- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Data
- 2008-05-30
- Bylos Nr.
- 1-47-783/2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Virginijus Skaraitis
- Nukentėjusysis
- L. G.
- Kaltinamasis
- A.S.
- Advokatai
- Jonas Algimantas Pakarklis
Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėjas Virginijus Skaraitis,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje
A.S., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 8 klasių išsilavinimą, nedirbantis (teismo posėdžio metu nurodė, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini) darbininku, tačiau duomenų nepateikė), nevedęs, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini) Kupiškio r., gyvenantis (duomenys neskelbtini), teismo neteistas,
kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 165 str. 1 d., 187 str. 2 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis A. S. 2007 m. lapkričio 2 d., apie 22 val. (duomenys neskelbtini), rajono (duomenys neskelbtini) kaime, sugadinęs L. G. priklausančio gyvenamojo namo 50 Lt vertės verandos durų spyną, slapta įsibrovė į L. G. gyvenamąjį namą, kuriame pabuvęs apie 10 minučių išėjo, taip neteisėtai pažeidė L. G. būsto neliečiamumą.
Kaltinamasis A. S. 2007 m. lapkričio 2 d., apie 22 val. 15 min. (duomenys neskelbtini) kaime pro verandos duris įsibrovęs į L. G. priklausantį gyvenamąjį namą, virtuvėje atsukęs dujų baliono čiaupą, viename kambaryje padegė stalo staltiesę, kitame kambaryje degtukais padegė lovą, taip visuotinai pavojingu būdu – padegant – sugadino L. G. priklausantį turtą – gyvenamąjį namą, padarydamas 22 266 Lt turtinę žalą, bei sunaikino šiuos namuose buvusius daiktus: 200 Lt vertės spintą (renovuotą), bendros 200 Lt vertės dvi sofas-lovas, bendros 600 Lt vertės tris lovas, 50 Lt vertės stalą, 400 Lt vertės apvalų stalą, bendros 400 Lt vertės keturias kėdes, bendros 100 Lt vertės du suolus, 50 Lt vertės LR vėliavą, bendros 1400 Lt vertės dvidešimt aštuonias užuolaidas, bendros 160 Lt vertės keturis patalynės komplektus, 50 Lt vertės vilnonį pledą, bendros 160 Lt vertės du lovos užtiesalus, bendros 200 Lt vertės keturias pagalves, bendros 150 Lt vertės tris antklodes, bendros 100 Lt vertės dvi poras guminių batų, 200 Lt vertės kariškus odinius batus, 80 Lt vertės stalo žaidimą „Allias“, 50 Lt vertės rankšluosčių komplektą, 50 Lt vertės mažą medinę skrynią, 100 Lt vertės didelę medinę skrynią, 10 Lt vertės elektros laido prailgintuvą, 50 Lt vertės pintą krepšį, 30 Lt vertės karišką žibintuvėlį, bendros 30 Lt vertės dvejus kariškus uniforminius marškinėlius, bendros 91 Lt vertės trylika 3 l talpos marinuotų agurkų stiklainių, bendros 16 Lt vertės keturis 1 l talpos marinuotų agurkų stiklainius, bendros 80 Lt vertės dešimt 3 l talpos obuolių sulčių stiklainių, 100 Lt vertės pastatomą šviestuvą, 100 Lt vertės stalo įrankių komplektą, 50 Lt vertės moteriškas džinsines kelnes, 50 Lt vertės moterišką sportinį kostiumą, 50 Lt vertės vyriškas velvetines kelnes, bendros 70 Lt vertės 6 metrus stalo klijuotės, 20 Lt vertės mobiliojo ryšio telefono pakrovėją, 100 Lt vertės indų komplektą,sugadino bendros 100 Lt vertės dvi spynas, išleido 50 Lt vertės suskystintas dujas, tuo nukentėjusiajam L. G. padarydamas bendrą 27 963 Lt turtinę žalą.
Kaltinamasis A. S. dėl padarytų veikų kaltę pripažįsta visiškai, paaiškino, jog datos nepamena, 2007 m. lapkričio mėnesio pradžioje, buvo nuėjęs prie L. G. namų, pro verandos duris įėjo į namo vidų, ten pavaikščiojo, apžiūrėjo ir išėjo. Paėjęs šiek tiek apsisuko ir sugrįžo atgal, įėjo į namo vidų bei, lyg tai žiebtuvėliu, padegė vieną lovą, kaip padegė antrą lovą, nebepamena. Padegęs namą nuėjo pas L. S. į namus, kur su jo tėvu gėrė alkoholį. Ryte sužinojo, kad jo padegtas namas sudegė. Aiškina, kad tame name, iki jį parduodant L. G., gyveno. Kaltę pripažįsta, gailisi. Ieškinį, pareikštą dėl išlaidų gesinant gaisrą, pripažįsta visiškai, nesutinka su nukentėjusiojo nurodytų daiktų verte, kiekiu, teigia, jog turtas tiek nevertas, dalis turto buvo jo, o ne nukentėjusiojo, nesutinka, kad iš jo būtų priteistos remonto išlaidos tokiai dideliai sumai, kaip nurodo nukentėjusysis.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo A. S. visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamas nusikalstamas veikas įrodyta šiais teisminio nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais:
Nukentėjusysis L. G. parodė, jog padegtą namą už 65 000 litų įsigijo 2007 m. liepos mėnesį. 2007-11-03 ryte jam paskambino ir pasakė, kad šis namas yra padegtas. Nuvykęs į vietą pamatė sudegusį namą, daiktus. Ten buvęs tyrėjas klausė, ar namie buvo išjungti saugikliai, pasakė, kad padegtos lovos, buvo atsuktas dujų balionas, išleistos dujos. Tyrėjas minėjo, kad tai galėjo padaryti A. S.. Sudegusius, sugadintus daiktus išvardino ikiteisminio tyrimo metu, nurodė apytikres šių daiktų vertes. Įrodymų dėl padegtų daiktų vertės neturi, nes jų nekaupė, kai kurie daiktai buvo jiems dovanoti. Anksčiau kaltinamasis buvo lankęsis sodyboje, bet savo daiktus išsivežęs buvo. Prašo ieškinį dėl neturtinės žalos tenkinti, dalyje dėl padarytos žalos priteisti pagal teismo posėdžio metu pateiktą lokalinę sąmatą.
Liudytojas M. G. parodė, jog pavežė A. S. vakare į kaimą, o kitą rytą sužinojo, kad kaime buvo padegtas namas. Iš pareigūnų sužinojo, kad namą padegė A. S..
Liudytojas L. S. parodė, jog 2007 m. rudens vakarą, atsibudęs namie rado A. S.. Šis minėjo, kad padegė namą, kuriame gyveno. Jis nepatikėjo tuo, tačiau kitą dieną sesuo pasakė, jog matė degantį namą, jis ir pats buvo nuėjęs į vietą, matė, kad namas dega.
Liudytojas M. S. parodė, jog 2007 m. žiemą atėjęs A. S. pasakė, kad padegė namą. Dar pagalvojo, kad A. S. juokauja, tačiau kitą dieną iš kaimynų sužinojo, jog kaime buvo padegtas namas.
Liudytoja G. N. parodė, jog 2007-11-03 ryte važiuodama į Kupiškį pamatė degantį namą, apie gaisrą pranešė savo seseriai, ši iškvietė ugniagesius. Matė tą dieną kaime dviračiu važinėjantį A. S., jis elgėsi lyg niekur nieko.
Iš 2007-11-06 Kupiškio rajono apylinkės prokuratūros reikalavimo (b.l. 5) matyti, jog pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 165 str. 1 d. Iš 2007-11-03 įvykio vietos apžiūros protokolo (b.l. 16-28) matyti, jog apdegęs namas kaime buvo apžiūrėtas pasitelkus specialistą - Kupiškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos vyresnįjį inspektorių R. K., apžiūrint namą nustatyta, kad iš pastogės pusės apdegę namo skliautai, langai likę be stiklų, likę tik atskiri medinių rėmų konstrukcijų elementai; perdengimas virš patalpų namo pietvakarinėje pusėje sudegęs, likę tik lubų balkiai; apanglėjusios namo medinių rąstų sienos, stipriai apdegusios durys; dujų viryklės sklendės virtuvėje rastos įvairiose padėtyse, dujų baliono čiaupas užsuktas; elektros instaliacijos laidai tvarkingi, nepažeisti užfiksuota, kad verandos sienos, lubos, durys, vedančios iš verandos į lauką nestipriai aprūkę iš patalpos vidaus. Durys atidarytos, matosi laužimo žymės. Iš Kupiškio r. PK registruoto L. G. pareiškimo (b.l. 4) matyti, jog jis į policiją kreipėsi 2007-11-03, pareiškime nurodė galimą gaisro priežastį – konfliktą tarp A. S. ir nukentėjusiajam namą pardavusių asmenų. Iš priedo prie L. G. pareiškimo (b.l. 7-8) matyti, jog nukentėjusysis 2007-12-03 pateikė sąrašą name buvusių daiktų, kurie dėl gaisro buvo nepataisomai sugadinti ar sunaikinti, jų vertę. Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo (b.l. 69-72) matyti, jog A. S. parodė namą, į kurį įsibrovė 2007-11-02 ir verandos duris, kurių spyną sulaužęs pateko į namo vidų, paaiškino, kaip grįžęs atgal į tą patį namą padegė staltiesę, jai neįsidegus, lovą, bei išėjo iš namo. Iš byloje esančio akto (b.l. 36) matyti, jog apie gaisrą buvo pranešta 2007-11-03 07.07 val., gaisras užgesintas 10.30 val. iš AB „Lietuvos draudimas“ žalų departamento turto žalų vertinimo skyriaus rašto (b.l. 44) matyti, jog L. G. dėl gaisro metu apgadinto namo kaime Kupiškio rajone apskaičiuota 22 266 Lt draudimo išmoka. Iš esančios sutarties (b.l. 13) matyti, jog L. G. 2007-07-17 iš T. K. už 65 000 Lt įsigijo žemės sklypą su pastatais (duomenys neskelbtini), sen. Iš būsto draudimo liudijimo (b.l. 14) matyti, jog įgytą nekilnojamąjį turtą L. G. apdraudė AB „Lietuvos draudimas“.
Visi šie veiksmai atlikti laikantis įstatymo reikalavimų, jais gauti duomenys turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl sutinkamai su LR BPK 20 str., jie laikomi įrodymais.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma neginčytinai įrodyta, kad kaltinamasis A. S. 2007-11-02 neteisėtai, išlauždamas verandos durų spyną, tyčia, prieš savininko valią įsibrovė į kito žmogaus gyvenamąjį namą, suvokdamas, kad savo neteisėtais veiksmais pažeidžia kito asmens būsto neliečiamumą, bei, praėjus nedideliam laiko tarpui, atgal sugrįžęs į to paties asmens gyvenamąją patalpą, visuotinai pavojingu būdu – padegdamas lovą, sunaikino ir sugadino svetimą turtą, todėl kaltinamojo A. S. veika pagal LR BK 165 str. 1 d. (neteisėtas asmens būsto neliečiamumo pažeidimas) ir LR BK 187 str. 2 d. (turto sunaikinimas visuotinai pavojingu būdu). Nors kaltinamasis nenurodė motyvų, dėl kurių padarė šias inkriminuojamas nusikalstamas veikas, tai veikos kvalifikavimui įtakos neturi, tačiau neatmetama galimybė, jog tai A. S. padarė iš keršto buvusiems namo savininkams ar naujam namo savininkui dėl ne jam, o L. G. parduoto gyvenamojo namo. Tuo pačiu teismas pripažįsta, kad visas sunaikintas ir sugadintas turtas, buvęs name, priklausė nukentėjusiajam L. G.. Nors kaltinamasis teigia, jog dalis sudegusio turto buvo jo, įvertinus tą aplinkybę, kad nekilnojamasis turtas buvo parduotas prieš beveik keturis mėnesius iki nusikalstamos veikos padarymo, nukentėjusysis parodė, jog kaltinamasis ir jo tėvas turtą buvo išsivežę, visa, kas buvo name, priklausė jam, teismas neturi pagrindo netikėti šiais nukentėjusiojo parodymais, tuo labiau, kad jis labai detaliai nurodė sunaikintą ir sugadintą turtą, jo kiekius, įvertino juos. Nors kaltinamasis teigia, kad buvusio name turtas pervertintas, nukentėjusiojo nurodyta vertė neatitinka realybės, tačiau teismas daro išvadą, jog nukentėjusiojo prerogatyva įvertinti jam priklausiusių daiktų vertę, teismui nėra pagrindo manyti, kad daiktai yra pervertinti ir nukentėjusiojo nurodyta vertė neatitinka teisingumo, protingumo kriterijus. Nors nukentėjusysis nėra išsaugojęs daiktų vertę patvirtinančių įrodymų, teismas, įvertinęs tai, jog nukentėjusysis neprivalėjo numanyti, kad jo turtas bus sunaikintas tokiu būdu, jis nebuvo įpareigotas nei norminiais aktais, nei papročiais sąlygojamu logiškai mąstančio žmogaus elgesiu tuos įrodymus saugoti ir kaupti, kaltinamasis pats savo veiksmais nukentėjusiajam sukėlė neigiamus padarinius. Tačiau kaltinime pagal LR BK 187 str. 2 d. tikslinama aplinkybė nurodant, jog kaltinamasis padegė vieną lovą, o ne dvi, kadangi pats kaltinamasis to nėra minėjęs nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu, turtas, buvęs sudegusioje patalpoje, sudegė visiškai, nors įvykio vietos apžiūros protokole, plane-schemoje prie įvykio vietos apžiūros protokolo, nurodyta, jog gaisro židiniai yra abi lovos, tai nėra pakankamas įrodymas pripažinti, jog kaltinamasis A. S. padegė dvi lovas. Taip pat iš kaltinimo šalinama aplinkybė, jog buvo padegta degtukais, pats kaltinamasis to neprisimena, teigia, jog padegė žiebtuvėliu, todėl pripažįstama, kad teismui nepavyko pašalinti abejonės dėl padegimo būdo, tačiau tai įtakos veikos kvalifikavimui taip pat neturi, padegimas pats savaime yra turto žalojimas ar naikinimas visuotinai pavojingu būdu, nepriklausomai nuo to, ar tai buvo padaryta degtukais, ar panaudojant žiebtuvėlį. Dėl šių aplinkybių patikslinimo, pašalinimo faktinės aplinkybės nepasikeitė, kaltinamojo padėtis nepablogėjo, jo teisės ir įstatymo reikalavimai nepažeisti.
Kaltinamojo A. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo už padarytą veiką. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas kaltinamajam A. S. bausmę, atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį: padaryti du tyčiniai baigti nusikaltimai, iš kurių vienas yra nesunkus, kitas – apysunkis (LR BK 11 str.), kuriais pasikėsinta į Konstitucijos garantuojamą žmogaus būsto neliečiamybę, kito asmens nuosavybę, nusikaltimai padaryti be jokios aiškios priežasties ir motyvų, kaltinamojo nesulaikė nuo tyčinio turto naikinimo tai, kad nepavyko iš karto padegti namo (neužsidegė staltiesė), jis ir toliau siekė sunaikinti turtą bei nuėjęs į kitą kambarį padegė kambaryje buvusią lovą, į pasekmes – sunaikintas nemažos vertės turtas, žalos kaltinamasis neatlygino ir neatlygina (tai, kad draudimas atlygino dalį padarytos žalos, negali būti pripažįstama kaltinamojo padėtį lengvinančia aplinkybe, nes turtą buvo apdraudęs ne jis, o nukentėjusysis); taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę: yra neteistas, neturėjo galiojančių administracinių nuobaudų, seniūnijos pagal gyvenamąją vietą charakterizuojamas patenkinamai, kaip asmuo, dėl kurio elgesio ar piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais nusiskundimų nėra gauta, nors ir buvo taikytos anksčiau poveikio priemonės už smulkius administracinius teisės pažeidimus, teisinių pasekmių jos nesukelia; kaltinamasis yra jauno amžiaus, yra ir jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi, atsižvelgia ir į jo sveikatos būklę, nukentėjusiojo poziciją (priėmė kaltinamojo atsiprašymą). Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, siekiant įgyvendinti teisingumo principą, tikslinga jam už būsto neliečiamumo pažeidimą skirti viešųjų darbų bausmę, už turto naikinimą visuotinai pavojingu būdu – arešto bausmę, bausmių dydį nustatant sankcijos vidurkio ribose, arčiau minimumo, bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, viešųjų darbų bausmę keičiant į areštą ir ją iš dalies pridedant prie paskirtos arešto bausmės (LR BK 65 str. 2 d.). Pagrindo skirti kaltinamajam pačią griežčiausią sankcijose numatytą bausmę – laisvės atėmimą, nėra. Manoma, jog galutinė trumpalaikio arešto bausmė pasieks tikslą, kad asmuo suprastų, ką padarė, ir ateityje susilaikytų nuo naujų nusikalstamų veikų darymo.
Nukentėjusysis L. G. pareiškė civilinį ieškinį dėl 65647,48 Lt turtinės žalos atlyginimo (b.l. 146-147), nurodė, kad dėl sunaikinto, sugadinto turto patyrė 5747 Lt turtinę žalą, atstatyti namą jam kainuos 82 166,48 Lt, draudimas yra atlyginęs 22 266 Lt sumą. Teisiamojo posėdžio metu pateikė naują lokalinę sąmatą, kurioje nurodyta, kad sunaikinto turto atstatymo vertė yra 113227 Lt, baigiamosiose kalbose prašė vadovautis pagal šią lokalinę sąmatą ir tenkinti ieškinį šiai sumai. Kadangi dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos nukentėjusiajam L. G. buvo padaryta turtinė žala, nukentėjusysis turi teisę reikalauti turtinės ir neturtinės žalos priteisimo iš kaltinamojo (LR CK 6.245-6.250 str.). Teismas nustatė, jog kaltinamojo veiksmais nukentėjusiajam buvo padaryta 5747 Lt turtinės žala (sunaikinto turto vertė), ši žala atsirado kaip kaltinamojo neteisėtų veiksmų pasekmė, tarp šių veiksmų ir padarytos žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, remiantis LR CK 6.263 str. 2 d., kaltinamasis žalą, padarytą nukentėjusiajam L. G., privalo atlyginti, todėl teismas tenkina ieškinį šioje dalyje ir priteisia šią sumą iš kaltinamojo. Nukentėjusysis L. G. taip pat pareiškė ieškinį ir dėl nuostolių, susijusių su namo remontu – ieškinyje prašė priteisti 59900,48 Lt, paskutiniame teismo posėdyje, pateikęs papildomus įrodymus, prašė priteisti 90 961 Lt (iš lokalinėje sumoje atėmus draudiko išmokėtą draudimo išmoką). Teismas šioje dalyje pripažįsta nukentėjusiajam L. G. teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoda nagrinėti civilinio proceso tvarka. Teismas nustatė, kad sugadintas turtas buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“, pasirinktas standartinis pastatų draudimo variantas. Šis draudimo variantas apima ir draudimą nuo piktavališkų pastato sugadinimo dėl trečiųjų asmenų veiksmų, gyvenamasis pastatas buvo apdraustas, draudimo suma – 218 000 Lt, draudimo vertė – atkuriamoji (b.l. 14). AB „Lietuvos draudimas“, įvykus draudiminiam įvykiui, yra išmokėjusi 22 266 Lt draudimo išmoką nukentėjusiajam (b.l. 44), tačiau savo pateiktame rašte nėra detalizavusi draudimo išmokos paskaičiavimo, ką ši draudimo išmoka apima. Pats nukentėjusysis pateikė dvi skirtingas lokalines sąmatas, kurioje nurodyti paskaičiavimai dėl sunaikinto turto atstatymo, kitų įrodymų, patvirtinančių padarytos žalos dydį, nepateikė, pats teismas, neatidėjęs teismo posėdžio, taip pat nukentėjusiajam nepateikus papildomos medžiagos dėl draudimo išmokos paskaičiavimo, kitų žalą patvirtinančių įrodymų pateikimo, negali tiksliai apskaičiuoti nukentėjusiajam padarytos žalos dydžio bei išspręsti civilinio ieškinio šioje dalyje.
Kupiškio rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kupiškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (toliau – Kupiškio PGT) ir Kupiškio rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos (toliau Kupiškio rajono savivaldybės PT) interesais pareiškė civilinį ieškinį dėl 1111,71 Lt turtinės žalos padarymo (b.l. 148-150), šią sumą prašo priteisti iš kaltinamojo A. S., nurodo, kad Kupiškio PGT padaryta žala yra 537,63 Lt, Kupiškio rajono savivaldybės PT – 574,08 Lt. Kaltinamasis šį ieškinį pripažįsta. Ieškinys tenkinamas visiškai. Nustatyta, jog tiek Kupiškio PGT, tiek ir Kupiškio rajono savivaldybės PT tarnautojai vyko į kaltinamojo A. S. sukeltą gaisrą, patirtas išlaidas pagrindė pateiktais rašytiniais įrodymais (Kupiškio PGT įrodymai - b.l. 152-157, Kupiškio rajono savivaldybės PT įrodymai – b.l. 163), ši žala padengta minėtų tarnybų išlaidomis. Remiantis LR CK 6.280 str., atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Nustačius, jog kaltinamojo A. S. veiksmais buvo sukeltas gaisras, dėl kurio išlaidas patyrė Kupiškio PGT ir Kupiškio rajono savivaldybės PT, kaltinamasis privalo atlyginti žalą, kurią patyrė minėtos tarnybos dėl nusikalstamų jo veiksmų.
Remiantis LR BPK 103 str. 6 p., 105 str., iš kaltinamojo A. S. išieškoma valstybei 27 litai proceso (pašto) išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-303 str., teismas
nusprendžia:
pagal Lietuvos Respublikos BK 165 str. 1 d. – 2 mėn. (dvejiems mėnesiams) viešųjų darbų, kas mėnesį neatlygintinai išdirbti po 15 valandų visuomenės labui;
pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 2 d. – 27 (dvidešimt septynių) parų areštu.
Remiantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 65 str. 1 d. 2 p., už nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, galutinę bausmę paskirti areštą 30 parų.
Areštą atlikti areštinėje, arešto pradžią laikyti nuo nuteistojo A. S. sulaikymo momento.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei dokumentų paėmimą, paskirtas A. S., palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, pakeisti į suėmimą.
Nukentėjusiojo L. G. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies: priteisti nukentėjusiajam L. G. iš nuteistojo A. S. 5747 Lt (penkis tūkstančius septynis šimtus keturiasdešimt septynis litus) padarytos turtinės žalos, kitoje dalyje pripažinti nukentėjusiajam L. G. teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Kupiškio rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro ieškinį, pareikštą ginant viešąjį interesą, tenkinti visiškai ir iš nuteistojo A. S. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kupiškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybai, įmonės kodas 290172770, priteisti 537,63 Lt (penkis šimtus trisdešimt septynis litus 63 ct), Kupiškio rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybai, įmonės kodas 165382292, - iš nuteistojo A. S. priteisti 574,08 Lt (penkis šimtus septyniasdešimt keturis litus 8 ct).
Išieškoti iš nuteistojo A. S. valstybei 27 Lt (dvidešimt septynis litus) proceso (pašto) išlaidų.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.