- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-07-25
- Bylos Nr.
- 1-802-409/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-96-1-00849-2011-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Nukentėjusysis
- K. Š., B. N.
- Kaltinamasis
- V. N.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.7Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.2.4.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.2.4.8.3BK 140 str. 1 d. nurodytos veikos padarymas mažamečiui ar kankinant nukentėjusį asmenį (BK 140 str. 2 d.)
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštesniojo išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. N. 2011 m. gruodžio 23 d. apie 22.00 val. savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), mažametės dukters B. N. akivaizdoje, suduodamas K. Š. nenustatytą skaičių smūgių kumščiu į veidą bei spirdamas nenustatytą skaičių kartų į įvairias kūno vietas, iš viso ne daugiau 12 smūgių nukentėjusiajai K. Š., padarė kraujosruvas kairės akies vokuose, dešinės akies apatiniame voke, nosies nugarėlėje, kaktoje, dešiniame skruoste, smakre, abiejuose žastuose, dešiniame petyje ir krūtinės dešiniame šone, kas sukėlė nukentėjusiajai K. Š. fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą.
Be to, V. N. 2011 m. gruodžio 23 d. apie 22 val., savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu su sugyventine K. Š., tyčia sumušė ėmusią motiną ginti nuo smurto mažametę dukrą B. N., gim. 2005-08-29, sukėlė mažametei B. N. fizinį skausmą.
Be to, V. N. 2013 m. vasario 13 d. apie 17 val. 30 min. savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), sukėlė fizinį skausmą savo sugyventinei K. Š., o būtent, gyvenamojo namo kambaryje kilus žodiniam konfliktui priėjo prie sėdinčios ant kėdės nukentėjusiosios K. Š. iš nugaros ir viena ranka sugriebęs kaklą spaudė bei nuvertė nukentėjusiąją K. Š. nuo kėdės ant grindų, po to laikydamas viena ranka nukentėjusiajai K. Š. kaklą, kita ranka prispaudęs nukentėjusiosios K. Š. veidą prie grindų, jį sukiojo, kas sukėlė nukentėjusiajai K. Š. fizinį skausmą.
Apklaustas teisme kaltinamasis V. N. kaltu prisipažino dalinai ir parodė, jog 2011 m. gruodžio 23 d. apie 22 val. būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tarp jo ir sugyventinės K. Š. įvyko konfliktas. Tuo metu abu buvo neblaivūs. Iš pradžių apsižodžiavo, o po to susistumdė. Kumščiu K. į veidą netrenkė, tik stipriai delnais suimdamas sudavė į veidą, nuo ko jai iš karto pamėlo abi akys, ir vieną kartą įspyrė į sėdmenis. Sužalojimai žastuose, kraujosruva nosies nugarėlėje jai galėjo atsirasti grumtynių metu. Dukros taip pat nemušė, tik kai ji norėjo įlįsti į tarpą tarp jo ir K. Š., tikriausiai norėdama užstoti mamą, ją tik patraukė į šalį ir pasakė, kad eitų į antrą aukštą, nes nenorėjo, kad matytų konfliktą. Dukrai jokio skausmo nesukėlė. 2013 m. vasario 13 d. su dukra buvo namuose, kai apie 19.30 val. iš darbo grįžo K. Š.. Namuose jau prieš tai buvo įtampa, buvo konfliktų dėl jos ankstesnio gyvenimo. K., ieškodama priekabių, kažką pasakė. Iš pradžių konfliktas prasidėjo virtuvėje, po to K. nuėjo į kambarį prie kompiuterio, jis atėjo jai iš paskos, ranka paėmė už kaklo. K. nuvirto ant lovos, o po to nuslydo ant grindų. Kad prispaudęs K. veidą prie grindų jį būtų sukiojęs į šalis, nepamena. Tokiais veiksmais nukentėjusiajai fizinio skausmo sukelti negalėjo.
Nukentėjusioji K. Š. parodė, jog 2011 m. gruodžio 23 d. apie 19 val. grįžo į namus. Vakarieniaujant su V. N. išgėrė po taurę putojančio vyno. Vėliau tarp jos ir V. N. įvyko konfliktas, kurio metu apsistumdė, V. N. jai stipriai sudavė ranka ir suėmė už veido. Kumščiais jai kaltinamasis nesmūgiavo. Dukters kaltinamasis taip pat nestumdė, tik patraukė į šoną ir liepė lipti į viršų. Situacijai pasidarius nebesuvaldomai, kaltinamasis jai padavė telefoną ir liepė kviesti policiją, ką ji ir padarė. Po konflikto matė, kad dukra yra apsišlapinusi, bet tai įvyko ne dėl išgąsčio, o dėl to, kad dukra buvo užlipusi į antrą aukštą, kur nėra tualeto, o pirmame aukšte į tualetą negalėjo įeiti, nes prie jo durų vyko jos ir kaltinamojo konfliktas. Ikiteisminio tyrimo metu davė kitokius parodymus, paaštrindama situaciją, nes pyko ant kaltinamojo. Sužalojimus gydėsi namuose, į medikus nesikreipė. 2013 m. vasario 13 d. grįžusi iš darbo į namus pajuto prisvilusio maisto kvapą ir dėl to pradėjo priekaištauti V. N.. Kilo žodinis konfliktas, kurio metu ji V. N. pasakė, kad jeigu nenori kartu gyventi, reikia skirtis. Po to nuėjo į kitą kambarį, atsisėdo prie kompiuterio, norėdama pasiieškoti kokio nors buto išsinuomoti. Atėjęs į kambarį V. N. suėmė jai už kaklo ir nustūmė ant lovos, ji po to nuslydo ant grindų. V. N. prie grindų jos veido nebuvo prispaudęs, kaklo nesukiojo, fizinio skausmo jai nesukėlė, tik sakė, kad turi būti jam paklusni. Tą dieną į policiją nesikreipė. Kitą dieną į namus negrįžo, nakvojo pas draugę, o dar sekančią dieną kreipėsi į policiją, nes norėjo, kad kurį laiką V. N. prie jos nesiartintų, kol viskas aprims. Konfliktai kildavo dėl to, jog ji nepapasakojo V. N. apie savo gyvenimą iki jiems pradedant gyventi kartu. Dėl šio įvykio ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai neatitinka tikrovės. Su V. N. susitaikė, gyvena kartu.
Nukentėjusioji B. N. parodė, jog anksčiau matydavo, kad mama ir tėtis pykdavosi, dabar jie nebesipyksta. Prisimena, jog vieną kartą, kai mama pykosi su tėčiu, ji stovėjo prie durų, norėjo apginti mamą, bandė įsiterpti tarp mamos ir tėčio, atsirėmė galva tėčiui į pilvą, tuomet tėtis ją patraukė už rūbų iš nugaros pusės ir liepė eiti į viršų. Į sieną ji neatsitrenkė, jai tik truputį skaudėjo. Ji viena nenorėjo eiti į antrą aukštą, nes buvo naktis, jai buvo baisu. Nuėjusi į viršų apsišlapino, nes buvo išsigandusi, bijojo, kad tėtis labai nesužeistų mamos. Kaip atvyko policijos pareigūnai, neprisimena. Po to karto mama su tėčiu nebesimušdavo, jie tik garsiai pakalbėdavo.
Liudytojas V. V. parodė, jog tikslios datos neprisimena, galėjo būti 2013 m. vasario 15 d., į policijos komisariatą kreipėsi nukentėjusioji K. Š. dėl smurto šeimoje. Jis atliko procesinius veiksmus ir pradėjo ikiteisminį tyrimą. Nukentėjusioji pati atėjo į policijos komisariatą, ji pasakė, kad vyras smurtauja šeimoje, ji nurodė konkrečius veiksmus, bet jis visų aplinkybių nebeprisimena. Pamena, kad pats įvykis buvo įvykęs anksčiau, o ji į komisariatą kreipėsi po kelių dienų. Pokalbio metu ji viską paaiškino, pasakojo smulkiai ir nuosekliai, įtarimų, kad ji galėtų meluoti nekilo. Visi asmenys yra įspėjami dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingą pranešimą, todėl turėjo būti įspėta ir nukentėjusioji. Tarnybinis pranešimas yra surašytas iš pačios nukentėjusiosios žodžių. Vyko į namus, apžiūrėjo įvykio vietą, tarnybinį pranešimą tikriausiai surašė policijos komisariate. Akivaizdžių smurto žymių ant nukentėjusiosios kūno nesimatė. Vėliau visą medžiagą perdavė tyrėjai.
Liudytojas Ž. S. parodė, jog iš nukentėjusiosios K. Š. žodžių surašė jos protokolą-pareiškimą. Nukentėjusioji buvo įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingą pranešimą.
Liudytoja A. Š. parodė, jog nukentėjusiąją K. Š. ne vieną kartą apklausė ikiteisminio tyrimo metu. Ji parodymus davė savanoriškai ir nuosekliai, mintis dėstė aiškiai, apklausiama ne vieną kartą pakartojo tas pačias aplinkybes, protokolus perskaitė ir pasirašė.
2011-12-24 protokole-pareiškime nurodyta, kad K. Š., būdama įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnį, pranešė, jog 2011-12-23 apie 22 val. (duomenys neskelbtini) namo patalpose, ją sumušė sugyventinis V. N. mažametės dukters B. N. akivaizdoje, mušė rankomis į veidą ir spardė kojomis į įvairias kūno vietas (3 b. l.).
2011-12-24 įvykio vietos apžiūros protokole aprašyta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), patalpose, nurodytas namo patalpų išsidėstymas, grumtynių pėdsakų nerasta (4-6 b. l.).
Iš 2011-12-23 asmens blaivumo testo parodymų matyti, jog 2011-12-23 23.59 val. V. N. nustatytas 1,41 promilių girtumas (26 b. l.).
2011-12-28 specialisto išvadoje Nr. G 1820/11(04) nurodyta, jog B. N. kūne sužalojimų nėra (13 b. l.).
2011-12-28 specialisto išvadoje Nr. G 1819/11(04) nurodyta, jog K. Š. padaryti kūno sužalojimai: kraujosruvos kairės akies vokuose, dešinės akies apatiniame voke, nosies nugarėlėje, kaktoje, dešiniame skruoste, smakre, abiejuose žastuose, dešiniame petyje ir krūtinės dešiniame šone padaryti bukais kietais daiktais. Rasti kūno sužalojimai atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui. Rastiems sužalojimams padaryti reikėjo 12 smūgių bukais kietais daiktais. K. Š. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas ( b. l. 11).
Teisiamajame posėdyje teismo medicinos ekspertas J. S. patvirtino šias išvadas ir paaiškino, jog K. Š. kūne rasti daugybiniai sužalojimai; tokiu būdu, kaip nurodo kaltinamasis, tiek sužalojimų padaryti negalima; delnais suduodant į apatinį žandikaulį kaktoje kraujosruvos negalėjo atsirasti; kraujosruvos kaktoje, akių vokuose, žastuose padarytos atskirais smūgiais.
2013-02-15 protokole-pareiškime nurodyta, kad K. Š., būdama įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingą pranešimą ar įskundimą, pranešė, jog 2013-02-13 apie 17.30 val. (duomenys neskelbtini) namo patalpose, sugyventinis V. N., naudodamas prieš ją smurtą, sukėlė fizinį skausmą – paėmęs už kaklo jį spausdamas parvertė ant grindų ir prie jų spaudė veidą (67 b. l.).
2013-02-15 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) namo kambaryje; apžiūrint įvykio vietą dalyvavusi nukentėjusioji K. Š. parodė vietą, kur prieš ją buvo panaudotas fizinis smurtas (68-71 b. l.).
2013-02-15 tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje nurodyta, jog K. Š. nurodė, kad 2013-02-13 apie 17.30 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) ją sumušė sugyventinis V. N., spausdamas kaklą, parversdamas ant žemės bei į žemę spausdamas veidą (72-74 b. l.).
Siekiant patikrinti byloje surinktus įrodymus, teisiamajame posėdyje buvo perskaityti nukentėjusiosios K. Š. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai.
Apklausiama ikiteisminio tyrimo pareigūnų nukentėjusioji K. Š. parodė, kad 2011-12-23 apie 19 val. ji grįžo namo. Pagamino vakarienę ir kartu su V. N. vakarieniavo, vakarieniaudami išgėrė putojančio vyno. Vėliau apie 22 val. tarp jos ir V. N. kilo konfliktas. V. N. pradėjo ją mušti – pirmiausia sudavė kumščiu į veidą, po to keletą kartų smūgiavo į veidą, į galvą, kiek tiksliai sudavė smūgių, pasakyti negali. Ji truputį atsitraukė nuo V. N. ir atbula ėjo link kambario durų. Tuomet V. N. priėjo prie jos ir ranka trenkė į paširdžius, nuo ko jai pradėjo trūkti oro ir ji suklupo ant grindų. Pastebėjo link jos bėgančią dukrą, po to pamatė, kad dukra atsitrenkė į sieną. Mano, jog V. N. pastūmė dukrą ir ji atsitrenkė į sieną. Girdėjo kaip dukra prašė jos nemušti, o V. N. liepė dukrai lipti į viršų. Po to V. N. sugriebė ją už kaklo ir pradėjo suklupusią bei pargriuvusią ant šono riesti, kaklą lenkti prie žemės, grasindamas sulaužyti stuburą, žandikaulį. Ji prašė paleisti, bet V. N. nepaleido ir pradėjo spardyti kojomis į įvairias kūno vietas. Kiek kartų spyrė, negali pasakyti. Pabaigęs mušti paliepė išsikviesti policijos pareigūnus, nes kitaip ją užmuš arba suluošins. Ji atsikėlė, paskambino į policiją ir užlipo į namo antrąjį aukštą. Po kurio laiko, dar neatvykus policijai, V. N. atėjo į antrąjį aukštą, ji gulėjo lovoje. Priėjęs prie jos sugriebė ranka už nosies, ir ją spaudė, sakydamas, kad nori, jog jos nosis būtų mėlyna, jai labai skaudėjo. Po to, paleidęs nosį, jai gulint lovoje, pradėjo rankos kumščiais smūgiuoti į kūną, sakydamas, kad norįs, jog ji būtų neatpažįstama. Kiek tiksliai smūgių sudavė, negali pasakyti. Tuo metu kambaryje pradėjo loti šuo ir V. N. ją paleido. Suprato, kad atvyko policijos darbuotojai. Po įvykio apžiūrėjusi dukrą, sužalojimų nepastebėjo, nors dukra sakė, kad jai skauda apatinę lūpą. Po įvykio antrame namo aukšte pastebėjo skysčio balas, taip pat pastebėjo, kad dukters kelnaitės šlapios. Dukra pasakė, kad iš išgąsčio apsišlapino. V. N. ne pirmą kartą prieš ją naudoja smurtą. Bet ankščiau ji niekur nesikreipdavo. 2013 m. vasario 13 d. apie 17.30 val. jį grįžo namo. Sugyventinis V. N. pasakė, kad jos bloga nuotaika. Kai ji įėjo į virtuvę, ten buvo V. N.. Ji paklausė, ką jis padarė, kad virtuvėje blogas oras. Tai paklaususi, ji pastebėjo, kad V. N. veido išraiška pasikeitė. Ji nutarė išeiti į kambarį, ir atsisėdo prie kompiuterio. Po kelių minučių į kambarį atėjo V. N.. Jis priėjo prie jos. Ji pasakė, kad jeigu jie taip nesutaria, geriau gyventi atskirai. Po šių žodžių V. N. pradėjo ją koneveikti necenzūriniais žodžiais. Tada priėjęs jai iš už nugaros, paėmė viena ranka už kaklo ir pradėjo spausti, ji juto fizinį skausmą. Toliau V. N. koneveikė ją, laikydamas kaklą viena ranka, nuvertė ją nuo kėdės ant grindų. Jai nugriuvus, jis priklaupė prie jos, ir nepaleidęs kaklo pradėjo sukioti jos veidą po grindis. Tai truko neilgai. Prispaudęs veidą prie grindų, V. N. pasakė, kad ji turi būti jam nuolanki ir klausyti jo. Išgirdusi tokius žodžius, ji kažką jam pasakė, ir jis paleido ją. Po šio įvykio ji susitaikė su V. N., toliau gyvena kartu ir pretenzijų jam neturi (17, 19-21, 77, 79-81, 82-83).
Motyvuojamoji dalis
Įvertinęs šiuos įrodymus, teismas laiko, jog kaltinamojo V. N. kaltė dėl visų nusikalstamų veikų įrodyta.
Nors kaltinamasis V. N. teisme parodė, jog 2011 m. gruodžio 23 d. jis dukters B. N. nemušė ir jai fizinio skausmo nesukėlė, šiuos jo parodymus paneigė teisme apklaustos mažametės nukentėjusiosios B. N. parodymai, kad kaltinamasis V. N. ją nustūmė ir dėl to jai skaudėjo. Be to, ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę V. N. buvo pripažinęs visiškai ir ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas jam susitaikius su nukentėjusiąja.
Kaltinamasis V. N. panaudojo prieš mažametę nukentėjusiąją B. N. smurtą, jai sukeldamas fizinį skausmą, todėl ši kaltinamojo V. N. veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, požymius.
Kaltinamasis V. N. teisme nurodė, jog jis 2011 m. gruodžio 23 d. nukentėjusiajai K. Š. tik vieną kartą delnais stipriai sudavė į veidą ir vieną kartą įspyrė į sėdmenis. Nukentėjusioji K. Š. teisme taip pat tvirtino, jog jai kaltinamasis tik vieną kartą sudavė į veidą ir suėmė veidą rankomis, daugiau smūgių nesudavė. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji K. Š. ne vieną kartą apklausiama, būdama įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, detaliai, nuosekliai nurodė visas jos sumušimo aplinkybes, aiškino, jog buvo mušama rankomis ir spardoma kojomis. Ikiteisminio tyrimo metu duoti nukentėjusiosios parodymai patvirtinami specialisto išvada apie nukentėjusiajai K. Š. padarytus sužalojimus. Teisiamajame posėdyje apklaustas teismo medicinos ekspertas J. S. paaiškino, jog tiek sužalojimų, kiek yra nustatyta K. Š., teisiamajame posėdyje kaltinamojo nurodytu būdu – vieną kartą stipriai abiem delnais suduodant nukentėjusiajai į veidą, negalėjo būti padaryta, turėjo būti daugiau smūginių kontaktų. Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji K. Š. savo parodymų pakeitimo priežasties negalėjo paaiškinti. Dėl šių aplinkybių teismas vadovaujasi ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiosios K. Š. parodymais, o teisiamajame posėdyje juos duotus parodymus vertina kaip duodamus siekiant, kad kaltinamasis V. N. išvengtų baudžiamosios atsakomybės.
Kaltinamasis V. N. 2011 m. gruodžio 23 d. panaudodamas prieš nukentėjusiąją K. Š. fizinį smurtą, sukėlė jai fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl kaltinamojo V. N. veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, požymius.
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis V. N. parodė, jog 2013 m. vasario 13 d. jis tik buvo paėmęs nukentėjusiajai K. Š. už sprando, nuo ko nukentėjusioji nugriuvo ant lovos, o po to nuslydo ant grindų, kad nukentėjusiajai negalėjo sukelti fizinio skausmo. Nukentėjusioji K. Š. taip pat teisiamajame posėdyje parodė, jog jai kaltinamasis tik suėmė už kaklo, nustūmė ant lovos, po to ji pati nuslydo ant grindų, kaklo jai nesukiojo ir fizinio skausmo nesukėlė. Šie parodymai prieštarauja nukentėjusiosios K. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams, kad V. N. suėmęs jai už kaklo parvertė ant grindų, sukiojo kaklą, kas sukėlė jai fizinį skausmą. Tai, jog jai buvo sukeltas fizinis skausmas, nurodoma jos protokole-pareiškime, policijos pareigūno surašytame tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto. Pateikdama pareiškimą, apklausiama ikiteisminio tyrimo pareigūnų nukentėjusioji buvo įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingą pranešimą, už melagingų parodymų davimą, dokumentus perskaitė ir pasirašė. Teisiamajame posėdyje apklausti liudytojai V. V., Ž. S., A. Š. parodė, jog visus dokumentus, apklausos protokolus surašė iš nukentėjusiosios K. Š. žodžių, nukentėjusioji mintis dėstė tiksliai, aiškiai, nuosekliai. Dėl visų šių aplinkybių nėra pagrindo manyti, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiosios duoti parodymai buvo neteisingi. Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji nesugebėjo tiksliai paaiškinti, kodėl davė kitokius parodymus negu ikiteisminiame tyrime. Todėl teismas nukentėjusiosios K. Š. teisiamajame posėdyje duotus parodymus atmeta kaip duodamus siekiant, kad kaltinamasis V. N., su kuriuo yra susitaikiusi ir gyvena kartu, išvengtų baudžiamosios atsakomybės, ir vadovaujasi ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiosios parodymais, kad kaltinamojo V. N. veiksmai jai sukėlė fizinį skausmą.
Kaltinamasis V. N. 2013 m. vasario 13 d. panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją K. Š. sukeldamas jai fizinį skausmą, todėl jo veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, požymius.
Skirdamas bausmę kaltinamajam V. N., teismas atsižvelgia į tai, jog jis padarė tris nesunkius nusikaltimus, du iš jų – 2011 m. gruodžio 23 d. veikos, padarytos esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis anksčiau neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Kaltinamajam už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje numatytas veikas skirtina arešto bausmė, už baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką skirtina laisvės atėmimo bausmė. Kaltinamasis V. N. dirba, charakterizuojamas teigiamai. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas laiko, jog bausmės tikslai kaltinamajam V. N. gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, jos vykdymą atidedant, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio nuostatas.
Civiliniai ieškiniai nepareikšti, daiktinių įrodymų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 11 (vienuolikai) mėnesių,
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį (2011-12-23 padaryta veika) – areštu 55 paroms,
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį (2013-02-13 padaryta veika) – areštu 60 parų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šias bausmes subendrinus apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, galutinę bausmę V. N. skirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą V. N. atidėti vieneriems metams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą, bei skiriant baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojant tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią V. N. skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, tai yra nuo 2013 m. liepos 25 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, į atliktą bausmę V. N. įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2011 m. gruodžio 23 d. iki 2011 m. gruodžio 24 d., nuo 2013 m. vasario 15 d. iki 2013 m. vasario 17 d.
Kardomąją priemonę V. N. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.