- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-09-12
- Bylos Nr.
- e2YT-10685-419/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-00636-2025-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Viktor Voicechovski
- Pareiškėjas
- A. K.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, J. M., D. K.
- Kategorijos
- 2.5.5Palikimo priėmimas
- 3.4.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėjas Viktor Voicechovski, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. K. pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo; suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, J. M., D. K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja A. K. prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė savo dėdės I. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepimuose į A. K. pareiškimą prašė jį nagrinėti teismo nuožiūra.
Suinteresuoti asmenys J. M., D. K. atsiliepimų į A. K. pareiškimą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad pareiškėjos močiutė S. K., mirusi (duomenys neskelbtini), turėjo tris vaikus: tai I. K., gim. (duomenys neskelbtini) (mirė (duomenys neskelbtini)), J. K., gim. (duomenys neskelbtini) (mirė (duomenys neskelbtini)), J. M., gim. (duomenys neskelbtini).
Gyventojų registro išrašas patvirtina, kad I. K. vaikų neturėjo. J. K. turėjo du vaikus: tai pareiškėja A. K. ir D. K..
(duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos dėdė I. K.. Šalčininkų rajono trečio notaro biuro notarės Marijos Miliūnienės 2025-05-19 liudijime nurodyta, kad paveldėjimo byla po I. K. mirties užvesta nebuvo. Testamentų registre I. K. palikimo priėmimo faktai neįregistruoti. Nekilnojamojo turto registre I. K. vardu nėra registruota nekilnojamojo turto objektų, tačiau iš byloje esančio 2018 m. rugsėjo 26 d. Šalčininkų rajono pirmo notaro biuro notarės Č. Bogdiun liudijimo matyti, kad Šalčininkų rajono pirmame notaro biure 1999 m. kovo 25 d. yra pradėta paveldėjimo byla po S. K., mirusios (duomenys neskelbtini) mirties. Palikimą po S. K. mirties priėmė jos vaikai: J. K. ir I. K., palikimo priėmimo pagrindas J. K. ir I. K. pareiškimas. 1999 m. kovo 30 d. mirusiosios vaikams J. K. ir I. K. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pajui po S. K. mirties. Paveldėjimo teisės liudijimas mirusiajai S. K. priklausančiam butui dar neišduotas. J. K. palikimą priėmė jos dukra A. K..
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. To paties straipsnio 2 dalyje teigiama, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo.
Vadovaujantis CK 5.50 straipsnio 3 dalimi, priimti palikimą įpėdinis turi per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktikoje laikomasi pozicijos, jog asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (2011-11-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011). Tokiu atveju, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (2016-03-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016).
Išanalizavus byloje surinktą medžiagą, darytina išvada, kad A. K. per įstatymo numatytą trijų mėnesių palikimo priėmimo terminą ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdama priimti savo dėdės I. K. palikimą, kadangi dirbo jo po S. K. mirties paveldėtus žemės sklypus ir tokiu būdu išreiškė valią priimti I. K. palikimą. Pareiškėjos A. K. ir velionio I. K. giminystės ryšį patvirtina duomenys iš Gyventojų registro bei byloje esančių gimimo liudijimų. I. K. pirmos eilės įpėdinių nėra. Taip pat nėra I. K. antros ir trečios eilės įpėdinių, kadangi palikėjo tėvai ir seneliai mirė anksčiau už jį. Ketvirtos ir penktos eilės įpėdiniai – byloje suinteresuotais asmenimis dalyvaujantys J. M. ir D. K. atsiliepimų į pareiškimą nepateikė, kitokiu būdu savo valios priimti dėdės palikimą neišreiškė.
Apibendrindamas išdėstytą teisinį reguliavimą bei nurodytus argumentus, teismas sprendžia, kad yra pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. K. priėmė savo dėdės I. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis CK 5.50 - 5.51 str., CPK 259 str., 270 str., 444 str. 2 d. 8 p., 448 str.,
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė savo dėdės I. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti.
Juridinio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo dokumentų įforminimui.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismą.