Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Liudmilos Zaborovskos, dalyvaujant atsakovo atstovei Danutei Brazdeikienei, trečiojo suinteresuoto asmens atstovei Aušrai Gecevičienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal S. J. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmajam policijos komisariatui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Kriminalinės policijos skyrius 2014-01-15 raštu Nr. 10-12-S-1533 pareiškėjui nurodė, kad dėl to paties klausimo 2012-09-20 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmajame policijos komisariate priimtas nutarimas Nr. 12-At-03908-12 atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, todėl vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 23 str. 6 d. priimtas sprendimas skundo nenagrinėti (b. l. 12).

Pareiškėjas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 str.).

Tokiu būdu, tiek 2012-09-13, tiek 2013-12-21 pareiškėjas S. J. praneša apie tą patį faktą, dėl kurio priimtas sprendimas, kuris nėra panaikintas. Pranešimas apie to paties straipsnio publikavimą keliuose tinklapiuose nelaikytinas naujais faktiniais duomenimis, kadangi pačiame straipsnio turinyje neįžiūrėta nusikalstamos veikos požymių, todėl 2013-12-21 S. J. skundas nenagrinėtas. Teiginys, kad jo pareiškimo ir skundo teisiniai pagrindai skiriasi dėl to, kad jis prašo įvertinti skirtingų veikų, t.y., šmeižto ir garbės ir orumo įžeidimo bei nesantaikos kurstymo, padarymą, yra nepagrįstas, kadangi nagrinėjant skundus, pranešimus ar pareiškimus pagal Baudžiamojo proceso kodekso normas, nesiremiama vien tik pareiškėjo skunde įvardintų galimai padarytų nusikalstamų veikų vertinimu, o yra įvertinamos visos aplinkybės, t.y., ar nebuvo padaryta bet kuri kita Baudžiamajame kodekse uždrausta veika.

Motyvuojamoji dalis

Byla nutrauktina

Iš bylos dokumentų nustatyta, kad pareiškėjas S. J. 2013-12-21 Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrai pateikė skundą, prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl tautinės nesantaikos kurstymo (b. l. 20-21). Paaiškino, kad 2011-04-11 tinklapiuose (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) pasirodė straipsnis, kurstantis bei skatinantis tautinę neapykantą, kuriame pateikta informacija apie neva lietuvių ir rusų tautybės asmenų nesantaiką. Ši veika yra tęstinio pobūdžio ir didelio pavojingumo, nes straipsniai nuolat publikuojami viešojoje erdvėje.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra 2013-12-30 raštu Nr. 1.10-(2084)-78915 (b. l. 18) pareiškimą persiuntė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmajam policijos komisariatui jame išdėstytų aplinkybių patikslinimui ir sprendimo priėmimui.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus 2014-01-14 sprendimu (b. l. 29) nuspręsta skundo nenagrinėti ir apie šį sprendimą informuoti pareiškėją. Šiame sprendime nurodyta, kad skundas yra dėl to paties komentaro, kuris 2011-04-11 buvo patalpintas internetiniame puslapyje (duomenys neskelbtini) ir dėl kurio 2012-09-20 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmajame policijos komisariate priimtas nutarimas Nr. 12-At-03908-13 atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Kriminalinės policijos skyrius 2014-01-15 raštu Nr. 10-12-S-1533 (b. l. 28) pareiškėją informavo, kad vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 23 str. 6 d. priimtas sprendimas skundo nenagrinėti, nes nustatyta, kad dėl to paties klausimo 2012-09-20 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmajame policijos komisariate priimtas nutarimas Nr. 12-At-03908-12 atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kuris buvo patikrintas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūroje ir paliktas galioti.

Byloje, be kita ko, nustatyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyrius 2012-09-20 nutarimu Nr. 12At-03908-12 (b. l. 8) atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal S. J. pranešimą apie neigiamą informaciją internete. Pranešime buvo nurodytos tokios aplinkybės: tinklalapyje (duomenys neskelbtini) buvo paskelti asmeniniai duomenys, įžeidžiančiame ir tikrovės neatitinkančiame kontekste, pateikiama sufalsifikuota informacija, naudojamas įžeidžiantis epitetas „fašistuojantys nacionalistai“, pažeidžiama garbė ir orumas. Nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą priimtas motyvuojant tuo, kad pranešime nepateikta objektyvių duomenų apie nusikalstamą veiką. Be to, ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamų veikų, numatytų Baudžiamojo kodekso 154 str. „Šmeižimas“, 155 str. „Įžeidimas“ padarymo neatliekamas, nes tai yra privataus kaltinimo bylos.

Visų pirma atkreiptinas dėmesys į tai, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ir ABTĮ) 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog šis įstatymas nustato administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką. ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai, be kita ko, sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. ABTĮ 16 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad teisėsaugos institucijos pagal savo vykdomų funkcijų pobūdį gali veikti tiek kaip viešojo administravimo, tiek kaip ikiteisminio tyrimo subjektas (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-01-15 nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-96/2008). Tačiau tik tuo atveju, kai pareiškėjų skunde nurodyti reikalavimai yra siejami su viešojo administravimo sritimi, teisėsaugos institucijų veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo patikra priskirtina administracinių teismų kompetencijai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-374/2012).

Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikta viešojo administravimo sąvoka, numatanti, kad tai yra įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas. Viešojo administravimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalis apibrėžia, jog administracinė procedūra – pagal šį įstatymą viešojo administravimo subjekto atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant asmens skundą ar pranešimą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde ar pranešime, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimant dėl to administracinės procedūros sprendimą. Pagal šio įstatymo 1 str. 15 d. skundas – asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos jo teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti.

Šiuo atveju skundžiamas sprendimas nenagrinėti pareiškėjo skundo priimtas vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 23 str. 6 d., nustatančia, kad skundas nenagrinėjamas, jeigu tuo pačiu klausimu teismas jau yra priėmęs sprendimą arba tas pats viešojo administravimo subjektas yra priėmęs administracinės procedūros sprendimą ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinės procedūros sprendimą, taip pat jeigu nuo skunde nurodytų pažeidimų paaiškėjimo dienos iki skundo padavimo dienos yra praėję daugiau kaip 6 mėnesiai.

Atitinkamai Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 166 str. 1 d. įtvirtinta, kad ikiteisminis tyrimas pradedamas: 1) gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką; 2) prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. Pažymėtina ir tai, kad BPK 168 str. nurodyta, kad prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės (1 dalis); atsisakydamas pradėti ikiteisminį tyrimą, prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas surašo motyvuotą nutarimą (2 dalis); ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą gali būti skundžiamas prokurorui, o prokuroro nutarimas – ikiteisminio tyrimo teisėjui. Jeigu prokuroras nepanaikina nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, jo sprendimas gali būti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui (4 dalis).

Pareiškėjas skundą, persiųstą atsakovui, pateikė, dėl jo manymu, padarytos nusikalstamos veikos, o ne dėl viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais padaryto teisių ir teisėtų interesų pažeidimo, t.y. skundo argumentų nesiejo su viešojo administravimo sritimi. Ginčo atveju atsakovas, nors ir nepriėmė nutarimo, kuriuo atsisakytų pradėti ikiteisminį tyrimą, kaip tai numatyta nurodytose BPK nuostatose, ir nepagrįstai nurodė, jog skundžiamas raštas gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, tačiau faktiškai atsisakymą pradėti ikiteisminį tyrimą išreiškė ginčijamu raštu.

Pareiškėjas skundu kėlė klausimus, kurie iš esmės patenka į baudžiamojo proceso sritį. Tuo tarpu administracinis teismas nagrinėja ginčus, kylančius viešojo administravimo srityje, ir neturi įgaliojimų veikti baudžiamajame procese bei spręsti kokius nors su šiuo procesu susijusius klausimus (Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 str. 1 d., 15 ir 16 str.). Priešingu atveju, jeigu teismas nagrinėtų pareiškėjo reikalavimus, turėtų aiškinti Baudžiamojo kodekso ir Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas ir faktiškai perimti prokuroro ir ikiteisminio tyrimo teisėjo funkcijas, nors tokie įgaliojimai administraciniams teismams nesuteikti. Remiantis tuo, kas išdėstyta, byla nutrauktina, kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 101 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punktu, 105–106 straipsniais, 149 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

administracinę bylą Nr. I-5840-331/2014 nutraukti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties paskelbimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.