Utenos apylinkės teismo nutarimas

Anykščių rajono apylinkės teismo teisėja Justė Kliučinskienė, sekretoriaujant Aleksandrai Gromadskai dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. vasario 9 d. D. G. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame nurodyta, kad D. G. 2015 m. spalio 17 d., 00.10 val., Grikiapelių k., Anykščių r., neturėdamas teisės vairuoti ir būdamas neblaivus (nustatytas 1,81 promilių girtumas), vairavo transporto priemonę AUDI 80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausančią A. A., nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio, apsivertė ir apgadino automobilį. Apie eismo įvykį nepranešė, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Tokiais savo veiksmais D. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 127 ir 222 punktus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) ATPK 130 straipsnio 1 dalyje ir 127 straipsnio 3 dalyje.

Posėdžio metu D. G. prisipažino padaręs pažeidimus, teigė kad dėl įvykio nuoširdžiai gailisi. Paaiškino, kad tą vakarą gėrė alkoholinius gėrimus su draugais. Vėliau paėmė seneliui G. T. priklausančio automobilio Audi 80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) raktelius ir sėdo prie vairo, ko pasekoje nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio, apsivertė ir apgadino automobilį. Apie eismo įvykį nepranešė, nes išsigando ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Senelio automobilio raktelius paėmė jo neatsiklausęs, jam nežinant.

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo A. A. paaiškino, kad automobilis AUDI 80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausė jo sūnui A. A., tačiau jam išvykus gyventi į užsienį, jis sūnaus automobilį pardavė G. T., tačiau nespėjo sutvarkyti dokumentų, nors pinigus už parduotą automobilį gavo.

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo G. T. paaiškino, jog jis yra automobilio AUDI 80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkas bei D. G. senelis. Jis automobilį įsigijo iš A. A.. Automobilio niekada neduodavo vairuoti anūkui, nes jis neturi vairuotojo pažymėjo. D. G. slapta, jam nežinant pagrobė jo automobilio raktelius ir sudaužė automobilį. Pretenzijų jokių D. G. neturi.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pat pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemonės – baudą nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo.

ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), padaryti neblaivaus (girto) arba apsvaigusi nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens, užtraukia transporto priemonės vairuotojui baudą nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones – baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio penkių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų su transporto priemonės konfiskavimu ar be jo arba administracinį areštą nuo dešimties iki dvidešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu.

Be D. G. prisipažinimo, jo padarytus administracinius teisės pažeidimus įrodo byloje surinkta medžiaga: 2016 m. vasario 9 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas, 2015 m. gruodžio 9 d. Utenos apskrities VPK Anykščių rajono PK Kriminalinės policijos skyriaus pareigūnės tarnybinis pranešimas, G. T. protokolas – pareiškimas, G. T. ir J. V. apklausos protokolai, alkotesterio parodymų kvitas, iš kurio matyti, kad 2015 m. spalio 17 d. 03.13 val. D. G. nustatytas 1,81 promilių neblaivumas, išrašas apie asmeniui registruotus administraciniu teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus.

Išdėstyti įrodymai patvirtina, kad D. G. 2015 m. spalio 17 d., 00.10 val., Grikiapelių k., Anykščių r., neturėdamas teisės vairuoti ir būdamas neblaivus (nustatytas 1,81 promilių girtumas), vairavo transporto priemonę AUDI 80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausančią G. T., nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio, apsivertė ir apgadino automobilį. Apie eismo įvykį nepranešė, iš eismo įvykio vietos pasišalino. D. G. veika surašant protokolą teisingai kvalifikuota pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį ir 127 straipsnio 3 dalį.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad sistemiškai aiškinant ATPK nuostatas, darytina išvada, jog toks asmuo, kuriam nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė gali būti konfiskuota, privalo būti įtrauktas į bylos procesą ir jam turi būti sudaryta galimybė ginti savo nuosavybės teisę ir teisėtus interesus, tokia praktika formuojama ir administracinėse bylose (Lietuvos Respublikos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 28 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr.⁵⁷⁵-1980/2011); turint duomenų, kad administracinis teisės pažeidimas padarytas naudojantis transporto priemone, nuosavybės teise priklausančia ne administracinėn atsakomybėn traukiamam, o kitam asmeniui, ir bylą išnagrinėjus nepranešus šiam apie teismo posėdžio laiką ir vietą, konstatuojama, kad nebuvo užtikrintas teisingas teismo procesas ir efektyvi savininko teisių gynyba ir taip padarytas esminis proceso teisės pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012 m. vasario 14 d. nutartis, priimta administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-1-2012).

ATPK 20 straipsnyje, kuriame reglamentuojami administracinės nuobaudos tikslai, nurodyta, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Iš aptariamos normos turinio matyti, kad administracine nuobauda siekiama dviejų tikslų: 1) nubausti pažeidimą padariusį asmenį; 2) vykdyti tiek specialiąją, tiek bendrąją administracinių teisės pažeidimų prevenciją. Siekiat šių tikslų būtina užtikrinti, kad būtų paskirta teisinga nuobauda. Daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis, konfiskavimas yra viena iš administracinių nuobaudų rūšių. ATPK 26 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad konfiskuotas gali būti tik daiktas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus daiktus, kurie buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis tam tikrų administracinių teisės pažeidimų bylose. Aptariamoje normoje paminėtos ir bylos dėl ATPK 127 straipsnio 3 dalyje bei 130 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų. Taigi, nubaudus asmenį pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį, daiktas, kuris buvo pažeidimo padarymo įrankis, gali būti konfiskuojamas nepriklausomai nuo to, kieno nuosavybė jis yra. Tačiau, iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio nuostatų, kad nuosavybės teises saugo įstatymai, ATPK 26 straipsnio 1 dalies nuostatų, kad be apribojimų gali būti konfiskuojami tik pažeidėjui nuosavybės teise priklausantys daiktai, išplaukia, kad kitiems asmenims nuosavybės teise priklausantys daiktai gali būti konfiskuojami tik išimtiniais atvejais. Tokia išvada išplaukia ir iš Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarimo. Nors minėtu nutarimu Konstitucinis Teismas pripažino, kad ATPK 26 straipsnio pirmosios dalies norma „Konfiskuotas gali būti tik daiktas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus daiktą, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, šio kodekso 210 straipsnyje numatytų administracinių teisės pažeidimų bylose“ neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, tačiau kartu konstatavo, kad tokio daikto konfiskavimas galimas tik tada, kai savininkas daiktą pažeidėjui perdavė pats arba kitaip sudarė jam sąlygas tuo daiktu pasinaudoti. Tai reiškia, kad aptariamo daikto konfiskavimui pritaikyti būtina nustatyti, jog savininkas su jam priklausančiu daiktu nesielgė taip rūpestingai, kad kiti asmenys jo negalėtų panaudoti priešingai visuomenės interesams (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-23-2012).

Kaip minėta ankščiau, nubaudus asmenį pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį, daiktas, kuris buvo pažeidimo padarymo įrankis, gali būti konfiskuojamas nepriklausomai nuo to, kieno nuosavybė jis yra. Tačiau pagal administracinių teismų praktiką transporto priemonės konfiskavimas gali būti netaikomas ir yra galimas ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymas, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-3213/2010). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad D. G. savavališkai pasisavino seneliui G. T. priklausančią transporto priemonę, sprendžia, kad yra pagrindas netaikyti turto konfiskavimo, nes priešingu atveju kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės konfiskavimas, pažeistų pažeidimo ir skiriamų nuobaudų proporcingumo reikalavimus. Paskyrus transporto priemonės konfiskavimą iš esmės būtų baudžiamas G. T., nors jis nėra nei pats padaręs kokio nors teisės pažeidimo, nei sudaręs sąlygų kitiems asmenims elgtis neteisėtai.

Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą nustatyta pažeidėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), pažeidėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jis yra baustas administracine tvarka, turi galiojančią nuobaudą. Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, į pažeidėjo asmenybę, į tai, kad D. G. ankščiau yra baustas už vairavimą būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti. Esant nurodytoms aplinkybėms D. G. skirtina nuobauda, numatyta arčiau ATPK 130 straipsnio 1 dalies bei ATPK 127 straipsnio 3 dalies sankcijų minimume be transporto priemonės konfiskavimo (ATPK 30² straipsnio 1 dalis). Paskirtos bausmės subendrintinos sunkesne apimant lengvesnę (ATPK 33 str.).

Transporto priemonės savininkui grąžintina transporto priemonė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 269 straipsniu, 286 – 288 straipsniais, teismas

nutarė:

D. G. pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 1220 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų dvidešimties eurų) baudą be transporto priemonės konfiskavimo.

D. G. pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 3 dalyje ir paskirti 1490 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų devyniasdešimties eurų) baudą be transporto priemonės konfiskavimo.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu D. G. paskirti galutinę nuobaudą – 1490 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų devyniasdešimties eurų) baudą be transporto priemonės konfiskavimo.

Baudą sumokėti per 40 dienų nuo nutarimo paskirti baudą įteikimo dienos, o apskundus tokį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“ AB, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas 1001. Mokėjimo pavedime nurodyti administracinio teisės pažeidimą identifikuojantį numerį ROIK: 16055191056.

Nesumokėjus baudos, ji išieškoma priverstinai ATPK 314 straipsnyje nustatyta tvarka.

Išaiškinti pažeidėjui, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo ar vykdymo atidėjimo klausimais asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, turi teisę kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Grąžinti transporto priemonę – AUDI 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) laikomą stovėjimo aikštelėje UAB „Gedvi“, Stoties g. 4 A, Anykščiai, savininkui.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Anykščių rajono apylinkės teismą.