Kauno apylinkės teismo įsakymas

2020-11-03 · Baudžiamoji byla Nr. e1-3108-667/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-11-03
Bylos Nr.
e1-3108-667/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-36970-20-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Alvydas Rimkevičius
Kaltinamasis
D. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-3108-667/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36970-20-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; (S) 1.1.7.2.4; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.1.10.1; 1.2.4.6.2.1; 2.1.16.1.13; 2.12.1.3; 2.12.1.4
KAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 3 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Alvydas Rimkevičius išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroro Romano Mackevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje D. J., gimęs (duomenys neskelbtini) d. Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2020 m. birželio 17 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau -BK) 140 straipsnio 2 dalį - 2 mėnesiams viešųjų darbų;

2. 2020 m. liepos 13 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį - 8 mėnesiams viešųjų darbų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis bei BK 65 straipsnio 1 dalies 3 punkto a papunkčiu paskirta bausmė subendrinta su 2020 m. birželio 17 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir skirta galutinė bausmė - laisvės apribojimas 8 mėnesiams 10 dienų, bausmės neatlikęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. J. 2020 m. rugsėjo 14 d., apie 18.40 val., būdamas buvusios sugyventinės J. R. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), panaudodamas jos atžvilgiu fizinį smurtą – rankomis sugriebdamas už kaklo srities ir jį spausdamas, tuo sukėlė nukentėjusiajai J. R. fizinį skausmą

Kaltinamasis D. J. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino ir parodė, kad J. R. yra buvusi sugyventinė. Su ja kartu gyveno nuo 2013 m. lapkričio iki 2020 m. kovo 1 d. kartu gyveno (duomenys neskelbtini). Kartu su J. turi bendrą dukrą D. 5 metų amžiaus. Su J. kartu vedė bendrą ūkį iki 2020 m. kovo mėnesio. Su J. išsiskyrė, kadangi nesutapo interesai. J. su dukra persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini), o jis į (duomenys neskelbtini). Su J. nors ir išsiskyrė, tačiau su ja bendravo, kadangi juos sieja dukra. Su ja bendraudavo iš pradžių ne tik dukros reikalais, palaikydavo artimesnius ryšius, o vėliau tik tiek, kiek siejo dukros reikalai. 2020 m. rugsėjo 14 d. jis, paėmęs dukrą iš darželio, pabuvo su ja ir po to parvežė į namus. Kai J. atidarė buto duris, jis staiga nesusivaldė ir rankomis jai sugriebė už kaklo srities, kaip ir nurodyta pranešime apie įtarimą ir kaklą suspaudė. Suspaudimas truko kelias sekundes ir ją paleido. Paleisdamas J. pasakė, kad ji daugiau taip nesielgtų ir išėjo. Ant J. pyko, nes 2020 m. rugsėjo 12 d. J. neatvyko iš jo pasiimti dukros, neatsakė į jo skambučius ir SMS žinutes. J. dukrą atvyko pasiimti tik sekančią dieną. Dėl to labai pyksta ir kartais pasielgia spontaniškai ir nepagalvotai, tačiau jo elgesį išprovokuoja J. elgesys. Dėl savo elgesio gailisi, pasielgė spontaniškai ir neapgalvotai (b. l. 73–76).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų jo kaltę padarius šį nusikaltimą įrodo kiti byloje esantys duomenys:

Nukentėjusioji J. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su D. J. gyveno kartu nuo maždaug 2013 m. iki 2019 m. Su juo kartu turi bendrą dukrą D. J., kuriai 5 metai. Nuo 2019 m. su D. pradėjo gyventi atskirai. Su juo bendraudavo tik dukros reikalais. 2020 m. rugsėjo 14 d. D. buvo paėmęs dukrą ir visą dieną skambinėjo, ji kartais pakeldavo, o kartais ne, kadangi jis nieko naudingo nepasakydavo. Apie 18.40 val. D. vėl jai paskambino ir pasakė, kad yra kieme ir kad ji paimtų dukrą. Ji bandė pasakyti, kad jo laikas su dukra yra iki 21.00 val. tačiau jis vis tiek sakė, kad ji paimtų dukrą. Ji buvo išėjusi iš dušo, todėl pasakė, kad jis dukrą atvestų iki durų. Išgirdusi durų skambutį priėjo prie durų ir pamatė per akutę, kad prie durų yra D. su dukra. Ji pravėrė buto duris, ketindama įsileisti dukrą. D. griebė už durų ir neleido jų uždaryti. D. įsiveržė į buto vidų, pradėjo šaukti, vadinti ją įvairiausiais necenzūriniais žodžiais ir staiga rankomis sugriebė jai už kaklo ir jį pradėjo spausti. Jai pradėjo trūkti oro. Ji buvo išsigandusi kartu su dukra, dėl ko abi prasidėjo šaukti. Tada D. paleido jos kaklą ir išbėgo iš buto. Ji iškart iškvietė pareigūnus. Jai buvo atsiradęs paraudimas kaklo srityje, tačiau didelių žymių neliko, jos po kažkurio laiko išnyko. Sužalojimai jai padaryti nebuvo. Jai buvo sukeltas fizinis skausmas (b. l. 57–61).

J. R. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką, kuriame ji nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 14 d. 18:40 val. adresu (duomenys neskelbtini), buto koridoriuje kilusio žodinio konflikto metu, jos buvęs sugyventinis D. J. rankomis stipriai suėmė jai už kaklo ir tyčia, apie 4 sekundes, spaudė kaklą, ją smaugė, dusino, dėl ko jai kaklo srityje buvo sukeltas fizinis skausmas, tuo metu paraudo kaklo oda. Dėl sukelto fizinio skausmo kaklo srityje buvusiam sugyventiniui turi pretenzijų, prašo jo atžvilgiu pradėti ikiteisminį tyrimą ir taikyti baudžiamojo poveikio priemones. Pareiškime nurodyta, kad apžiūrėta ir nufotografuota įvykio vieta, namas ir butas (duomenys neskelbtini) (b. l. 6–19).

Tarnybinis pranešimas, iš kurio matyti, kad į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams J. R. paaiškino, kad 2020 m. rugsėjo 14 d. apie 18.40 val., jos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), prieš ją smurtavo buvęs sugyventinis D. J. (b. l. 32–36).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis D. J. 2020 m. rugsėjo 14 d., apie 18.40 val., būdamas buvusios sugyventinės J. R. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), panaudodamas jos atžvilgiu fizinį smurtą – rankomis sugriebdamas už kaklo srities ir jį spausdamas, tuo sukėlė nukentėjusiajai J. R. fizinį skausmą. Nustatytus padarinius (fizinį skausmą) patvirtina kaltinamojo prisipažinimas bei nukentėjusiosios parodymai apie įvykio aplinkybes, tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo ir kita rašytinė bylos medžiaga.

Bylos duomenys patvirtina, kad D. J. ir J. R. yra buvę sugyventiniai ir nepaisant to, jog palaiko ryšį dėl abiejų dukros, tačiau tiek įvykio metu, tiek šiuo metu kartu negyvena, bendro ūkio neveda. Kasacinės instancijos teismo praktikoje yra pažymėta, kad sprendžiant apie šeimos santykių buvimą reikia vertinti tų santykių turinį ir atsižvelgus į teismo nurodytus kriterijus spręsti dėl šeimos santykių fakto. Svarbios tokios bylos aplinkybės, kurios liudija apie paties nuteistojo požiūrį į kartu su juo gyvenusį asmenį, tarpusavio atsakomybės supratimą ir atitinkamą pareigų prisiėmimą vienas kitam ir kurios būtų pagrindas besąlygiškai išvadai, jog šių asmenų santykiai vertintini kaip šeimos narių, pavyzdžiui, neįregistravusių santuokos (partnerystės), t. y. sugyventinių santykiai. Tokiais atvejais reikia vertinti tų aplinkybių visumą, kurios gali atspindėti kartu gyvenančių asmenų santykių turinį, asmenų požiūrį vieno į kitą ir tuomet spręsti, ar gyvenimo kartu aplinkybės yra pagrindas konstatuoti esant santykius, atitinkančius šeimos būdingų santykių turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m . kovo 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-77-942/2017).

Šiuo atveju akivaizdu, kad nukentėjusioji ir kaltinamasis įvykio metu ne tik kartu negyveno, bet ir jų nesiejo artimas emocinis ryšys, noras sukurti šeiminius santykius, todėl savo turiniu jų tarpusavio santykiai nebuvo būdingi šeimos nariams. Atitinkamai, teismas sprendžia, kad yra pagrindas perkvalifikuoti D. J. padarytą veiką iš BK 140 straipsnio 2 dalies į BK 140 straipsnio 1 dalį. Toks perkvalifikavimas lengvina kaltinamojo padėtį, todėl yra galimas.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

D. J. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu bei su siūloma bausme – areštu, jo vykdymą atidedant (b. l. 127–132).

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamas veikas, gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

D. J. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, padarytas nusikaltimas baigtas, nustatytos kaltinamojo atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės. Kaltinamasis anksčiau du kartus teistas už analogiškų veikų padarymą, nusikalto neatlikęs bausmės (b. l. 92–113), baustas administracine tvarka (b. l. 86–91), Viešosios įstaigos Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (b. l. 116), Respublikiniame priklausomybės ligų centro Kauno filiale neregistruotas (b. l. 114), dirba (b. l. 117, 118, 119).

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam skirtina BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė – areštas, jo dydį nustatant didesnį už sankcijoje numatytą vidurkį.

Kadangi kaltinamasis nusikalto neatlikęs Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 13 d. baudžiamuoju įsakymu bausmės, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, bendrintina Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 13 d. baudžiamuoju įsakymu paskirt bausme, jas iš dalies sudedant, laisvės apribojimo bausmę keičiant į areštą.

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis gailisi nusikaltęs, dirba, todėl, teismo manymu, bausmės tikslai jam gali būti pasiekti neskyrus realios arešto bausmės, todėl jam paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtinas, paskiriant intensyvią priežiūrą ir nustatant jos sąlygas – būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar būtinųjų poreikių tenkinimu (išvykimas į sveikatos priežiūros įstaigą ir kiti specialūs poreikiai), tęsti darbą, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti pradėjus bausmės vykdymą panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su garso įrašu, saugomas prie bylos viršelio, paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

D. J. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 60 (šešiasdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 40 (keturiasdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis paskirtą bausmę subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 13 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme, bausmes visiškai sudedant, laisvės apribojimo bausmę keičiantį į areštą, ir paskirti galutinę bausmę - 90 (devyniasdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi arešto bausmės vykdymą atidėti 10 (dešimčiai) mėnesių, paskiriant intensyvią priežiūrą – nustatant jos sąlygas- būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar būtinųjų poreikių tenkinimu (išvykimas į sveikatos priežiūros įstaigą ir kiti specialūs poreikiai); tęsti darbą; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Teismo baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti pradėjus bausmės vykdymą panaikinti (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su garso įrašu, saugomą prie bylos viršelio, palikti saugoti byloje.

D. J. išaiškinti, kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas Alvydas Rimkevičius