- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-26
- Bylos Nr.
- eA-3035-415/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02738-2019-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Gintaras Kryževičius (pirm.), Stasys Gagys, Romanas Klišauskas
- Pareiškėjas
- T. K., O. O.
- Atsakovas
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų T. K. (T. K.), O. O. (O. O.) ir jų atstovaujamų T. H. (T. H.), T. F. (T. F.), T. S. (T. S.), A. K. (A. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų T. K. (T. K.), O. O. (O. O.) ir jų atstovaujamų T. H. (T. H.), T. F. (T. F.), T. S. (T. S.), A. K. (A. K.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjai (duomenys neskelbtini) piliečiai T. K. (T. K.), O. O. (O. O.) ir jų atstovaujami T. H. (T. H.), T. F. (T. F.), T. S. (T. S.), A. K. (A. K.) (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2019 m. liepos 5 d. sprendimą Nr. (15/6-3)-12PR-90 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ ir įpareigoti atsakovą pareiškėjų prašymą dėl prieglobsčio suteikimo išnagrinėti iš naujo.
2. Pareiškėjai paaiškino, kad jie bijo grįžti į kilmės valstybę, nes pareiškėjas T. K. nuo 2007 m. priklauso opozicinei (duomenys neskelbtini) partijai (toliau – ir partija), kurios narius valdžia persekioja, sulaiko ir įkalina. Pareiškėjas dalijo partijos laikraštį „(duomenys neskelbtini)“, žurnalus, priiminėjo naujus narius, 2012–2014 m. (duomenys neskelbtini) rajone ėjo partijos pirmininko pareigas. 2014 m. viduryje, gavęs perspėjimą iš pažįstamo policininko, kad jam sufabrikuos baudžiamąją bylą, pareiškėjas išvyko į (duomenys neskelbtini), vėliau ten atvyko ir jo šeima. 2015 m. rugsėjo mėnesį vyriausybei paskelbus, kad asmenys, priklausantys partijai, privalo atvežti į vietinius teisėsaugos organus partijos dokumentus (bilietą su prašymu išstoti), pareiškėjas per savo giminaitį perdavė dokumentus valdžios atstovui (duomenys neskelbtini) rajone, kuris dokumentus perdavė KGB. Pareiškėjas teigė, kad 2016 m. gyvendamas (duomenys neskelbtini) jis nuolatos slapstėsi, nes žinojo, kad partijos nariai yra sulaikomi, ir jautėsi nesaugiai. Pareiškėjas 2017 m. sausio 10 d. išvyko į Sankt Peterburgą, po pusantrų metų prie jo prisijungė visa jo šeima, ten jie gyveno ir dirbo iki 2019 m. sausio 14 d. Būdamas Rusijoje, pareiškėjas kelis kartus keitė gyvenamąją vietą, nes jautėsi nesaugiai. Sužinojęs iš draugo, kad pareigūnai gali jį sulaikyti Rusijoje, pareiškėjas su šeima pabėgo į Lietuvą ir pateikė prieglobsčio prašymą. Pareiškėja nurodė, kad ji bijo dėl vyro, jai gresiančio spaudimo bei to, kad liks viena su vaikais, nes jos vyrą įkalins dėl jo politinių įsitikinimų. Be to, ji negali laisvai išpažinti tikėjimo ir dėvėti hidžabo.
3. Pareiškėjai manė, kad atsakovas nepagrįstai atmetė pareiškėjo pateiktą nuotrauką, kaip nepatvirtinančią jo priklausymo partijai, nes jo dalyvavimas renginyje ir buvimas nuotraukoje su partijos lyderiais įrodo jo neeilinį vaidmenį partijoje. Pareiškėjai nurodė, jog atsakovas visiškai nepasisakė dėl 2019 m. gegužės 10 d. (duomenys neskelbtini) rajono partijos skyriaus vadovo D. M. liudijimo, kuriame nurodoma, kad pareiškėjas vykdė aktyvią veiklą partijoje ir buvo jos narys, 2012–2014 m. buvo kaimo (duomenys neskelbtini) partijos pirminiu organizacijos vadovu, o 2015 m. buvo iškelta pareiškėjo kandidatūra į (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) partijos skyriaus vietos deputatus. Pareiškėjo teigimu, pareiškimą išstoti iš partijos jis pateikė iš baimės patirti represinius valdžios veiksmus. Atsakovas neužtikrino objektyvaus ir racionalaus pareiškėjo pateiktų rašytinių įrodymų bei jo nurodytų aplinkybių vertinimo, dėl to nepagrįstai jo vaidmenį partijoje priskyrė eiliniam, o jo pareiškimą dėl išstojimo iš partijos pripažino faktu, leidžiančiu konstatuoti jo narystės partijoje nutraukimą bei jo baimės patirti persekiojimą nepagrįstumą. Pareiškėjo vertinimu, yra įrodyta reali rizika jam patirti persekiojimo veiksmus dėl priklausymo partijai, deportavus jį į kilmės valstybę.
4. Pareiškėjai akcentavo, kad Migracijos departamento Prieglobsčio skyriaus 2019 m. liepos 4 d Išvadoje dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ Nr. 13PR-90RN (toliau – ir Išvada) nurodyta, jog jų kilmės valstybėje yra vykdomi sistemingi žmogaus teisių pažeidimai, kaip rizikos grupė išskirti partijos nariai (Išvados 6.l p. antra pastraipa). Išvados 6–7 lapuose detaliai pasisakoma apie partijos narių persekiojimą, piktnaudžiavimą Interpolo duomenų bazės duomenimis, siekiant grąžinti politinius oponentus į kilmės valstybę ir skirti jiems neadekvačias bausmes. Taip pat yra viešai prieinama informacija, jog valdžios atstovai persekioja teisininkus, žurnalistus ir paprastus piliečius, kurie skelbia kritinius atsiliepimus apie prezidento (duomenys neskelbtini) vyriausybę socialinėje žiniasklaidoje.
5. Pareiškėjų vertinimu, jei teismas konstatuotų, jog atsakovas nepagrįstai nesuteikė pareiškėjams prieglobsčio, turi būti patikrinta ir skundžiamo sprendimo dalis dėl papildomos apsaugos nesuteikimo. Atsakovui nesurinkus pakankamai duomenų, leidžiančių daryti nekvestionuotiną išvadą, kad pareiškėjų išsiuntimo į kilmės valstybę atveju jie nebus kankinami, su jais nebus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi ir nebus žeminamas jų orumas, yra tikimybė, jog pareiškėjus išsiuntus į jų teisės ir pagrindinės laisvės būtų pažeistos.
Šalies argumentai
6. Pareiškėjai pateikė 2019 m. spalio 2 d. rašytinius paaiškinimus, kuriuose pažymėjo, jog atsakovas neatliko visapusiško individualios pareiškėjos padėties vertinimo, nevertino hidžabo, kaip religinio identiteto, svarbos pareiškėjai.
Atsiliepimas
7. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
8. Atsakovas nesutiko su skundo teiginiais, kad nebuvo pasisakyta dėl partijos (duomenys neskelbtini) rajono skyriaus vadovo D. M. 2019 m. gegužės 10 d. liudijimo. Migracijos departamentas teigė įvertinęs 2019 m. birželio 10 d. gautą partijos pirmininko M. K. raštą, kuriuo jis informavo, kad remiantis partijos (duomenys neskelbtini) apskrities skyriaus vadovo D. M. liudijimu bei naujai gauta informacija, pareiškėjas nuo 2007 m. buvo partijos narys.
9. Dėl pareiškėjo vaidmens partijoje atsakovas pažymėjo, jog apklausus pareiškėją ir įvertinus visą susijusią informaciją paaiškėjo, kad pareiškėjas partijos suvažiavimuose nedalyvavo ir nežinojo, kokie klausimai būdavo sprendžiami jų metų, nesugebėjo paaiškinti partijos pirmininko išrinkimo procedūros, negalėjo pasakyti centrinės partijos būstinės adreso (duomenys neskelbtini) mieste, nežinojo partijos tiesioginio rajono pirmininko pavardės. Remiantis šiais faktais, Migracijos departamentas padarė išvadą, kad pareiškėjas nebuvo aktyvus partijos narys. Atsakovas pažymėjo, kad tik aktyvūs, pabėgę į užsienį ar aukštesnio lygio partijos nariai yra persekiojami. Pareiškėjo nurodyti jo persekiojimo epizodai (telefono skambučiai, iškvietimai į medicinos punktą ar mokyklą) neatitinka tipinių veiksmų, kuriuos taikė ir taiko (duomenys neskelbtini) jėgos struktūros. Prieglobsčio prašytojas nebuvo iškviestas į milicijos skyrių, jam nebuvo pareikšti kaltinimai, jis nebuvo sulaikytas pareigūnų, nebuvo paskelbta jo paieška. Atsakovo vertinimu, pareiškėjo pasakojimas apie persekiojimą iš esmės grindžiamas nuogirdomis ir viešoje erdvėje pasiekiama informacija, o ne asmenine patirtimi. Apie tariamą domėjimąsi juo pareiškėjas dažniausiai sužinodavo iš trečiųjų asmenų, bet ne iš pareigūnų. Atsižvelgus į tai, jog dar 2015 m. prieglobsčio prašytojas atsiribojo nuo partijos, jo pasakojimas nepaaiškina nei persekiotojų motyvų, nei jų tikslų. Taip pat pareiškėjo pasakojimas apie slapstymąsi nuo 2014 m. nepaaiškina fakto, kad 2016 m. birželio 28 d. pareiškėjui buvo išduotas (pakeistas) pasas. Remiantis prieglobsčio prašytojų pasakojimais, jie abu dirbo, jų vaikai lankė mokyklas, šeima laisvai judėjo šalies viduje, 2016–2018 m. gavo užsienio pasus, be trukdžių išvyko iš šalies. Todėl buvo konstatuota, kad prieglobsčio prašytojo nurodytos gyvenimo kilmės šalyje aplinkybės nepagrindžia prielaidos, jog (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijos jo ieškojo, siekė sulaikyti. Dėl šių priežasčių prieglobsčio prašytojo pasakojimas apie tariamai patirtą persekiojimą nėra tikėtinas.
10. Dėl papildomos apsaugos pareiškėjams nesuteikimo atsakovas nurodė, kad pabėgėlių teisės nuostatos nesustato pareigos sprendžiančiajai institucijai įrodinėti neiginius, nes tai būtų neįveikiama užduotis ir pernelyg aukštas įrodinėjimo standartas. Vertinant, ar prieglobsčio prašytojas turi visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamas kilmės valstybėje dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų, vadovaujamasi pagrįstos tikimybės principu.
II.
11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimu atmetė pareiškėjų skundą.
12. Teismas, įvertinęs pareiškėjo prieglobsčio byloje esančius duomenis, nenustatė pagrindo abejoti atsakovo tyrimo metu padarytomis išvadomis. Teismas nurodė, kad Migracijos departamentas nustatė, jog pareiškėjas nuo 2015 m. nėra partijos narys, o kilmės valstybės informacija nepagrindžia prielaidos, jog eilinis partijos narys, aktyviai nedalyvavęs ir nebedalyvaujantis partijos veikloje, būtų persekiojamas teisėsaugos institucijų. Be to, atsakovas pareiškėjo pasakojimo apie jo persekiojimą nelaikė nustatytu faktu.
13. Teismas pažymėjo, kad atsakovas aplinkybes, jog pareiškėjas nuo 2007 m. pareiškėjas priklausė partijai, o nuo 2015 m. nebėra jos narys, nustatė iš paties pareiškėjo paaiškinimų, jog po 2015 m. vyriausybės pareiškimų dėl partijos, jis parašė pareiškimą dėl išstojimo iš partijos ir atsiribojo nuo jos veiklos. Teikdamas paaiškinimus pareiškėjas nurodė, kad gyvendamas (duomenys neskelbtini) partijos veikloje aktyviai nedalyvavo, jokio spaudimo nebuvo ir šeimai niekas negrasino (prieglobsčio bylos Nr. TJK 0170 l. 74, 75). Be to, pareiškėjo pateiktą nuotrauką Departamentas įvertino kitų įrodymų kontekste, kuriuos rinko aktyviai, pakartotinai kreipdamasis į partijos atstovus. Teismas sutiko su atsakovo vertinimu, jog pareiškėjo pateikta nuotrauka pati savaime neįrodo nei pareiškėjo priklausymo partijai, nei jo vaidmens joje.
14. Teismas nustatė, kad atsakovas vertino pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl partijos (duomenys neskelbtini) rajono skyriaus vadovo D. M. 2019 m. gegužės 10 d. liudijimo, kreipėsi dėl jame nurodytų aplinkybių išsiaiškinimo ir Išvadoje įvertino 2019 m. birželio 10 d. gautą partijos pirmininko M. K. raštą apie iš partijos (duomenys neskelbtini) rajono skyriaus vadovo D. M. naujai gautą informaciją, jog pareiškėjas nuo 2007 m. buvo partijos narys. Pareiškėjo teiginiai apie jo aktyvų dalyvavimą partijos veikloje ir rinkimuose tyrimo metu nepasitvirtino. Be to, atsakovas vertino ir pareiškėjo apklausų metu surinktą informaciją, kad jis dalyvavo keliuose partijos minėjimuose, viešai nėra pasisakęs, suvažiavimuose nedalyvavo ir nežino, kokie klausimai buvo sprendžiami jų metu, negalėjo pasakyti partijos būstinės adreso, tiesioginio partijos rajono pirmininko pavardės.
15. Įvertinęs atsakovo nustatytas aplinkybes, teismas sutiko su atsakovo išvada, jog pareiškėjo pasakojimas apie tariamą persekiojimą nėra tikėtinas ir nėra rizikos patirti persekiojimo veiksmus dėl priklausimo partijai ateityje.
Žemesnės instancijos teismas
16. Teismas nurodė, kad atsakovas atliko ir pareiškėjos nurodytų aplinkybių vertinimą, pasisakydamas dėl jos teiginių apie problemas darant vaikams užsienio pasus ir spręsdamas, jog reikalavimas ateiti karu su vyru yra paaiškinamas pasų išdavimo procedūromis, o ne pareiškėjo priklausymu partijai. Įvertinęs surinktą kilmės valstybės informaciją, atsakovas nustatė, kad hidžabų dėvėjimo ribojimai (duomenys neskelbtini) nėra kvalifikuotini kaip persekiojimas.
17. Teismo vertinimu, nėra teisinių pagrindų pripažinti, kad priimant sprendimą dėl papildomos apsaugos nesuteikimo būtų pagrindų vertinti kitas aplinkybes, nei tos, kurios įvertintos sprendžiant klausimą dėl pabėgėlio statuso suteikimo, nes pareiškėjai nenurodė kitų kilmės valstybėje jiems kylančių grėsmių, taigi sprendimas nesuteikti papildomos apsaugos priimtas pagrįstai.
III.
18. Pareiškėjai T. K., O. O. ir jų atstovaujami T. H., T. F., T. S., A. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjų skundą.
19. Apeliacinis skundas, be pareiškėjų skunde nurodytų aplinkybių, grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
19.1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovas įvertino pareiškėjo teiginius dėl partijos (duomenys neskelbtini) rajono skyriaus vadovo D. M. 2019 m. gegužės 10 d. liudijimo, kuriame nurodoma, kad pareiškėjas vykdė aktyvią veiklą partijoje ir buvo jo narys, 2012–2014 m. dirbo ir buvo kaimo bendruomenės (duomenys neskelbtini) partijos pirminis organizacijos vadovas, o 2015 m. buvo iškelta jo kandidatūra į partijos (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) skyriaus vietos deputatus. Pareiškėjo pasakojimas nuoseklus ir patikimas, pareiškėjų pasakojimuose nėra prieštaravimų, kurie leistų abejoti pasakojimo tikrumu. Pasakojimo daliai dėl neeilinio vaidmens partijoje turėtų būti taikomas abejonės privilegijos principas ir ši pasakojimo dalis pripažintina nustatytu faktu.
19.2. Įvertinus partijos patvirtinimą apie pareiškėjo narystę partijoje bei pareiškėjo (duomenys neskelbtini) rajono skyriaus vadovo D. M. liudijimą apie pareiškėjo aktyvią veiklą partijoje, taip pat atsakovo surinktą kilmės valstybės informaciją, yra įrodyta reali rizika pareiškėjui patirti persekiojimo veiksmus dėl priklausymo partijai, deportavus jį į kilmės valstybę. Atsakovas neužtikrino racionalaus, visapusiško ir objektyvaus prieglobsčio prašytojo pateiktų duomenų vertinimo, taip nepagrįstai netaikydamas abejonės privilegijos.
19.3. Atsakovas neatliko visapusiškos individualios pareiškėjos padėties vertinimo, nevertino priverstinio hidžabų dėvėjimo draudimo, kaip religinio identiteto svarbos pareiškėjai, ir to, kokios pasekmės gresia pareiškėja ir jos šeimos nariams susidūrus su jai gresiančiais veiksmais kilmės valstybėje toliau praktikuojant savo religiją (dėvint hidžabą). Pareiškėjai remiasi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2012 m. rugsėjo 5 d sprendimo byloje Bundesrepublik Deutschland prieš Y ir Z, sujungtos bylos C-71/11, C-99/11, EU:C:2012:518 63, 70, 79 punktuose pateiktais išaiškinimais.
Šalies argumentai
19.4. Pareiškėjai 2020 m. sausio 30 d. pateikė teismui prašymą prijungti prie bylos papildomus įrodymus – partijos 2020 m. sausio 25 d. pažymą Nr. 00925/20 ir Migracijos departamento Prieglobsčio skyriaus 2020 m. sausio 16 d. raštą, reg. Nr. R37 – ir įpareigoti atsakovą Migracijos departamentą atlikti pridedamų rašytinių įrodymų vertimą į lietuvių kalbą ir pateikti jį į bylą. Šiame prašyme pareiškėjai papildomai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į papildomą kilmės valstybės informaciją, kuri įrodo visų asmenų turėjusių ryšių su partija, persekiojimą. Pareiškėjo pateikta informacija patvirtina, kad jis priklauso sistemingai persekiojamai grupei, tačiau atsakovas nesivadovavo pareiškėjo nurodyta kilmės valstybės informacija. Nei teismas, nei atsakovas nenurodė kriterijų, pagal kuriuos vertinama, ar asmuo buvo aktyvus, ar neaktyvus partijos narys. (Duomenys neskelbtini) pilietis I. Y., kuriam buvo suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvoje, taip pat buvo iškėlęs savo kandidatūrą vienoje iš sričių, todėl, pareiškėjo nuomone, jo ir minėto asmens padėtys partijoje buvo panašios. Migracijos departamentas netinkamai išnagrinėjo pareiškėjo prieglobsčio prašymą, nes neatsižvelgė į esminę kilmės valstybės informaciją, kuri patvirtina, jog asmenys, atitinkantys pareiškėjo profilį, yra sistemingai persekiojami pareiškėjo kilmės valstybėje. Pareiškėjas ir šiuo metu yra partijos narys ir aktyvus dalyvis Lietuvoje.
Atsiliepimas
20. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
21. Atsakovas, be jo atsiliepime į skundą išdėstytų argumentų, nurodo, kad ribojimai dėvėti hidžabą bei su tuo susijęs elgesys nelaikomas kankinimais ar nežmonišku elgesiu, nes prieglobsčio prašytojos patirti reikalavimai nusiimti hidžabą nesukelia bei nesukeltų tokių kančių, kokios apibrėžtos tarptautiniuose teisės aktuose bei aktualioje jurisprudencijoje. Pareiškėjų kilmės valstybėje hidžabo nešiojimas nėra visuomenės suvokiamas kaip privalomas, netgi priešingai, valdžios atstovų tai laikoma svetimos kultūros dalimi, todėl tai negali būti laikoma neatsiejama visuomenės identiteto dalimi. Atsakovo teigimu, nors yra pranešimų apie tai, kad hidžabai nutraukiami nuo merginų galvų, joms nesutinkant jų nusiimti, visgi, pranešimų apie rimtus sužeidimus ar suėmimus nebuvo rasta. Įvertinus šią informaciją, prieglobsčio prašytojai gresiantis elgesys savo intensyvumu ir stiprumu nelaikytinas žeminančiu Jungtinių Tautų 1951 m. konvencijos dėl pabėgėlių statuso 3 straipsnio kontekste, todėl tai nelaikoma persekiojimu. Veiksmai, kuriuos patirtų prieglobsčio prašytoja grįžusi į kilmės valstybę, nėra pakankamai rimti savo pobūdžiu, kad sudarytų sunkų pagrindinių žmogaus teisių pažeidimą, todėl neatitinka persekiojimo veiksmų apibrėžimo ir jai šiuo pagrindu nesuteiktinas pabėgėlio statusas.
22. Atsakovas Migracijos departamentas 2020 m. vasario 12 d. pateikė teismui pareiškėjų pateikto papildomo dokumento partijos 2020 m. sausio 25 d. pažymos Nr. 00925/20 vertimą į lietuvių kalbą ir nurodė, kad nagrinėjant pareiškėjo prieglobsčio prašymą buvo žinoma ir atsižvelgta į tai, kad jis nuo 2007 metų buvo partijos narys. Atsakovas atkreipia dėmesį į kitas prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, be kita ko, į tai, kad pareiškėjas 2015 m. spalio mėn. parašė pareiškimą dėl išstojimo iš partijos, be to, pareiškėjo pasakojimas apie tariamai patirtą persekiojimą nepasižymi detalumu, informatyvumu ir nuoseklumu. Atsakovas nurodė palaikantis jo atsiliepime išdėstytus argumentus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
23. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse; šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo; paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos.
24. Įstatymo 87 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu; šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų.
25. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; kt.). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).
26. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 24573/94, pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.
27. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytą teisinį reglamentavimą ir EŽTT sprendimuose pateikiamą Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos aiškinimą bei LVAT formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, prieina prie išvados, kad byloje nenustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga.
28. Nagrinėdamas pareiškėjo prieglobsčio prašymą Migracijos departamentas žinojo ir atsižvelgė į tai, kad pareiškėjas nuo 2007 metų buvo partijos narys. Pažymėtina ir tai, kad prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu buvo nustatytos aplinkybės, kad pareiškėjas 2015 m. spalio mėn. parašė pareiškimą dėl išstojimo iš partijos, o pareiškėjo pasakojimas apie tariamai patirtą persekiojimą nepasižymi detalumu, informatyvumu ir nuoseklumu. Apeliacinės instancijos teismui pateiktas dokumentas, kad pareiškėjas ir šiuo metu priklauso partijai, faktinės ir teisinės situacijos nekeičia, nes duomenų, kad pareiškėjas būtų aktyvus partijos narys ar vienas iš lyderių, dėl ko galėtų jam kilti reali grėsmė, byloje nėra.
29. Pirmosios instancijos teismas įvertino visas pareiškėjo nurodytas ir byloje nustatytas aplinkybes (Nutarties 13, 14 punktai) bei padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjo pasakojimas apie tariamą persekiojimą nėra tikėtinas ir nėra rizikos patirti persekiojimo veiksmus dėl priklausymo partijai ateityje.
30. Dėl hidžabo dėvėjimo ribojimų teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktą medžiagą, prieina prie išvados, kad atsakovas padarė pagrįstas išvadas, jog tokie ribojimai pareiškėjų kilmės valstybėje egzistuoja, tačiau nėra pagrindo pagrįstai baimei dėl smurto, kankinimų ar panašaus pobūdžio veiksmų pavojaus, todėl aptariami pareiškėjos O. O. argumentai atmestini.
31. Teisėjų kolegija taip pat pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjams papildomą apsaugą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad pagal Įstatymą papildoma apsauga asmeniui gali būti suteikiama ir dėl bendros situacijos kilmės valstybėje, kuri nulemia individualios ir pakankamai rimtos grėsmės jam atsiradimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-737/2010; 2010 m. gruodžio 8 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-686/2010l; 2019 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2506-1062/2019). Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, į tai, kad pareiškėjai pateikė tik abstrakčius teiginius apie galimas grėsmes grįžus į kilmės valstybę, nėra duomenų, kad jie buvo persekiojami dėl pareiškėjo priklausymo partijai arba ar kad buvo panaudoti ar realiai gali būti panaudoti smurto veiksmai, todėl šiuo atveju nėra pagrindo spręsti apie individualios ir pakankamai rimtos grėsmės, atitinkančios Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus kriterijus, atsiradimą pareiškėjams. Konstatuotina, kad atsakovas Sprendimu pagrįstai nesuteikė pareiškėjams ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje.
32. Dėl nurodytų argumentų apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjų pareiškėjų T. K. (T. K.), O. O. (O. O.) ir jų atstovaujamų T. H. (T. H.), T. F. (T. F.), T. S. (T. S.), A. K. (A. K.) apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.