Kauno apygardos teismo nutartis

2017-08-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-676-810/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-08-11
Bylos Nr.
1S-676-810/2017
Teisminio proceso Nr.
1-40-1-00159-2011-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Edita Dambrauskienė, Algirdas Remeika, Arūnas Paštuolis
Nuteistasis
A. O.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-676-810/2017
Teisminio proceso Nr. 1-40-1-00159-2011-5Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugpjūčio 11 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Paštuolio ir Algirdo Remeikos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. O. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 17 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) 2017 m. birželio 21 d. priimtą nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

A. O. bausmę atlieka pagal Šiaulių apygardos teismo 2014 m. liepos 27 d. nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnio 1 dalyje, ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirta subendrinta 5 metų laisvės atėmimo bausmė.Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2014 m. liepos 7 d., bausmės pabaiga – 2019 m. sausio 23 d. Komisija 2017 m. birželio 21 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarė nuteistajam A. O. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 3 dalį.Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. liepos 17 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam A. O. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, motyvuojant tuo, jog nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, jog lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Nuteistas A. O. skundžia Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 17 d. nutartį, prašo ją peržiūrėti ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.Nuteistasis skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismo teisėja, atsisakydama patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą, siekia pakartotinai jį bausti, nešvelninti jo teisinės padėties, nepaisant jo paties asmeninių norų pasitaisyti ir ateityje nebenusikalsti. Taip pat pažymima, jog tik skiriant bausmę už naujai padarytą nusikalstamą veiką, galima taikyti BK 41 straipsnį. Anot nuteistojo, pirmosios instancijos teismo nutartyje akcentuojama, jog Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos, Alytaus pataisos namų administracijos teikimas, neįpareigoja teisėjos, kaip ir pats Bausmių vykdymo kodeksas, taikyti jam lygtinį paleidimą. Toks požiūris bei savo valdžios demonstravimas parodo stagnacinį požiūrį į pataisos įstaigoje dirbančių pareigūnų sunkų ir atsakingą darbą bei humaniškus Lietuvos Respublikos teisės aktus. Kauno apygardos teisme gautas A. O. 2017 m. liepos 3 d. prašymas išnagrinėti skundą jo neatmetant dėl gramatinių klaidų. Nuteistasis prašyme nurodė, jog skunde galimai neteisingai parašytas nuteistojo vardas. Nuteistojo A. O. skundas atmestinas. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Narinėjamu atveju įvertinus byloje esančius duomenis matyti, jog A. O. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, todėl yra formalus pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą. Tačiau taikant BVK 157 straipsnio normas vien formalaus pagrindo nepakanka. Lygtinio paleidimo taikymui būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Iš bylos medžiagos matyti, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, naudojant OASys metodiką, nustatyta, kad A. O. priklauso žemos (0-40) rizikos grupei – 39 balai, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad toks vertinimo rezultatas yra artimas vidutinei (41-99) rizikos grupei. Be to, kaip jau minėta, net ir esant žemai nusikalstamo elgesio rizikai, būtina nustatyti nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, pažanga turi būti akivaizdi ir įtikinanti. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra sumažėjusi nuo 54 iki 39 balų. Nors toks mažėjimas leidžia daryti išvadą, jog nuteistasis deda pastangas siekiant sumažinti nusikalstamo elgesio riziką, tačiau teismas nemano, jog ši pažanga yra akivaizdi ir įtikinanti. Atkreiptinas dėmesys, jog iš šiuo metu nustatomų 39 balų – 19 balų (t. y. beveik pusė) yra dinaminiai, kuriuos nuteistasis savo teigiamu elgesiu dar gali įtakoti ir sumažinti. Toks dinaminių balų egzistavimas sudaro pagrindą manyti, kad daroma nuteistojo pažanga dar nėra pakankama ir akivaizdi. Be to, pažymėtina ir tai, jog nuteistajam vis dar nustatomi du kriminogeniniai veiksniai – ankstesni teistumai ir išsilavinimas bei galimybė įsidarbinti. Nors vienas iš jam nustatomų kriminogeninių veiksnių – ankstesni teistumai, apima praeityje įvykusius, su nusikalstamu elgesiu susijusius faktus, kurių nuteistasis jau negali pakeisti, tačiau likusį kriminogeninį veiksnį – išsilavinimą bei galimybę įsidarbinti, bausmės atlikimo metu nuteistasis galėjo įtakoti ir panaikinti. Akcentuotina, jog nuteistasis turi įgijęs tik 8 klasių išsilavinimą, iki laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžios, būdamas laisvėje, dirbo tik apie pusę metų, taigi darbinė patirtis menka. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistajam nuosprendžiu priteista atlyginti 39846 eurų žala, tačiau duomenų apie tai, kad nuteistasis savanoriškai dengtų priteistą žalą byloje nėra. Nepaisant to, jog A. O. turi didelių finansinių prievolių, per pakankamai ilgą laisvės atėmimo bausmės vykdymo laikotarpį (nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2014 m. liepos 7 d.), iniciatyvos įsidarbinti nerodė. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog aplinkybė, kad byloje yra pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimas apie galimą nuteistojo įdarbinimą, negali būti sureikšminama, kadangi tokios pažymos, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, negali būti traktuojamos kaip neabejotinos ir įtikinančios, jog asmuo, išėjęs iš pataisos įstaigos, tikrai įsidarbins nurodytoje įmonėje. Apygardos teismas sutinka, kad nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – nuteistasis bausmės atlikimo metu buvo penkis kartus skatintas, drausminių nuobaudų neturi, dalyvauja ne tik privalomose socialinės reabilitacijos programose, bet ir papildomose, aktyviai dalyvauja sporto renginiuose. Tačiau pažymėtina, jog šios aplinkybės, įvertinus vis dar išskiriamus kriminogeninius veiksnius, nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti akivaizdžią nuteistojo pažangą mažinant jo nusikalstamo elgesio riziką. Nesutiktina su nuteistojo A. O. skundo argumentais, jog teismas atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą, siekia pakartotinai jį bausti, nešvelninti jo teisinės padėties, tokiu būdu demonstruoja savo valdžią bei rodo neigiamą požiūrį į pataisos įstaigoje dirbančių pareigūnų sunkų ir atsakingą darbą bei humaniškus Lietuvos Respublikos teisės aktus. Atsakant į šiuos skundo argumentus, pažymėtina, jog teismui atsisakius taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nuteistajam nuosprendžiu paskirta bausmė nėra keičiama, todėl nuteistojo argumentas dėl pakartotinio jo baudimo nepagrįstas. Pažymėtina ir tai, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga. Tai, ar taikyti konkrečiam nuteistajam lygtinį paleidimą, teismas sprendžia įvertinęs klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir padaręs išvadą, ar nuteistasis atitinka visus BVK 157 straipsnio reikalavimus. Vien ta aplinkybė, jog Komisija nutarė A. O. prašymą dėl lygtinio paleidimo tenkinti, teismo neįpareigoja priimti nuteistajam palankų sprendimą, kadangi kompetencija priimti galutinį sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo priskiriama ne Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai, o teismui. Skunde nuteistasis taip pat pažymėjo, jog tik skiriant bausmę už naujai padarytą nusikalstamą veiką galima taikyti BK 41 straipsnį. Apygardos teismas pažymi, jo apylinkės teismas konstatavęs, jog šiuo metu taikant nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos dar nebūtų pasiekta bei įgyvendinta BK 41 straipsnyje apibrėžta individualizuota bausmės paskirtis, taip pat vertino ir nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, nuteistojo pavojingumą ir asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, taigi BK 41 straipsnyje numatyta norma nesivadovavo kaip vieninteliu pagrindu atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą, todėl minėtas skundo argumentas atmetamas. Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, jog pagrindo išvadai, kad nuteistasis A. O. padarė pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, nėra. Todėl pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą, netinkamai įvertino lygtinio paleidimo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo. Skundžiama Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 17 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, ją naikini nuteistojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

atmesti nuteistojo A. O. skundą ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 17 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Edita DambrauskienėArūnas PaštuolisAlgirdas Remeika