- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-12
- Bylos Nr.
- e2A-1266-324/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Pareiškėjas
- R. P., J. P.
- Suinteresuotas asmuo
- akcinė bendrovė ,,SEB“
- Kategorijos
- 2.3.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.18.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų J. P. ir R. P. patikslintą prašymą dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, suinteresuoti asmenys akcinė bendrovė ,,SEB“ bankas, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, uždaroji akcinė bendrovė ,,SB lizingas“ ir uždaroji akcinė bendrovė ,,Luminor Lizingas“, išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai J. P. (toliau – ir pareiškėja) ir R. P. (toliau – ir pareiškėjas) (toliau kartu pareiškėja ir pareiškėjas, pareiškėjai) teismo prašė abiejų sutuoktinių bendru sutikimu panaikinti santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini) Kauno Vytauto Didžiojo bažnyčioje, įregistruotos 2011 m. gegužės 7 d. Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje, AA Nr. 342162, apskaitos akto įrašą (akto įrašo Nr. 374) ir patvirtinti sudarytą sutartį dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo pasekmių. Po santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo pareiškėjai palikti santuokinę pavardę – P., o pareiškėjui prigimtinę pavardę – P..
Šalies argumentai
2. Pareiškėjai nurodė, kad neveda bendro šeimyninio gyvenimo, nepalaiko artimų santykių. Paaiškino, jog santuokos iširimo priežastimi buvo skirtingi šalių charakteriai, nesutampantys požiūriai įvairiose gyvenimo srityse. Nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei vieneri metai, sudarė sutartį dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo pasekmių, abu veiksnūs. Pareiškėjai turi nepilnamečių vaikų – E. P., gimusį (duomenys neskelbtini), ir M. P., gimusį (duomenys neskelbtini). Bendrus kreditorius įstatyme numatyta tvarka informavo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2022 m. birželio 5 d. sprendimu patikslintą prašymą patenkino. Panaikino santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini) Kauno Vytauto Didžiojo bažnyčioje, tarp pareiškėjų J. P. ir R. P., apskaitytos 2011 m. gegužės 7 d. Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, AA Nr. 342162, apskaitos akto įrašą (akto įrašo Nr. 374) abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Po santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo pareiškėjai J. P. paliko santuokinę pavardę „P.“, o R. P. pavardę „P.“. Patvirtino pareiškėjų 2023 m. gegužės 29 d. sudarytą patikslintą sutartį dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo pasekmių.
4. Teismas pažymėjo, kad šalių santuoka sudaryta bažnyčios nustatyta tvarka pagal Lietuvos Respublikoje įregistruotos ir valstybės pripažintos religinės organizacijos kanonų nustatytą teisės procedūrą. Po bažnytinės santuokos įtraukimo į apskaitą bažnytinė santuoka sukelia civilines teisines pasekmes (CK 3.304 straipsnis). Išaiškino, kad bažnytinės santuokos nutraukimo klausimus gali spręsti tik bažnyčios institucijos, nes bažnytinė santuoka teismo sprendimu nenutraukiama (Konstitucijos 6 straipsnis, 38 straipsnio 4 dalis, 43 straipsnio 4 dalis). Teismas turi teisę pasisakyti tik dėl civilinių teisinių santuokos nutraukimo pasekmių.
5. Nurodė, kad pareiškėjai kartu kaip šeima nebegyvena, neveda bendro ūkio, neturi vienas kitam jokių šeimyninių įsipareigojimų ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu, todėl santuoka laikytina faktiškai iširusia, todėl panaikintinas santuokos apskaitos akto įrašas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.53 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjai valios taikytis neišreiškė, todėl terminas susitaikyti nenustatytas (CK 3.54 straipsnio 4 dalis). Pareiškėjai aktualius klausimus išsprendė 2023 m. gegužės 29 d. patikslintoje sutartyje dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo pasekmių. Sutartis atitinka CK 3.53 straipsnio 3 dalies reikalavimus, nepažeidžia CK 3.53 straipsnio 4 dalies reikalavimų – neprieštarauja viešajai tvarkai, iš esmės nepažeidžia nei vieno sutuoktinio, nepilnamečių vaikų, kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, todėl tvirtintina. Teismas išaiškino, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas užkirs kelią reikšti ateityje reikalavimą dėl bendro turto padalijimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo priimti jo apeliacinį skundą ir laikyti jį atsisakymu nuo pareiškimo dėl santuokos nutraukimo ir jos sudarymo apskaitos įrašo panaikinimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu; panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 5 d. sprendimą ir civilinę bylą nutraukti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Po Sutarties sudarymo ir pateikimo pirmosios instancijos teismo tvirtinimui iš esmės pasikeitė aplinkybės, pasitvirtinus pareiškėjo įtarimams dėl sutuoktinės neištikimybės dar iki gyvenimo skyriumi pradžios. Pareiškėjas įsitikino, jog sutuoktinių santykiai iš tiesų iširo tikėtinai dėl sutuoktinių kaltės. Ši informacija pakeitė pareiškėjo valią dėl sutuoktinių susitarimo nutraukti santuoką abiejų bendru sutarimu ir suderintų Sutarties sąlygų.
6.2. Pareiškėjai santuokoje įgijo nekilnojamojo turto: kotedžą, t. y. 1/2 pastato – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalies vertė 80 000 Eur, su 232/453 žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 232/453 dalies vertė 7 477 Eur (toliau – kotedžas), ir gyvenamąjį namą, t. y. pastatą – gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/32 žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/32 dalies vertė 1 353 Eur, ir 1/7 žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau – gyvenamasis namas). Siekdami įsigyti kotedžą sutuoktiniai įgijo prievolę kreditoriui Luminor bank AS Lietuvos skyriui pagal būsto Kredito sutartį Nr. LD1121400015, kurios liko grąžinti 48 816,66 Eur, o įsigydami gyvenamąjį namą sutuoktiniai įgijo prievolę kreditoriui AB SEB bankas pagal būsto kredito sutartį Nr. 03A1918211622-18, kurios liko grąžinti 97 535,65 Eur. Pareiškėja taip pat yra vienintelė dalininkė ir vadovė MB „Promo team“, kuri įsteigta pareiškėjų santuokos metu. Mažoji bendrija veikia pelningai, jos balanse yra 32 341 Eur vertės ilgalaikio turto, 126 063 Eur vertės trumpalaikio turto, 67 615 Eur nuosavo kapitalo.
6.3. Derantis dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutuoktiniai tarėsi geranoriškai ir į Sutartį įrašė nekilnojamojo turto vertes, nurodomas VĮ Registrų centro sistemoje, tačiau pagal rinkos kainas kotedžas vertas apie 144 000 Eur, o gyvenamasis namas apie 300 000 Eur, taigi su įsipareigojimais pareiškėjui liko nekilnojamojo turto už 95 183,34 Eur, o pareiškėjai - už 202 464,35 Eur ir pelningai veikianti mažoji bendrija, tačiau pareiškėjas sutiko su 27 500 Eur dydžio kompensaciją ir dar su jos išmokėjimu per ilgą laiką, t. y. 55 mėnesius (daugiau nei 4,5 metų). Dėl to buvo nukrypta nuo CK 3.117 straipsnyje įtvirtinto sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo.
6.4. Pareiškėjui yra numatyta teisė atsisakyti pareiškimo bet kurioje proceso stadijoje (CPK 140 straipsnio 1 dalis), pareiškėjo valios neatitinka santuokos nutraukimas (santuokos sudarymo apskaitos įrašo panaikinimas) bendru sutarimu, todėl apeliantas prašo šį skundą kartu laikyti ir atsisakymu nuo pareiškimo dėl santuokos nutraukimo ir jos sudarymo apskaitos įrašo panaikinimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Pareiškėjo atsisakymas neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, taigi nėra teisinių kliūčių jį priimti, o jį priėmus pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas ir byla nutrauktina.
7. Pareiškėjos atsiliepimas į apeliacinį skundą teisme negautas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
9. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šalių apeliacinius skundus, remiasi jų teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
10. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo nutraukta šalių santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei patvirtinta pareiškėjų sudaryta Sutartis dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo pasekmių, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl apsirikimo klaidos ištaisymo pirmosios instancijos teismo sprendime
11. Skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime, nurodant jo datą, padarytas aiškus rašymo apsirikimas – nurodyta 2022 m. birželio 5 d. vietoje 2023 m. birželio 5 d. Aiškus rašymo apsirikimas ištaisytinas (CPK 276 straipsnio 2 dalis).
Dėl sprendimo (ne)teisėtumo
12. Iš bylos duomenų nustatyta, kad iki apeliacinio skundo išsiuntimo į Kauno apygardos teismą dieną (2023 m. rugpjūčio 1 d. 02:10:57 val.) Kauno apylinkės teisme buvo gautas pareiškėjų 2023 m. liepos 31 d. prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo, kuriame nurodyta, kad nepasibaigus atsiliepimo į apeliacinį skundą pateikimo terminui ir bylos dar neperdavus apeliacinės instancijos teismui, šalys surado kompromisą ir susitarė bylą baigti taikiai. Šalys abipusių kompromisų būdu taikiai išsprendė ginčą dėl santuokos nutraukimo, aptarė santuokos metu įgyto turto bei prievolių pasidalijimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir bendravimo tvarkos klausimus. Šalys sudarė taikos sutartį, kuri pridedama prie šio prašymo, joje aptarė visus santuokos nutraukimo (santuokos sudarymo apskaitos įrašo panaikinimo) metu spręstinus klausimus, dėl prievolių vykdymo po santuokos nutraukimo (santuokos sudarymo apskaitos įrašo panaikinimo) kreditoriai jau buvo išreiškę nuomonę byloje, o Taikos sutarties sąlygos neprieštarauja kreditorių išreikštai pozicijai. Dėl to prašė priimti šalių sudarytą Taikos sutartį; nutraukti pareiškėjų santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno Vytauto Didžiojo bažnyčioje, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje, AA Nr. 342162, abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir panaikinti santuokos sudarymo apskaitos įrašą Nr. 374, pareiškėjai palikti „P.“, o pareiškėjui „P.“ pavardes; patvirtinti 2022 m. liepos 31 d. tarp pareiškėjų sudarytą taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukti.
13. Šio prašymo pirmosios instancijos teismas nesprendė. Pažymėtina, jog nuo apeliacinio skundo padavimo prasideda apeliacinis procesas.
14. CK 3.1 straipsnis numato, kad CK trečiosios knygos normos nustato bendruosius šeimos santykių teisinio reglamentavimo principus ir reglamentuoja santuokos sudarymo, jos galiojimo bei nutraukimo pagrindus ir tvarką, sutuoktinių turtines ir asmenines neturtines teises ir kt. CK 3.53 straipsnio 3 dalis numato, kad teismas priima sprendimą santuoką nutraukti, jeigu įsitikina, kad santuoka faktiškai iširo. Santuoka laikoma iširusia, jeigu sutuoktiniai kartu bendrai nebegyvena ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu. Preziumuojama, kad santuoka faktiškai iširo, jeigu daugiau nei metus sutuoktiniai netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo (CK 3.53 straipsnio 2 dalis). Būtent tokias aplinkybes savo bendrame prašyme teismui buvo nurodę abu pareiškėjai, todėl pirmosios instancijos teismas jų santuoką nutraukė. Pareiškėjas 2023 m. liepos 5 d. apeliacine tvarka apskundė pirmosios instancijos teismo sprendimą ir nurodė pagal CPK 140 straipsnio 1 dalį atsisakantis savo pareiškimo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, tačiau vėliau pateikė prašymą patvirtinti pareiškėjų 2023 m. liepos 31 d. sudarytą Taikos sutartį dėl jų santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir santuokos nutraukimo pasekmių.
15. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti pareiškėjo atsisakymą nuo pareiškimo ir patvirtinti šią pareiškėjų pateiktą Taikos sutartį.
16. CPK 42 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teismo galimybė nepriimti ieškinio atsisakymo ir netvirtinti šalių taikos sutarties, jeigu tie veiksmai prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui.
17. Nors pareiškėjas apeliaciniu skundu atsisako savo pareiškimo dėl santuokos nutraukimo abiejų šalių bendru sutarimu, iš apeliacinio proceso metu sudarytos pareiškėjų Taikos sutarties matyti, kad atsisakymas neatitinka jo valios, nes pareiškėjas ir toliau siekia pareiškėjų santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu.
18. CK įtvirtinta, kad santuoka gali būti nutraukiama abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51-3.54 straipsniai), vieno sutuoktinio prašymu esant CK 3.55 straipsnyje nurodytoms sąlygoms ir dėl kito sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės (CK 3.60-3.64 straipsniai).
19. Santuokos nutraukimą abiejų sutuoktinių bendru sutikimu reglamentuoja CK trečiosios knygos IV skyriaus antrojo skirsnio ir CPK XXXV skyriaus teisės normos. Nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių sutikimu galima tada, kai sutuoktiniai sutaria ne tik dėl santuokos nutraukimo, bet ir dėl teisinių jos padarinių. CK 3.52 straipsnio 2 dalyje ir CPK 539 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kartu su prašymu nutraukti santuoką sutuoktiniai turi pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (turto padalijimo, vaikų išlaikymo ir pan.). CPK 539 straipsnio 1 dalies 4 punkte sutuoktiniai įpareigojami prašyme nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių sutarimu nurodyti duomenis apie sutuoktinių arba vieno iš jų kreditorius. CPK 540 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu nagrinėjant santuokos nutraukimo bylą sutuoktinių ar vieno iš jų kreditoriai pareiškia reikalavimus, teismas sustabdo bylą, kol bus išspręsti kreditorių reikalavimai. CK 3.53 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas netvirtina sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, jeigu ji prieštarauja viešajai tvarkai ar pažeidžia vaikų, vieno iš sutuoktinių teises ir teisėtus interesus, o bylą sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį. Jeigu sutuoktiniai nevykdo teismo nurodymų dėl sutarties turinio, teismas prašymą palieka nenagrinėtą.
20. Taigi, įstatymų leidėjas nėra įtvirtinęs galimybės sutuoktiniams, turintiems bendrų nepilnamečių vaikų, santuoką nutraukti teismui pateiktu prašymu patvirtinti sutuoktinių sudarytą taikos sutartį.
21. Kita vertus, jei ir būtų galima laikyti, kad pareiškėjai apeliacinės instancijos teismui pateikė naują Sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių tokio turinio, koks yra nurodytas Taikos sutartyje, jos patvirtinti negalima. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimu patvirtintos Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų ir Taikos sutarties turinio matyti, kad pareiškėjai siekia pakeisti ne tik pirmosios instancijos teismo patvirtintą susitarimą dėl J. P. R. P. mokėtinos piniginės kompensacijos dydžio, bet ir sumažinti pareiškėjų prievolę kreditoriui UAB „SB Lizingas“ pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 5337174 (Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4.1.3 punktas ir Taikos sutarties 5.1.3 punktas). Byloje nėra duomenų, kad apie naują pareiškėjų susitarimą šis kreditorius yra informuotas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. spalio 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2011, yra išaiškinusi, kad sutarčiai dėl santuokos nutraukimo padarinių, kaip ir bet kokiai kitai sutarčiai, taikomas sutarties uždarumo principas – jos šalys turi teisę savo valia, pasirinkimu ir apsisprendimu nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Atitinkamai šalys, sudarydamos sutartį, neturi teisės susitarti dėl sutartyje nedalyvaujančių asmenų teisių (CK 6.154 straipsnio 1 dalis). Santuokos nutraukimo atveju, jeigu sutuoktiniai turi kreditorių, duomenys apie kreditorių turi būti pateikiami į bylą ir teismas privalo patikrinti, ar, sudarant ir patvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių, nebus pažeidžiamos jo teisės.
22. Remiantis nurodytais motyvais ir atsižvelgiant į tai, kad faktiškai abu pareiškėjai siekia jų santuokos nutraukimo bendru sutarimu kitomis sąlygomis, nei nurodyta pirmosios instancijos teismo sprendime, tačiau nėra pateikę išvardintų įstatymų reikalavimus atitinkančios Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir prašymo teismui tokią sutartį patvirtinti, taip pat įvertinus jų teisę į apeliaciją teismui santuoką nutraukus ir tokią Sutartį patvirtinus, laikytina, jog bylos esmė nėra atskleista. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Priimant minimą procesinį sprendimą, dėl bylinėjimosi išlaidų nepasisakoma.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 302 straipsniu, 276 straipsnio 2 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
ištaisyti rašymo apsirikimą 2022 m. birželio 5 d. Kauno apylinkės teismo sprendimo įžanginėje dalyje, vietoje žodžių „2022 m. birželio 5 d.“ įrašant žodžius „2023 m. birželio 5 d.“.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 5 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.