- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-07-04
- Bylos Nr.
- I-997-162/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00607-2013-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Remigijus Arminas
- Pareiškėjas
- UAB „Eurovaistinė“
- Atsakovas
- Palangos miesto savivaldybei
- Kategorijos
- 63.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos administracinio teismo pirmininkas Remigijus Arminas, susipažinęs su pareiškėjos UAB „Eurovaistinė“ skundu atsakovei Palangos miesto savivaldybei dėl sprendimo panaikinimo, ir spręsdamas skundo priėmimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja UAB „Eurovaistinė“ skundu kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. gegužės 30 d. sprendimą Nr. T2-143 „Dėl taikytinų nekilnojamojo turto mokesčio tarifų dydžių 2014 metams nustatymo“.
Pareiškėja nurodo, jog Palangos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. gegužės 30 d. sprendimas Nr. T2-143 prieštarauja teisinės valstybės ir visų asmenų lygybės prieš įstatymą principams, aukštesnės galios teisės aktams, nes pareiškėja yra diskriminuojama Palangos miesto savivaldybei priklausančios teritorijos mastu dėl nustatyto didesnio nekilnojamojo turto mokesčio tarifo.
Taip pat pažymi, jog dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. gegužės 30 d. sprendimo Nr. T2-143 pareiškėja turi teisę kreiptis į teismą, kadangi minėtas sprendimas daro tiesioginę įtaką pareiškėjos teisėms ir įstatymų saugomiems interesams, o pats sprendimas laikytinas individualiu administraciniu aktu, kadangi sprendimu nustatomas vienkartinis teisės taikymo aktas, nes juo nustatomi mokesčio tarifai 2014 metams, be to sprendimas skirtas ir taikomas tik individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei, t.y. Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 3 straipsnyje nurodytiems mokesčių mokėtojams.
Motyvuojamoji dalis
Skundą atsisakytina priimti.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 5 straipsnio 3 dalis numato, kad teismas imasi nagrinėti administracinę bylą: 1) pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą; 2) pagal įstatymų nustatytų institucijų, įstaigų ar jų tarnautojų kreipimąsi dėl kitų asmenų teisių gynimo; 3) pagal prokuroro, administravimo subjektų, valstybės kontrolės pareigūnų, kitų valstybės institucijų, įstaigų, organizacijų, tarnybų ar fizinių asmenų kreipimąsi įstatymų nustatytais atvejais dėl valstybės ar kitų viešųjų interesų gynimo; 4) pagal vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų kreipimąsi dėl savivaldybių teisių viešojo administravimo srityje gynimo; 5) įstatymų nustatytais atvejais pagal viešojo administravimo subjektų kreipimąsi dėl administracinių ginčų sprendimo.
Pareiškėja UAB „Eurovaistinė“ Palangos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. gegužės 30 d. sprendimą Nr. T2-143 prašo panaikinti tuo pagrindu, kad jis prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, teisinės valstybės ir visų asmenų lygybės prieš įstatymą principams.
Pagal ABTĮ 2 straipsnio 13 dalį, norminis teisės aktas – įstatymas, administracinis ar kitas teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog daugelis šioje ABTĮ nuostatoje nurodytų požymių yra vertinamieji, todėl kiekvienu atveju teismas, spręsdamas, ar teisės aktas, dėl kurio teisėtumo ištyrimo yra kreiptasi į administracinį teismą, gali būti pripažintas norminiu administraciniu aktu, būtinai turi išsiaiškinti šiame teisės akte įtvirtintų elgesio taisyklių pobūdį, subjektų ratą, kuriems taikomas aktas, aktą priėmusio subjekto statusą bei kitas akto priėmimo aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. kovo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8-78/2006; 2007 m. vasario 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I1-01/2007).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat nuosekliai pabrėžiama, jog norminiai teisės aktai – tai rašytine forma išreikšti teisėkūros subjektų sprendimai (oficialūs rašytiniai dokumentai), kuriuose yra teisės normų. Juose įtvirtinami bendro pobūdžio nurodymai tam tikrų visuomeninių santykių dalyviams, kurie orientuojami į ateitį ir numatyti taikyti daug kartų. Šie aktai adresuoti neapibrėžtam asmenų ratui arba adresuoti ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais. Jie visada abstraktūs ir apjungia tipinėmis, rūšinėmis savybėmis panašius visuomeninius santykius, toliau veikia po realizavimo individualiuose santykiuose ir konkrečių asmenų elgesyje. <…> Teisės aktų priskyrimas prie norminių teisės aktų grupės apibūdina jų taikymo apimtį ir privalomumą (norminiai teisės aktai turi visuotinio privalomumo pobūdį), o administracinių bylų teisenoje – jų teisėtumo tyrimo specialią procesinę tvarką, pasireiškiančią tuo, jog yra ribojamas subjektų, galinčių tiesiogiai kreiptis į teismą dėl norminių aktų teisėtumo, ratas, skirtinga kreipimosi į teismą dėl akto neteisėtumo tvarka, skiriasi akto panaikinimo teisinės pasekmės ir pan. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. kovo 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A5-63/2003; 2009 m. rugpjūčio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-464/2009).
Ginčijamas Palangos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. gegužės 30 d. sprendimas Nr. T2-143 „Dėl taikytinų nekilnojamojo turto mokesčio tarifų dydžių 2014 metams nustatymo“ atitinka ABTĮ 2 straipsnio 13 dalyje įtvirtintus norminio teisės akto požymius, t.y. priimtas sprendimas yra abstraktaus pobūdžio, adresuotas neapibrėžtam subjektų ratui, orientuotas į ateitį bei gali būti taikomas daug kartų, todėl laikytinas norminiu administraciniu aktu.
Norminių administracinių aktų teisėtumui tirti nustatyta speciali tvarka. Norminio administracinio akto teisėtumo tyrimo specifika pasireiškia tuo, kad ne bet kuris suinteresuotas asmuo (ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis), o tik ABTĮ 110 straipsnio 1 ir 2 dalyse bei ABTĮ 111 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai gali inicijuoti norminio administracinio akto teisėtumo patikrą administraciniame teisme, t.y. kreipimosi teisę dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo turi ribotas subjektų ratas. Be to, tiriant norminio administracinio akto teisėtumą nėra sprendžiamas pažeistų subjektinių teisių gynimo klausimas, o tik siekiama išsiaiškinti, ar norminis administracinis aktas neprieštarauja įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui. Taigi, bylų dėl norminių administracinių aktų nagrinėjimo proceso paskirtis yra ne pažeistų subjektinių teisių apsauga, o abstrakti viešojo administravimo subjektų veiklos, priimant norminius administracinius aktus, teisėtumo kontrolė. Dėl šios priežasties administracinių teismų kompetencija, nagrinėjant bylas dėl norminių administracinių aktų teisėtumo, yra aiškiai apibrėžta įstatyme ir plečiamai neaiškintina (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 18 d. nutartis administracinėje byloje A556-1333/2008).
ABTĮ 110 straipsnis numato, kad su pareiškimu į administracinį teismą prašant ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą, turi teisę kreiptis Seimo nariai, Seimo kontrolieriai, vaiko teisių apsaugos kontrolierius, lygių galimybių kontrolierius, Valstybės kontrolės pareigūnai, bendrosios kompetencijos ir specializuoti teismai, prokurorai ir profesinės savivaldos asociacijos, įsteigtos pagal įstatymą vykdyti viešąsias funkcijas. Taip pat, kad būtų ištirta, ar savivaldybių administravimo subjekto priimtas norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą, su pareiškimu į administracinį teismą turi teisę kreiptis ir savivaldybių veiklos priežiūrą vykdantys Vyriausybės atstovai.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, akivaizdu, kad pareiškėja nėra subjektas, kuriam suteikta teisė kreiptis abstrakčiu prašymu ištirti norminio administracinio akto teisėtumą (ABTĮ 110 straipsnio 1 ir 2 dalis). ABTĮ 111 straipsnyje numatyta teisė subjektams, nurodytiems šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje (tame tarpe ir pareiškėjai), prašyti ištirti ar administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą, kai tame teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo. Tačiau UAB „Eurovaistinė“ neginčija individualaus akto iš kurio būtų galima kildinti prašymą ištirti byloje taikytiną norminį aktą.
Konstatavus, kad UAB „Eurovaistinė“ kreipėsi dėl norminio administracinio akto panaikinimo bei nustačius, kad pareiškėja nepatenka į ABTĮ 110 straipsnyje apibrėžtą subjektų, turinčių teisę paduoti abstraktų prašymą dėl norminio administracinio akto teisėtumo tyrimo, ratą, skundą atsisakytina priimti vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 110 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 111 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pareiškėjos UAB „Eurovaistinė“ (įmonės kodas 124446859) skundą atsakovei Palangos miesto savivaldybei dėl sprendimo panaikinimo, atsisakyti priimti.
Pareiškėjai UAB „Eurovaistinė“ grąžinti 2013 m. liepos 1 d. įmokos mokėjimu kvitu Swedbank AB sumokėtą 100 litų žyminį mokestį.
Įsiteisėjus teismo nutarčiai skundą su priedais grąžinti pareiškėjai.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.