Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs M. T. (toliau – ir pareiškėjas), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio 2014 m. liepos 31 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 17N-16078244-14 panaikinimo ir administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Operatyvaus valdymo poskyrio specialistas R. J. 2014 m. liepos 27 d. surašė M. T. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 17P-15905317-14 už tai, kad šis 2014 m. liepos 27 d., apie 04:20 val., būdamas neblaivus, iš burnos sklido alkoholio kvapas (vengė apsvaigimo patikrinimo) viešoje vietoje, Gabijos g. 2A, Vilniuje, policijos pareigūnų ir kitų žmonių akivaizdoje keikėsi necenzūriniais žodžiais. Protokole nurodyta, kad tokiais veiksmais M. T. pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį ir jo veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ir ATPK) 174 straipsnį. Išnagrinėjęs M. T. administracinio teisės pažeidimo bylą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyriausiasis tyrėjas E. V. 2014 m. liepos 31 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 17N-16078244-14 (toliau – ir Nutarimas) pripažino M. T. kaltu dėl jam inkriminuoto pažeidimo, numatyto ATPK 174 straipsnyje, ir skyrė jam 150 Lt baudą.

Teisminio nagrinėjimo metu M. T. palaikė savo skundo reikalavimus. Paaiškino, kad gyvena gretimame name, keli žingsniai skiria tuos namus, jų ketvirtas aukštas, jo taip pat ketvirtas aukštas. Naktį, apie 1 val., jau nebegalėjo kentėti būnant namuose, taip pat jo trims vaikams trukdė miegoti, galvojo, kad kaimynai tame name iškvies policiją ar kažką panašaus, bet triukšmas nesiliovė, jaunimas dar išėjo į balkoną, šūkavo, keikėsi, šventė, vienu metu buteliai pradėjo skraidyti, tada jis išėjo iš namų, nuėjo iki jų balkono, paprašė, kad pritildytų muziką. Visko išgirdo iš tos pusės ir kažkoks vienas pilietis iš to buto atėjo į apačią, grasino susidorojimu. Jis jo labai gražiai paprašė, kad sugrįžtų ir pritildytų muziką, kad jau užtenka baliavoti, nes jau buvo kažkur apie 1.30 val., kad viską supranta, policijos nekviečia. Tas pilietis sugrįžo, trumpam nutildė muziką, kad pasišnekėti ir vėl tas pats. Jis prie balkono paprašė ne vieną kartą, kad jie pritildytų muziką, tada nuėjo iki jų namų, paskambino, išėjo visa kompanija, kažkur virš dešimt žmonių, jie bandė provokuoti muštynes ar dar kažką, grasinti. Tada jis pasišnekėjo su buto savininku, paprašė jo pritildyti muziką, jie kaip ir pritildė, tada jis išėjo iš jų laiptinės lauk, nepriėjo iki savo laiptinės ir vėl tas pats, vėl muzika. Sugrįžo pas juos, vėl prašė, kad nutildytų muziką, bet jie jo negirdėjo ir pasakė jam, kad iškvietė policiją. Pasakė jiems, kad gerai, sulauks policijos ir kad būtų prašymas, jog jie pasakytų, kodėl iškvietė policiją. Atvyko policininkai, aišku, muzika buvo nutildyta. Prisistatęs buto savininku pasakė pareigūnams, kad jis (M. T.) trukdo jiems švęsti gimtadienį. Tada jis su policininkais nusileido apačion į lauką, policininkai išsiaiškino situaciją, kur jis gyvena, paprašė eiti namo. Jis policininkų paprašė, kad jie neišvažiuotų. Policininkai atsakė, kad jis nemokintų jų, kaip vykdyti tarnybą ir išvažiavo. Jam pabuvus lauke ne daugiau nei 4 min. muzika vėl buvo pagarsinta ir vėl balkone tas pats. Jis vėl sugrįžo, vėl pasikvietė tą savininką, vėl prašė, kad pritildytų muziką, bet jie į prašymus nereagavo ir antrą kartą vėl iškvietė policiją. Atvažiavo tas pats policijos ekipažas. Jis prašė to kaimyno, kad jis policininkams pasakytų, dėl ko jis čia yra, dėl ko nekviečia policijos. Kadangi pas juos yra namų bendrija, jis pažįsta prisistačiusio buto savininku tėvus, jie kartu vykdo ūkinę veiklą, tai vien tik dėl to jis pats nekvietė policijos. Bet tas buto savininkas policijai nieko nepasakė, pasakė, kad jis (M. T.) jiems trukdo, kad dėl jo kiti negali išeiti į namus, kad jis kelia jiems grėsmę. Tada policininkai nieko nesiaiškino, nors jis prašė, kad išsiaiškintų, visą situaciją žinojo ir jį išvežė į komisariatą. Tenai pralaikė, tapatybę nustatinėjo, nors jis turėjo visus dokumentus, prisistatė ir ryte išleido. Policininkų akivaizdoje jis nesikeikė. Kiti žmonės matė, kaip jis su policininkais bendrauja. Tas pats buto savininkas irgi matė ir antrą kartą iškvietęs policiją nei parašė kažkokio skundo ant jo nei ką. Galvoja, kad jis pasielgė teisingai, jis nekvietė policijos, gražiai, ramiai bandė nuraminti kaimynus, paprašyti, kad baigtųsi jų šventė, bet gavosi kaip gavosi.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyris atsiliepimo į M. T. skundą nepateikė, savo atstovo į teisminį bylos nagrinėjimą taip pat neatsiuntė.

Liudytojas M. K. teisminio nagrinėjimo metu nurodė, jog dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinėje. Paaiškino, kad M. T. prisimena. Gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), apie 2 val. nakties, nepažįstamas žmogus beldžiasi į pranešėjo duris. Jiems atvykus pranešėjas D. P. atidarė duris ir pasakė, kad M. T., kuris stovėjo prie durų, neleidžia išeiti svečiams namo, grasina išmesti garso aparatūrą, nes, anot jo, pranešėjo bute garsiai leidžiama muzika. Jie patys triukšmo negirdėjo. Kaimynas sakė, kad M. T. pretenzijų neturi, bet nori, kad pasišalintų. Išprašė M. T. į lauką, sutarė, kad jis šiandien neis aiškintis, kad reikalus išspręs rytoj, o šiandien grįš namo. M. T. išprašius į lauką, D. P. nėjo kartu, liko bute. Po kurio laiko vėl gavo pranešimą, kad M. T. vėl beldžiasi į duris. Nuvykus antrą kartą M. T. dar rūkė laiptinėje. Vėl išprašė į laiką, tačiau šį kartą jis jau pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais, keiksmažodžius nukreipė į kaimyno ir į jų pusę, tai girdėjo aplinkiniai žmonės: senukai ir jaunuoliai, buvę balkonuose. M. T. vartojo žodžius „susidorosiu“, „nubausiu“, „blet jis mane užpiso“ ir panašius žodžius. Jie M. T. pristatė į policijos komisariatą, surašė tarnybinius pranešimus. M. T. buvo išgėręs, prie jo matė alų raudonoje skardinėje, bet aplinkoje normaliai orientavosi. Nežino, kas girtumą tikrino. Pakeliui į policijos komisariatą jis M. T. paaiškino, kad nusiramintų, kad elgtųsi gražiai, administracinio teisės pažeidimo protokolo dėl pareigūnų įžeidimo jam nerašė.

Liudytojas M. S. teisminio nagrinėjimo metu nurodė, jog dirba Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate. Paaiškino, kad M. T. prisimena. Gavo iškvietimą, kad M. T. daužo į duris. Pranešėjas pasakė, kad pretenzijų neturi, tik norėjo, kad jo draugai galėtų išeiti namo. Pirmo iškvietimo metu M. T. paaiškino, kad D. P. bute buvo triukšmaujama. Taip pat jis sakė, kad grįžo namo su vaikais ir žmona, vaikas dėl triukšmo negali užmigti. Tad, nenorėdamas kaimynui kviesti policijos, nuėjo pats aiškintis. Su M. T. susitarė taikiai, jis sutiko eiti namo. Maždaug po pusvalandžio gavo antrą iškvietimą, kad tas pats M. T. vėl daužo duris. Pranešėjas išėjęs iš buto paaiškino, kad M. T. vėl daužo duris, grasina sugadinti garso aparatūrą, nes dėl garso negali miegoti. Išvedus M. T. į lauką, jis pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais. Iš trečio aukšto moteris paklausė, kas atsitiko, o M. T. šūktelėjo keiksmažodį jos atžvilgiu. Dėl to jis buvo pristatytas į 6 policijos komisariatą.

Liudytojas R. K. teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad M. T. pažįsta, jis yra jo kaimynas, gyvena aukštu žemiau. Paaiškino, jog 2014-07-27 jis skambino į Bendrąjį pagalbos centrą dėl triukšmo adresu (duomenys neskelbtini). Jis pats gyvena (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) yra gretimai esantis namas. Buvo šeštadienis, pamatė, kad (duomenys neskelbtini), 4 aukšte, vyksta kažkoks jaunimo pasisėdėjimas, kažkoks balius, triukšmo kažkokio iš pradžių nebuvo. Paskui, naktį, apie 2 val. nakties prabudo nuo muzikos, kuri grojo tokiu garsu, kad pas jį kambaryje atsibudo vaikas ir muzika sklido iš to gretimo namo, iš (duomenys neskelbtini). Paskui išgirdo, kad krenta ir dūžta buteliai, tada išėjo į terasą, pamatė, kad (duomenys neskelbtini), ketvirtame aukšte buvo jaunimas, jie buvo absoliučiai girti, su jais buvo neįmanoma susišnekėti, kelis kartus jiems rėkė, kad užtildytų muziką. Kaip tik pasižiūrėjo į apačią ir ten pamatė kaimyną Mindaugą, dar šalia jo kažkokia mergina buvo, matė, kad M. lygiai taip pat bandė tuos vaikinus nutildyti, bet jam nebuvo su kuo šnekėti, žmonės absoliučiai nereagavo. Tada jis iškvietė policiją, kažkur apie 2 val. nakties, tai po to dar tas tęsėsi, muzika tai užtildavo, tai vėl pasikeldavo, bet po kažkiek laiko, gal po poros valandų, nutilo. Jis policiją tik iškvietė, telefonu pasakė, kas vyksta, bet su policija nebendravo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Pagal ATPK 284 straipsnio nuostatas, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 301 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

ATPK 174 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už nedidelį chuliganizmą, tai yra necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių ar kitus panašius veiksmus, pažeidžiančius viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

M. T. Nutarimu buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 174 straipsnį dėl to, kad viešoje vietoje, Gabijos g. 2A, Vilniuje, būdamas neblaivus (tikrintis neblaivumą atsisakė) pareigūnų ir kitų žmonių akivaizdoje keikėsi necenzūriniais žodžiais, tuo pažeisdamas viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

Teismas neturi pagrindo atmesti byloje esančių rašytinių dokumentų – administracinio teisės pažeidimo protokolo, policijos pareigūnų M. K. ir M. S., fiksavusių teisės pažeidimą, tarnybinių pranešimų, išrašo iš Policijos registruojamų įvykių registro bei policijos pareigūnų M. K. ir M. S., fiksavusių teisės pažeidimą, taip pat liudytojo R. K. teismo posėdžio metu duotų parodymų, ir laiko, kad šie įrodymai patvirtina M. T. kaltę padarius jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą. Liudytojų – policijos pareigūnų M. K. ir M. S. – paaiškinimai apie pažeidimo nustatymą yra nuoseklūs, konkretūs, neprieštaringi, logiški, šie liudytojai kategoriškai patvirtino, jog M. T. viešoje vietoje keikėsi necenzūriniais žodžiais ne tik jų, bet ir kitų asmenų akivaizdoje, byloje duomenų apie tai, kad jie dėl kokių nors priežasčių siekia melagingai apkalbėti M. T., nėra. Be to, šie liudytojai buvo įspėti dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, todėl netikėti jų, vykdžiusių kasdienes tarnybines pareigas, parodymų objektyvumu ir teisingumu teismas neturi pagrindo. M. T. tiek skunde, tiek bylos nagrinėjimo metu su priimtu Nutarimu nesutiko, nurodė, jog savo kaltės nepripažįsta, kad jis viešoje vietoje policijos pareigūnų ir kitų žmonių akivaizdoje necenzūriniais žodžiais nesikeikė, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas jam buvo surašytas nepagrįstai. Tačiau teismas tokius M. T. parodymus vertina kritiškai, kaip siekį išvengti administracinės atsakomybės, nes jis yra aiškiai labiau suinteresuotas bylos baigtimi negu policijos pareigūnai, vykdę tarnybines pareigas. M. T. nurodytos aplinkybės, jog jis taikiai ir ramiai bandė susitarti su kaimynais, kad jie pritildytų garsiai sklindančią muziką, taip pat tas faktas, jog teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas R. K. patvirtino, jog dėl to paties įvykio, dėl 2014-07-27 iš kaimyninio namo sklindančio triukšmo jis skambino į Bendrąjį pagalbos centrą ir kvietė policiją (tą patvirtina ir Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus 2014-09-04 raštas Nr. 41D(V)-656), nešalina M. T. atsakomybės pagal ATPK 174 straipsnį. Manydamas, jog yra trikdoma viešoji rimtis ir negalėdamas taikiai susitarti, jog muzika būtų pritildyta, M. T. turėjo pats kreiptis į policijos pareigūnus ir pranešti apie galimai daromą pažeidimą, tačiau to nepadarė.

Teismas, išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą ir dar kartą patikrinęs ir įvertinęs visus įrodymus sutinka su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyriausiojo tyrėjo E. V. padarytomis išvadomis, kad M. T. padarė ATPK 174 straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, jo kaltė įrodyta, veika kvalifikuota tinkamai.

ATPK 174 straipsnio sankcijoje numatyta, jog šiame straipsnyje numatytas pažeidimas užtraukia baudą nuo vieno šimto iki trijų šimtų litų arba administracinį areštą iki trisdešimties parų. Nutarimu M. T. buvo paskirta bauda, artimesnė minimaliai ATPK 174 straipsnio sankcijoje numatytai baudai, tai yra 150 Lt bauda. Vertindamas M. T. skirtos nuobaudos pagrįstumą ir ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo galimybę teismas atsižvelgia į tai, jog skundžiamu Nutarimu nei M. T. atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo. Teismas atsižvelgia ir į padaryto pažeidimo pobūdį (pažeidimas nėra šiurkštus, žala nepadaryta), jo padarymo aplinkybes (pažeidimas padarytas siekiant užkardyti kitų asmenų daromą pažeidimą), taip pat į M. T. asmenybę charakterizuojančius duomenis - anksčiau administracine tvarka baustas tris kartus už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau galiojančių nuobaudų neturi, neteistas, dirba, turi nepilnamečių vaikų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teismų praktiką, yra ne kartą pažymėjęs, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už pažeidimą paskirtos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Proporcingumo principas yra susijęs su ATPK 30¹ straipsnyje įtvirtintais teisingumo ir protingumo kriterijais. Teisinga ir protinga nuobauda laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N9-827/2007, N5-542/2007, N3-331/2007, kt.). Teismas, įvertinęs visumą aplinkybių, reikšmingų skiriamos nuobaudos individualizavimui, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais sprendžia, kad šiuo atveju yra pakankamas pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, tai yra, kad šiuo konkrečiu atveju administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti ir nepaskyrus M. T. nuobaudos.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, M. T. skundas tenkintinas iš dalies ir Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyriausiojo tyrėjo E. V. 2014 m. liepos 31 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 17N-16078244-14, priimtas M. T. atžvilgiu, keistinas bei M. T. už ATPK 174 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą nuobauda neskirtina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsniu, 302 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teismas

nutaria:

M. T. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyriausiojo tyrėjo E. V. 2014 m. liepos 31 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 17N-16078244-14 ir už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 straipsnyje, padarymą M. T. nuobaudos neskirti.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.