Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. Š. ieškinį atsakovei I. Š. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turto padalijimo, vaikų išlaikymo priteisimo, vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos, institucija teikiančia byloje išvadą esant Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teisme 2020 m. liepos 8 d. buvo gauti ieškovo K. Š. atstovės advokatės Vytautės Linaburgienės ir atsakovės I. Š. atstovės advokatės Eglės Dargvainės prašymai rašytinio proceso tvarka, šalims ir jų atstovėms nedalyvaujant, patvirtinti tarp šalių sudarytą taikos sutartį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl santuokos nutraukimo.

Byloje nustatyta, kad šalys sudarė santuoką 2004 m. rugpjūčio 21 d. Iš pareikšto ieškinio ir atsakovės pateikto atsiliepimo į ieškinį matyti, kad šalių santykiai nebeturi ateities, neteko prasmės – šalių santuoka yra faktiškai iširusi.

Sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Ieškovas prašė nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsakovė tam prieštaravo, tačiau nurodė, kad sutinka, jog santuoka būtų nutraukta, nekonstatuojant nei vienos iš šalių kaltės.

Šalys 2020 m. liepos 8 d. teismui pateiktos taikos sutarties 2 punktu susitarė santuokos nutraukimo bylą Nr. e2-323-443/2020 užbaigti taikiai ir šalių santuoką, sudarytą 2004 m. rugpjūčio 21 d. Šakių rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 103, nutraukti abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, šalims paliekant santuokines pavardes – „Š.“, „Š.“. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad santuokos nutraukimo bylose yra priimamas teismo sprendimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 541) straipsnis), šalių santuoka nutrauktina, nekonstatuojant nei vienos iš šalių kaltės dėl jos iširimo, pripažįstant, kad santuoka nutraukiama abiejų sutuoktinių bendru sutarimu, šalims paliekant santuokoje turėtas pavardes: „Š.“ ir „Š.“. Priteisti išlaikymą viena iš kitos šalys nereikalauja. Bylos duomenimis šalys kreditorių neturi.

Dėl civilinės bylos nutraukimo dalyje dėl šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jiems priteisimo, bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo.

Šalys taikos sutarties 4 punktu prašė civilinę bylą Nr. e2-323-443/2020 dalyje dėl vaikų dukros L. Š., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), sūnaus G. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir dukros E. Š., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo nutraukti kaip neteismingą Lietuvos Respublikos teismui pagal reglamento „Briuselis II bis“ 8, 12, 16 straipsnius ir išlaikymo priteisimui taikomas 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje (toliau – Išlaikymo reglamentas) nuostatas, kadangi ieškovas ir atsakovė yra Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie nuolat gyvena Didžiojoje Britanijoje, o su atsakove I. Š. Didžiojoje Britanijoje kartu nuolat gyvena šalių nepilnamečiai vaikai L. Š., G. Š. ir E. Š..

Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui (jurisdikcija) yra viena iš sąlygų tinkamai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. Ši taisyklė taikytina ir šeimos byloms su tarptautiniu elementu.

Atsižvelgiant į šalių prašymą, į 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančio Reglamento (EB) Nr. 1347/2000 („Briuselis II bis“) 8, 12, 16 straipsnių nuostatas, ir išlaikymo vaikams priteisimui, taikomo 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje 3 straipsnio nuostatas, šalių prašymas civilinę bylą Nr. e2-323-443/2020 dalyje dėl vaikų dukros L. Š., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), sūnaus G. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir dukros E. Š., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo nutraukti kaip neteismingą Lietuvos Respublikos teismui, tenkintinas.

Dėl šalių taikos sutarties patvirtinimo.

Pagal CPK 140 straipsnio 3 dalį šalys bet kurioje civilinio proceso stadijoje gali baigti bylą taikos sutartimi. Taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalis). Šalys, sudarydamos taikos sutartį, abipusiu sutarimu sulygsta dėl jos sąlygų, nustato savo teisių ir pareigų balansą. Tokia sutartimi realizuojamas šalių dispozityvumo principas, teisė, atsižvelgiant į įstatymo nustatytas ribas, laisva valia disponuoti savo materialinėmis ir procesinėmis teisėmis. Remiantis CK 6.985 straipsnio 1 dalies nuostatomis, tik teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią.

Šalių pasirašyta taikos sutartis patvirtina, kad šalių valia yra taikiai baigti kilusius civilinius ginčus, šalims žinomos tokios sutarties patvirtinimo pasekmės – patvirtinta taikos sutartis turi galutinio teismo sprendimo galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas. Pateiktas tvirtinti šalių pasirašytas taikus susitarimas sudarytas šalių valia, jo turinys neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, viešajam interesui, nepažeidžia dalyvaujančių byloje asmenų bei nepilnamečių vaikų teisių ir teisėtų interesų (CK 6.983 straipsnis, CPK 42 straipsnio 2 dalis, 140 straipsnio 1 ir 3 dalys). Šalims žinoma, kad sudarius taikų susitarimą ir teismui jį patvirtinus bei nutraukus bylą, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 293 straipsnio 5 punktas).

Atsižvelgiant į tai, kad teismas ieškovo ir atsakovės pateiktos ir pasirašytos taikos sutarties 2 ir 4 punktuose nurodytus klausimus, t. y. šalių santuokos nutraukimo ir civilinės bylos dalyje dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo nutraukimo išsprendė, todėl patvirtintina tik likusi taikos sutartis.

Ieškovas, pateikdamas ieškinį, sumokėjo 246 Eur žyminį mokestį. Atsižvelgiant į tai, kad sudarius taikos sutartį, šalims grąžintini 75 procentai pirmosios instancijos teismui sumokėto žyminio mokesčio, todėl ieškovui grąžintina 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio, t. y. 184,50 Eur (246 Eur x 75 procentai) (CPK 87 straipsnio 2 dalis).

Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, dydį bei apmokėjimo tvarką nustato teisingumo ministras ir finansų ministras (CPK 92 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (keistą 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5 Eur, todėl valstybės naudai iš šalių procesinių dokumentų įteikimo išlaidos nepriteistinos.

Įvertindamas tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis CK 3.60, 3.117, 3.119, 3.123 straipsniais, CPK 270 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Nutraukti santuoką, įregistruotą Šakių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje 2004 m. rugpjūčio 21 d. (įrašo Nr. 103), tarp ieškovo K. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės I. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendru šalių sutikimu, po santuokos nutraukimo šalims palikti pavardes – „Š.“ ir „Š.“.

Civilinę bylą Nr. e2-323-443/2020 dalyje dėl ieškovo ir atsakovės nepilnamečių vaikų: dukros L. Š., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), sūnaus G. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir dukros E. Š., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo nutraukti kaip neteismingą Lietuvos Respublikos teismui.

Ieškovo K. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovės I. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), sudarytą taikos sutartį patvirtinti tokiomis sąlygomis:

Šia Taikos sutartimi šalys, vadovaudamosi CK 3 knygos bei CPK 42 straipsniu, 140 straipsnio 3 dalies nuostatomis, susitaria Marijampolės apylinkės teismo civilinę bylą Nr. e2-323-443/2020 užbaigti taikiai tokiomis sąlygomis:

1. Šalys abipusėmis nuolaidomis, geranoriškai bei laisva valia pasiekė susitarimą ir nebeturi suinteresuotumo tęsti bylą.

2. Šalys susitaria, kad po santuokos nutraukimo, santuokoje įgytas nekilnojamasis turtas: 0,65 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), vertė – 2950 Eur; 1,75 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), vertė – 7060 Eur, atitenka atsakovei I. Š. asmeninės nuosavybės teise.

3. Šalys susitaria, kad išlaikymo įsiskolinimas, susidaręs nuo ieškovo K. Š. pradėjimo gyventi atskirai iki ieškinio pateikimo dienos, t. y. nuo 2017 m. liepos 28 d. iki 2019 m. spalio 13 d., (iš viso už 27 mėnesius, įsiskolinimo suma 8630 Eur), yra sumokėtas, ieškovui K. Š. atsisakant pretenzijų į santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą Lietuvos Respublikoje. Šalys susitaria, kad kitoje dalyje išlaikymo klausimas bus sprendžiamas pagal nuolatinės gyvenamosios vietos teisės normas.

4. Šalys atsisako kitų šioje taikos sutartyje neaptartų ieškinio ir atsiliepimo į ieškinį reikalavimų bei pareiškia, kad ši taikos sutartis atitinka tiek nepilnamečių vaikų, tiek šalių interesus.

5. Šalys lieka prie savo patirtų bylinėjimosi išlaidų ir jų atlyginimo viena iš kitos nereikalauja.

6. Visas teismo išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu bei įteikimu, jeigu tokių būtų, įsipareigoja padengti ieškovas K. Š., kartu vadovaudamasis CPK 87 straipsnio 2 dalies nuostatomis, reikšdamas prašymą grąžinti 75 procentus byloje sumokėto žyminio mokesčio, atskaičius nuo grąžinamos sumos mokėtinas teismo išlaidas.

7. Šalys pareiškia ir patvirtina, kad joms yra žinomos ir suprantamos taikos sutarties sudarymo ir patvirtinimo pasekmės.

8. Šalys pareiškia ir patvirtina, kad šios taikos sutarties sąlygos šalims yra aiškios bei suprantamos, jos atitinka šalių interesus bei tikrąją valią, neprieštarauja imperatyvioms įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, viešajam interesui, taip pat sąžiningumo, protingumo, teisingumo ir ekonomiškumo principams. Ši taikos sutartis įsigalioja įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo patvirtinta ši taikos sutartis.

9. Šalys, pasirašydamos šią taikos sutartį, patvirtina savo valią kreiptis į Marijampolės apylinkės teismą su prašymu civilinėje byloje Nr. e2-323-443/2020 dėl šios taikos sutarties patvirtinimo rašytinio proceso tvarka ir remiantis CPK 140 straipsnio 3 dalimi nutraukti civilinę bylą Nr. e2-323-443/2020 aukščiau išvardintomis sąlygomis.

10. Ši taikos sutartis sudaryta 3 (trimis) vienodą teisinę galią turinčiais egzemplioriais, po vieną egzempliorių šalims ir vieną – teismui.

11. Šalys perskaitė ir aukščiau nurodytą dieną sudarė šią taikos sutartį, atitinkančią jų valią ir tikslus, bei mano, kad visos šios sutarties nuostatos yra sąžiningos, protingos ir teisingos, ir tai patvirtina savo parašais.

Nutraukti civilinę bylą Nr. e2-323-443/2020, patvirtinus šią taikos sutartį.

Grąžinti ieškovui K. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 184,50 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt keturis eurus penkiasdešimt centų) žyminio mokesčio.

Sprendimas dalyje dėl santuokos nutraukimo per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmuose. Kitoje dalyje sprendimas per 7 dienas nuo gavimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmuose.