21. Teisėjų kolegijos vertinimu, kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, susiję su negautomis pajamomis (nuostoliais), yra teisiškai nereikšmingi ir neturi įtakos skundžiamo sprendimo už akių dalies teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių argumentų atskirai nepasisako ir jų nevertina (CPK 2, 3, 7, 178, 185 straipsniai).

22. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, ieškinį tenkindamas iš dalies, pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas įvertino byloje esančių įrodymų visumą, tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo (CPK 185, 263 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

23. Apeliacinio skundo netenkinus, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. rugsėjo 9 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Teisėjų kolegija: Ramunė ČeknienėRita DambrauskaitėLaimantas Misiūnas