Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2009-10-28 · Civilinė byla Nr. 2A-535-265/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-10-28
Bylos Nr.
2A-535-265/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alvydas Žerlauskas (pirm.), Bronius Valius, Erika Misiūnienė
Atsakovas
N. L.
Ieškovas
Savivaldybės įmonės
Trečiasis asmuo
Skuodo rajono savivaldybės administracija
Kategorijos
  • 35.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas A.Žerlauskas Civilinė byla Nr. 2A-535-265/2009

Teisėjas H. A. Markavičius Procesinio sprendimo kategorija 35.2; 44.2.4.1 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2009 m. spalio 28 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Broniaus Valiaus, Erikos Misiūnienės, sekretoriaujant Monikai Pociūtei, dalyvaujant ieškovės atstovams Viliutei Mockuvienei, adv. Vidui Peikšteniui, atsakovei N. L., atsakovės atstovei adv. Virginijai Pargaliauskienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-34-646/2008 pagal ieškovės Savivaldybės įmonės „Skuodo šiluma“ ieškinį atsakovei N. L. dėl įsiskolinimo už šilumos energiją priteisimo, trečiasis asmuo Skuodo rajono savivaldybės administracija, bei atsakovės apeliacinį skundą dėl Skuodo rajono apylinkės teismo 2008-12-22 sprendimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

Šalies argumentai

ieškovė ieškiniu teismo prašė priteisti iš atsakovės 2 768,84 Lt skolą už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), šildyti sunaudotą šilumos energiją per 2006-2007 ir 2007-2008 m. šildymo sezonus, 246,18 Lt už šilumos ir karšto vandens tiekimo sistemų priežiūrą per laikotarpį nuo 2006 m. rugsėjo mėn. iki 2008 m. birželio mėn. imtinai. Nurodė, kad iki 2006-2007 m. šildymo sezono mokestis už šilumos energiją buvo skaičiuojamas pagal Skuodo rajono savivaldybės tarybos patvirtintas metodikas, atsakovei mokestis už šilumos energiją buvo skaičiuojamas taip: 2001-2002 m. šildymo sezono laikotarpiu – pagal daliklių rodmenis, 2002-2005 m. šildymo laikotarpiais – už vamzdynų skleidžiamą šilumą, 2005-2006 m. šildymo sezono metu ieškovas atsakovei skaičiavo mokestį tik už sistemų priežiūrą. Nuo 2006-2007 m. šildymo sezono pradžios mokestis už šilumos energiją buvo skaičiuojamas vadovaujantis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005-05-05 nutarimu Nr. 03-19 patvirtintu Šilumos paskirstymo metodu Nr. 4. 2006-08-31 ieškovė išsiuntė atsakovei raštą Nr. 440 įspėdama, kad įmonė neturi atsijungimo dokumentų ir kad bus skaičiuojamas mokestis už šilumos energiją. 2007-05-02 atsakovei buvo išsiųstas registruotas laiškas dėl įsiskolinimo už šilumos energiją. Nė į vieną raštą atsakovė nereagavo.

Atsakovė su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad Skuodo rajono savivaldybės valdybos 2000-10-18 sprendimu Nr. 243 2000 metais nusprendė atsijungti nuo šilumos tinklų. Ji gavo SĮ „Skuodo šiluma“ žodinį leidimą atsijungti nuo centrinio šildymo. Atvykus pas ieškovą jai buvo pateikta užpildyti standartinė forma dėl šilumos prietaisų atjungimo, jokių kitų reikalavimų dėl šilumos atjungimo nebuvo pateikta. 2002 m. atsijungusi nuo šilumos tinklų ji bute įsirengė elektrinį šildymą. Atsakovė pripažino, kad jos bute vonios kambarys nuo 2000 m. iki dabar per šildymo sezonus buvo šildomas, vonios šildytuvas (gyvatukas) yra prijungtas prie centralizuotos šildymo sistemos. Ji iki 2006-2007 metų šildymo sezono mokėjo už vonios kambario šildymą. Todėl ji sutinka, kad teismas priteistų 167,24 Lt už vonios kambario šildymą per 2006-2007 ir 2007-2008 metų šildymo sezonus. Nuo 2002 metų jai nebuvo reiškiamos jokios pretenzijos dėl atlikto atsijungimo nuo šilumos tinklų. Tik 2006-08-31 ją raštu įspėjo, kad įmonė „Skuodo šiluma“ neturi atsijungimo dokumentų ir kad jai bus skaičiuojamas mokestis už šilumos energiją. Ieškovė nuo 2002 metų rugsėjo mėnesio, kai atsakovė atsijungė nuo centralizuotos šildymo sistemos, iki 2006 m. lapkričio mėnesio mokesčio jai už suvartotą šilumos energiją neskaičiavo, vadinasi, ieškovė laikė atsijungimą nuo šilumos tinklų teisėtu ir savo konkliudentiniais veiksmais patvirtino savo valią dėl jai priklausančio buto atjungimo nuo šilumos energijos tiekimo sistemos. SĮ „Skuodo šiluma“ kaip šilumos energijos vartojimo sutarties šalis jos kreipimosi į įmonę metu, t. y. 2000-09-29, privalėjo nurodyti papildomas reikalingas įvykdyti sutarties nutraukimo sąlygas, todėl šiuo metu negali remtis šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartimi, nes faktiškai ji buvo nutraukta nuo 2002 m. rugsėjo mėnesio, ir kartu neturi teisės reikalauti sumokėti už realiai nesunaudotą šilumos energiją. Tai prieštarauja ir Vartotojų teisių gynimo įstatymui.

Atsakovė bylos nagrinėjimo metu sumokėjo 246,18 Lt skolą už šilumos ir karšto vandens tiekimo sistemų priežiūrą per laikotarpį nuo 2006 m. rugsėjo iki 2008 m. birželio mėn. imtinai, todėl ieškovė ieškinio dalies dėl 246,18 Lt atsisakė.

Žemesnės instancijos teismas

Skuodo rajono apylinkės teismas 2008-12-22 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: ieškovei iš atsakovės priteisė 167,24 Lt skolą už vonios kambario šildymą ir 553,80 Lt skolą už bendro naudojimo patalpų šildymą per 2006-2007 ir 2007-2008 metų šildymo sezonus; 269 Lt bylos nagrinėjimo išlaidų; priėmė ieškovės atsisakymą nuo dalies ieškinio, t. y. nuo reikalavimo priteisti iš atsakovės 246,18 Lt įsiskolinimą už šilumos ir karšto vandens tiekimo sistemų priežiūrą už laikotarpį nuo 2006-09-01 iki 2008-07-01; atsakovei iš ieškovės priteisė 136 Lt advokato atstovavimo išlaidų; iš atsakovės priteisė 11,52 Lt, o iš ieškovės – 24,48 Lt pašto išlaidų valstybei. Teismas nustatė, kad atsakovė savo bute yra atsijungusi radiatorius nuo centralizuoto šildymo sistemos nuo 2002 m. rugsėjo mėnesio, tai buvo padaryta neprieštaraujant ieškovui ir sutinkant namo gyventojams. Tarp šalių egzistavusi energijos pirkimo-pardavimo sutartis buvo nutraukta nepažeidžiant įstatymo reikalavimų. Sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo, todėl reikalavimas dėl skolos už buto šildymą priteisimo atmestinas, kadangi negalima priteisti mokesčio už šilumos energiją, jei ta energija nebuvo naudojama butui šildyti. Atsakovė buvo atjungusi butą nuo centralizuoto šildymo, tačiau nevisiškai, todėl ji turi mokėti už vonios kambario šildymą už du šildymo sezonus (2006-2007 m. ir 2007-2008 m.), t. y. tuos mokesčius, kuriuos ir anksčiau mokėjo. Taip pat atsakovė privalo apmokėti jai tenkančią dalį šilumos, suvartotos bendro naudojimo patalpose. Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 59.2. ir 59.2.4. punktai nustato, kad kai daugiabučio gyvenamojo namo dalis patalpų teisėtai atjungtos nuo centralizuoto namo šildymo sistemos ir šildomos kitokiu būdu, šilumai paskirstyti taikomas Šilumos paskirstymo metodas Nr. 4 kartu su Šilumos paskirstymo metodu Nr. 5. Pagal metodo Nr. 5 3 punkto nuostatas šilumos kiekio dalis vartotojų bendrojo naudojimo patalpų šildymui nustatoma pagal metodikos lentelėje pateiktas rekomendacijas, priklausomai nuo namo laiptinių skaičiaus. Ieškovas pateikė skaičiuotės dėl bendro naudojimo patalpų paaiškinimą, iš kurio matyti, kad viso namo sunaudotos šiluminės energijos 20 procentų dalis skiriama bendro naudojimo patalpoms šildyti (name yra tik viena laiptinė), po to – ta dalis padalijama iš viso namo ploto, gaunama, kiek kilovatvalandžių tenka vienam kvadratiniam metrui, po to kiek atsakovės butui. Bendro naudojimo patalpos ieškovės name – tai laiptinės ir rūsys. Nors laiptinėje nėra radiatoriaus, tačiau laiptinė ir rūsys šyla nuo šilumos izoliacija padengtų šildymo vamzdyno paviršių ir per šildomų patalpų sienas, už šių bendro naudojimo patalpų šildymą atsakovė, kaip gyvenamojo namo bendro naudojimo objektų (patalpų) bendraturtė, atsakovei privalo atlyginti už du šildymo sezonus.

Šalies argumentai

Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Skuodo rajono apylinkės teismo 2008-12-06 sprendimo dalį, kuria iš jos priteista 553,80 Lt už sunaudotą šilumos energiją namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) gatvės gyvenamojo namo Nr. (duomenys neskelbtini) butų savininkai nusprendė mokestį už šilumos energiją skaičiuoti pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005-05-05 nutarimu Nr. O3-19 patvirtintą Šilumos paskirstymo metodą Nr. 4, kai suvartotas šilumos kiekis paskirstomas atsižvelgiant į buto naudingą plotą. Namo butų savininkai nesvarstė ir nesprendė dėl pastato bendrojo naudojimo patalpų šildymo. Šilumos bendro naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodo Nr. 5 3 p. dėl šilumos kiekio dalies bendrojo naudojimo patalpų šildymui nustatyti numato tris alternatyvius variantus: 1) pagal metodo lentelėje pateiktą rekomendaciją, t. y. kiekis nustatomas pagal laiptinių skaičių, 2) pagal pastato energetinio audito duomenis, 3) šalių susitarimu. Todėl teismas, vadovaudamasis ieškovės pateikta skaičiuote, kai viso namo sunaudotos šiluminės energijos 20 proc. dalis skiriama bendro naudojimo patalpoms šildyti, pažeidė civilinės teisės normas, reglamentuojančias namo butų savininkų teisę spręsti jiems skirtus klausimus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų disponavimo ir valdymo teise. Priteisdamas 553,80 Lt skolą už bendro naudojimo patalpų šildymą, teismas išėjo iš pareikštų ieškinio reikalavimų ribų, nes atsakovės prievolė mokėti už bendro naudojimo patalpų šildymą nebuvo bylos nagrinėjimo dalykas.

Atsiliepimas

Atsiliepime ieškovė prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad skundžiama teismo sprendimo dalis yra teisėta ir pagrįsta, kadangi neatsijungę nuo namo centrinio šildymo sistemos butų savininkai už jiems teikiamą šilumos energiją moka mokestį, į kurį yra įskaičiuojamas ir mokestis už bendrojo naudojimo patalpų šildymą, o atsijungusieji butų savininkai privalo mokėti tik už bendrojo naudojimo patalpų šildymą. Pastariesiems, kaip ir atsakovei, yra privalomai taikomas šilumos paskirstymo metodas Nr. 4 kartu su šilumos paskirstymo metodu Nr. 5, kurio 3 punkte nustatyta, kad šilumos kiekio dalis vartotojų bendrojo naudojimo patalpų šildymui nustatoma tik pagal metodikos lentelėje pateiktas rekomendacijas, priklausomai nuo laiptinių skaičiaus, kadangi atsakovės bendraturčiai nėra atlikę nei namo energetinio audito, nei su ieškove sudarę atitinkamo susitarimo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Ieškovė pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovės atlyginimą už atsakovės butui patiektą šilumos energiją, į kurią buvo įskaičiuota ir atsakovei tenkanti šilumos energija bendrojo naudojimo patalpų šildymui. Ieškovė savo dublike (b. l. 34, 35) aiškiai nurodė, jog ieškinys grindžiamas tuo, kad atsakovė, būdama buto (duomenys neskelbtini), savininke, 2006-2007 m. šildymo sezono metu naudojo šilumos energiją namo bendrojo naudojimo patalpų šildymui, tačiau nesumokėjo už ją 1266,39 Lt už laikotarpį nuo 2006 m. lapkričio iki 2007 m. balandžio mėn. imtinai. Tą patį ieškovė nurodė ir savo patikslintame ieškinyje (b. l. 153, 154), kur savo reikalavimus padidino prašydama priteisti įsiskolinimą ir už 2007-2008 m. šildymo sezoną. Vykdydama pirmosios instancijos teismo įpareigojimą ieškovė detalizavo patiektos šilumos energijos ir priteistino atlyginimo už ją skaičiuotes (b. l. 162-184). Ieškovė pripažino įsiskolinimą už vonios kambario šildymą per 2006-2007 ir 2007-2008 metų šildymo sezonus, taip pat ieškovei sumokėjo skolą už šilumos ir karšto vandens tiekimo sistemų priežiūrą. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas ieškovei priteisdamas atlyginimą už bendro naudojimo patalpų šildymui patiektą šilumos energiją viršijo ieškinio ribas, yra nepagrįstas.

Daugiabučio gyvenamojo namo bendraturčiai turi teisę nuspręsti dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo, taip pat ir dėl išlaidų pasidalijimo už bendrai suvartotą daugiabutyje šilumos kiekį (CK 4.75 str., Šilumos įstatymo 12 str. 2 d.). Tačiau pagal Ūkio ministro 2003-04-30 įsakymu Nr. 4-258 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (pakeistos 2007-06-15 įsakymu Nr. 4-238) 59.2.4. punktą, kai tiekimo–vartojimo riboje pastato individualaus šilumos punkto įvade įrengtas šilumos apskaitos prietaisas matuoja bendrą viso pastato suvartotą šilumos kiekį, taikomas Šilumos paskirstymo metodas Nr. 4, patvirtintas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005-05-05 nutarimu Nr. O3-19. Jeigu dalis patalpų atjungtos nuo centralizuoto šildymo sistemos ir šildomos kitokiu būdu (elektra, dujomis, kietuoju kuru ar kt.), taikomas Šilumos paskirstymo metodas Nr. 4 kartu su Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodu Nr. 5. Pastarojo metodo, patvirtinto Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005-07-22 nutarimu Nr. O3-41, 3 punkte nustatyta, kad šilumos kiekio dalis vartotojų bendrojo naudojimo patalpų šildymui nustatoma tik pagal metodikos lentelėje pateiktas rekomendacijas, priklausomai nuo laiptinių skaičiaus. Atsakovė neįrodinėja, kad bendraturčiai yra atlikę namo energetinį auditą ar su ieškove yra sudarytas susitarimas dėl šilumos kiekio dalies bendrojo naudojimo patalpų šildymui nustatymo, todėl ieškovė pagrįstai atsakovei tenkančią bendrojo naudojimo patalpų šildymui patiektos šilumos kiekį apskaičiavo pagal metodikos lentelėje pateiktas rekomendacijas, priklausomai nuo laiptinių skaičiaus. Pati atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad iš esmės sutinka su reikalavimu, tačiau nesutinka su apskaičiuota suma.

Teismo posėdžio metu apeliantė nurodė, kad ieškovė bendrojo naudojimo patalpų šildymui patiektą šilumos energiją apskaičiavo vadovaudamasi klaidingai nustatytu namo plotu. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178). Ieškovė nurodė atsakovei tenkančios bendrojo naudojimo patalpoms sunaudotos šilumos energijos dalies ir jos kainos apskaičiavimo pagrindus ir metodiką, pateikė detalų skolos apskaičiavimą. Atsakovė savo abejones dėl namo ploto patvirtinančių įrodymų neteikė, apskaičiuotos sumos nenuginčijo, todėl šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas kaip neįrodytas (CPK 185 str.).

Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi LR CPK 325–333 str.,

n utaria:

Skuodo rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Alvydas ŽerlauskasKolegijos teisėjai Bronius ValiusErika Misiūnienė