Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2014-12-05 · Byla Nr. ATP-843-651/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutarimas · 2014-10-27Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-12-05Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-12-05
Bylos Nr.
ATP-843-651/2014
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-03586-2014-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Dalia Kursevičienė
Kategorijos
  • 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-843-651/2014Teisminio proceso Nr. 4-06-3-03586-2014-2Procesinio sprendimo kategorijos:39.1; 45.4 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. gruodžio 5 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 27 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014-09-19 P. A. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2014-09-16 18.20 val. Klaipėdoje, Šilutės pl. 68, vairuodamas transporto priemonę „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atbuline eiga, nesilaikė reikiamo saugaus tarpo iš šono, dėl to kliudė greta stovėjusį automobilį „Volkswagen Golf“, valst. N. (duomenys neskelbtini) Įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Iš eismo įvykio vietos pasišalino nepranešęs policijai. Tuo P. A. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 132, 234 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-10-27 nutarimu P. A. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskyrė administracinę nuobaudą – 100 Lt (29 Eur) dydžio baudą. Administracinio teisės pažeidimo bylos dalį pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nutraukė, nesant jos veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-10-27 nutarimą ir priimti naują, paskiriant P. A. administracinę nuobaudą pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį – 100 Lt baudą, pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį skirti 3000 Lt baudą atimant teisę vairuoti transporto priemones 36 mėnesius. Apibendrinus padarytus pažeidimus, paskirti galutinę nuobaudą – 3000 Lt baudą atimant teisę vairuoti transporto priemones 36 mėnesius. Nurodo, kad P. A. padarė šiurkštų KET pažeidimą – vairuodamas automobilį sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas svetimas turtas, iš įvykio vietos pasišalino, tuo sukeldamas realų pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Mano, kad teismas netinkamai įvertino pateiktus įrodymus ir nepagrįstai nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylos dalį pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį. Teismas atmestinai vertino faktą, kad liudytojas matė, kaip P. A. atsitrenkė į stovintį automobilį ir iš įvykio vietos nuvažiavo. Teismas rėmėsi ir vadovavosi ne surinktais įrodymais, o tik P. A., parodymais, natūralu, kad vengdamas administracinės atsakomybės P. A. pasirinko gynybos taktiką ir teigė, jog nepajuto kontakto su kitu automobiliu. Be to, pirminiame paaiškinime P. A. teigė, kad įvykio dieną niekur nevažiavo, tačiau teismo posėdyje pripažino, kad įvykio metu buvęs prie parduotuvės stovėjimo aikštelėje, todėl P. A. nutraukti administracinės bylos dalį pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nebuvo pagrindo.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo P. A. prašo palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimą nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos tyčia nepasišalino (arba pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012; 2AT-8-2013). Taigi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant dėl asmens veikos kvalifikavimo pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, akcentuojamas asmens siekis išvengti administracinės atsakomybės pasitraukiant iš įvykio vietos, pažeidžiant KET taisykles.

Pažymėtina, kad teismų praktika, nustatanti bendruosius administracinės atsakomybės pagrindus, nuosekliai formuojama laikantis bendrųjų šios rūšies teisinės atsakomybės sąlygų, t. y. administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudaro ATPK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė inter alia ir už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant KET. Šiame straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo objektu laikytina norminiuose teisės aktuose įtvirtinta kelių eismo organizavimo tvarka. Objektyvieji pažeidimo požymiai pasireiškia aktyviais pasitraukimo iš eismo įvykio vietos veiksmais. Kadangi šio nusižengimo požymiai aprašyti blanketinėje dispozicijoje, konstatuojant KET pažeidimo faktą, turi būti nurodomos vairuotojo pažeistos KET normos (straipsniai, punktai). Svarbus ir paties eismo įvykio konstatavimo faktas. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 11 punkte nustatyta, kad eismo įvykiu laikoma situacija, kai kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, dalyvaujant judančiai transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas.

Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan.

Taigi, pagrindžiant atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, turi būti atskleidžiamas kaltės (tiesioginės tyčios) turinys, be to, išsiaiškinamas ir pasišalinimo iš įvykio vietos motyvo, tikslo turinys. Tai ypač aktualu, kai eismo įvykio metu kilusi turtinė žala yra akivaizdžiai mažareikšmė, pasireiškianti nežymiais transporto priemonės apgadinimais. Tokiais atvejais labai svarbu išsiaiškinti, kodėl asmuo nutarė pasišalinti, kaip jis vertino eismo įvykio kilimo priežastis, ar jis suvokė, kad tokiais savo veiksmais pažeidžia kito eismo dalyvio teisėtus interesus ir pan.

Remiantis bylos duomenimis matyti, jog nėra jokių abejonių, kad P. A. vairuojamas automobilis „Opel Ascona“ automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Šilutės pl. 68, Klaipėdoje, kliudė aikštelėje stovėjusį automobilį „Volkswagen Golf“. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog P. A. veiksmuose nėra teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius duomenis įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada. Pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo 2014-09-19 paaiškinime nurodė, jog tikrai nejuto, kad jo automobilis galėjo kliudyti kitą transporto priemonę. Teismo posėdyje P. A. davė analogiškus parodymus ir paaiškino, kad jokio kliudymo nejuto, gal su lempa užbraukė kitam automobiliui, jeigu būtų užkliudęs, niekur nebūtų išvažiavęs. Iš liudytojo V. S. 2014-09-19 paaiškinimų nustatyta, kad jis matė, kaip P. A. automobilis atsitrenkė į aikštelėje stovėjusį „Volkswagen Golf“ automobilį, automobilis sujudėjo. Tačiau teismo posėdyje minėtas liudytojas parodė, kad buvo ne smūgis, o užkabinimas. Pats nukentėjusysis eismo įvykio aplinkybių paaiškinti negalėjo, nes įvykio nematė. Iš byloje pateiktų eismo įvykyje dalyvavusių automobilių fotonuotraukų matyti, kad abiejų automobilių apgadinimai yra labai nežymūs. Todėl atsižvelgiant į liudytojo parodymus, kad buvo tik kliudymas, atsižvelgiant į nežymų automobilių apgadinimą, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad automobilių sąlytis buvo nestiprus ir P. A. galėjo nejausti kliudęs kitą transporto priemonę. Taip pat sutiktina, kad nėra jokių duomenų, jog P. A. paskubomis pasišalino iš įvykio vietos taip siekdamas išvengti atsakomybės. Iš liudytojo V. S. parodymų nustatyta, kad „Opel Ascona“ vairuotojas po kliudymo neišlipo iš mašinos, automobilis sustojo, kad išvažiuotų iš aikštelės. Iš P. A. paaiškinimų matyti, jog jis stabtelėjo, nes reikėjo įsukti, kad galėtų išvažiuoti. Taigi jokių skubotų veiksmų pasišalinti iš įvykio vietos nebuvo, vairuotojas tik stabtelėjo, kad galėtų įsukti į išvažiavimą. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad jis buvo neblaivus ir todėl norėjo išvengti galimos atsakomybės. Vadinasi, nėra nustatyta, kad jis būtų turėjęs kokį nors motyvą pasišalinti iš įvykio vietos.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tokius bylos duomenis, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju nėra neginčijamų duomenų, kad P. A., suvokdamas sukėlęs eismo įvykį, pasišalino iš įvykio vietos, todėl administracinio teisės pažeidimo byla dėl teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, jam nutraukta pagrįstai.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, nutarimo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 27 d. nutarimą ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Dalia Kursevičienė