- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-02
- Bylos Nr.
- 2S-256-661/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-36459-2015-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Barkauskas
- Pareiškėjas
- A. V.
- Suinteresuotas asmuo
- R. V., AB DNB bankas
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal A. V. skundą dėl antstolio I. G. veiksmų suinteresuoti asmenys R. V., AB DNB bankas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas A. V. kreipėsi į teismą prašydamas atšaukti nuo 2015-09-29 iki 2015-10-29 vykstančias varžytines jam nuosavybės teise priklausančio turto: buto su rūsiu, 2 žemės sklypų, žemės sklypo su turtinėmis teisėmis į neįregistruotą rastinį namą, prašo jo turtą pardavinėti tik jo nurodoma tvarka: pirmąja eile pardavinėti varžytinėse 0,1468 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 0,0620 ha žemės sklypą su turtinėmis teisėmis į neįregistruotą rastinį namą, esantį (duomenys neskelbtini), 0,0630 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir tik pardavus šį turtą bei negavus pakankamai lėšų skoloms padengti, antrąja eile pardavinėti butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodė, kad jis, siekdamas užtikrinti paskolos grąžinimą AB DNB bankui vienu hipotekos lakštu įkeitė nurodytą turtą bankui. Taigi, hipoteka yra jungtinė. Įstatymas numato, kad jungtine hipoteka įkeistų daiktų pardavimo eilę nustato daiktų savininkas. Todėl jis turi teisę nurodyti antstoliui, kokia eile nustatyti įkeistų daiktų pardavimą. CPK 664 str. 5 d. nurodoma, kad penktąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančio gyvenamojo būsto, kuriame jis gyvena. Šiuo atveju antstolis paskelbė apie visų jam priklausančių įkeistų nekilnojamųjų daiktų pardavimą varžytinėse. Tokiu būdu antstolis pažeidė CK 4.194 str. 1 d., ir tai yra laikytina esminiu vykdymo proceso pažeidimu. Prašo skundą tenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 18 d. nutartimi (b.l. 22-24) pareiškėjo skundą atmetė. Nurodė, kad vykdomo iš skolininkų išieškojimo dydis yra 2015-11-05 dienai 130 909,99 eurai ( AB DNB banko pažyma), o visas bankui įkeistas skolininkų turtas yra įkainuotas 100 250 eurų sumai. Taigi, viso įkeisto turto vertės nepakanka šiuo atveju skolos išieškojimui. Pagal CK 4.194 str. 1 d. jungtine hipoteka įkeistų daiktų pardavimo eilę nustato daiktų savininkas. Tačiau to paties straipsnio 2 d. numato, kad pardavus jungtine hipoteka įkeistus daiktus viešose varžytynėse, skola išieškoma iš visų parduotų daiktų vienu metu, o parduoti galima tik tiek, kiek reikia kreditoriaus reikalavimui patenkinti. Taigi, šiuo atveju įvertinus išieškomos skolos dydžio sumą bei viso įkeisto turto įkainotą vertę, matyti, kad įkeisto turto vertės nepakanka skolos išieškojimui. AB DNB banko reikalavimui patenkinti yra reikalinga parduoti visus įkeistus daiktus ir turtinę teisę, todėl parduodamo iš varžytinių turto eiliškumo nustatymas šiuo atveju neturi jokios reikšmės ir įtakos parduodamam turtui. Taigi, nustatyti turto pardavimo eiliškumą nėra būtinybės, netikslinga. Be to, kaip matyti, skolininkai turi ir kitų kreditorių, kiti antstoliai yra prisijungę prie vykdymo. Nepriklausomai nuo to, kokio dydžio pareiškėjo skola bankui būtų dengiama iš gautos sumos, likusi suma būtų nukreipta vykdymo išlaidoms dengti ir skolų kitiems kreditoriams padengimui. Taigi, įvertinus nurodytas aplinkybes, susipažinus su vykdomosios bylos medžiaga nustatyta, kad antstolis, vykdydamas hipotekos kreditoriaus reikalavimus, tiek ir kitų trečios eilės kreditorių reikalavimus, pagrįstai paskelbė viso skolininko įkeisto turto varžytines. Pagal CPK 664 str. antstolis pats sprendžia, kokiu būdu realizuojant turtą bus geriausiai patenkinti išieškotojų reikalavimai bei išlaikyta pusiausvyra tarp skolininko ir išieškotojo teisių. Todėl atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes vykdymo procese, šiuo atveju turto realizavimo būdo pasirinkimas nepažeidžia CPK nustatytos varžytinėse realizuojamo turto tvarkos. Todėl varžytinių, kurių laikas buvo nuo 2015-09-29 iki 2015-10-29, nėra pagrindo atšaukti (CPK 703 str.).
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. V. atskiruoju skundu (b.l. 31-33) prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-11-18 nutartį panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad pareiškėjas vienu hipotekos sandoriu įkeitė keturis nekilnojamojo turto vienetus tam, kad būtų užtikrintas vieno konkretaus skolinio įsipareigojimo įvykdymas suinteresuotam asmeniui AB DNB bankui, t.y buvo sudaryta jungtinė hipoteka. LR CK 4.194 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jungtine hipoteka įkeistų daiktų pardavimo eilę nustato daiktų savininkas. Kadangi Pareiškėjas yra sudaręs jungtinę hipoteką ir įkeitęs keturis nekilnojamojo turto objektus, vadinasi Pareiškėjas turi teisę nurodyti antstoliui kokia eile nustatyti įkeistų daiktų pardavimą. Nurodo, kad yra tikslinga pirmiausia pardavinėti Pareiškėjo žemės sklypus, o tik juos realizavus ir nepakakus lėšų atsiskaityti su kreditoriumi, pardavinėti Pareiškėjo gyvenamąjį būstą. Antstolis tokiu dabartiniu viso Turto pardavimu pažeidė LR C .K 4.194 straipsnio 1 dalies reikalavimą, nes Pareiškėjas neteko galimybės nustatyti įkeistų daiktų pardavimo eilę. Nurodo, kad jungtinės hipotekos atveju išieškojimo iš šių daiktų eilė nustatoma vadovaujantis LR CPK 664 straipsnio ir materialinės teisės LR CK 4.194 straipsnio normomis. Pagal LR CK 4.194 straipsnio 1 dalį, jungime hipoteka įkeistų daiktų pardavimo eilę nustato daiktų savininkas. LR CPK 664 straipsnio 5 dalyje nurodoma, kad penktąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančio gyvenamojo būsto, kuriame jis gyvena. Nurodo, kad kai jungtine hipoteka yra įkeisti negyvenamieji nekilnojamojo turto objektai bei kartu gyvenamas būstas, kuriame asmuo gyvena, pirmiausiai turi būti parduodami negyvenamieji nekilnojamojo turto objektai ir tik tada, kai juos pardavus neužtenka lėšų skoloms padengti, gali būti parduodamas įkeistas gyvenamas būstas.
Atsiliepimas
Antstolis I. G. atsiliepimu (b.l. 38) į atskirąjį skundą, prašo atskirojo skundo netenkinti. Nurodo, kad CK 4.194 str. 2 d. nurodo, kad „Pardavus jungtine hipoteka įkeistus daiktus viešose varžytynėse, skola išieškoma iš visų parduotų daiktų vienu metu, o parduoti galima tik tiek kiek reikia kreditoriaus reikalavimui patenkinti". Įstatyme naudojama formuluotė „tik tiek“, o ne „tik po to“. Skola pagal vykdomąjį įrašą hipotekiniam kreditoriui yra didelė 127 174,57 Eur + 5 proc. metinių palūkanų, trečios eilės išieškotojams skola 25 956,31 Eur (153 130,70 Eur), visas įkeistas turtas įkainotas – 100 250 Eur. Skolininko prielaidos dėl pardavimo eilės nustatymo yra visiškai nepagrįstos. Įkeisto turto akivaizdžiai nepakanka skoloms išieškoti, todėl turto realizavimas vienas po kito pažeistų bylos koncentruotumo ir ekonomiškumo principus. Prie vykdomo išieškojimo prisijungė ir kiti antstoliai vykdantys išieškojimą iš to paties skolininko pagal vykdomuosius dokumentus. Taip pat nurodo, kad nesutinka su apelianto prielaidomis, jog antstolis pakeitė varžytynėse parduodamo turto objektus. LR CK 4.12 str. nustato, kad pagrindiniai daiktai laikomi daiktai, galintys būti savarankiškais teisinių santykių objektais, tuo tarpu antraeiliais daiktais laikomi su pagrindiniais daiktais egzistuojantys arba pagrindiniams daiktas priklausantys, arba kitaip su jais susiję daiktai (LR CK 4.13 str. 1 d.). Jei galimybės ant įsigytos žemės turėti pastatų nėra, tai žemės sklypo vertė tampa minimali, o tai prieštarauja vykdymo proceso tikslams realizuoti turtą kuo brangiau ir maksimaliai padengti skolą.
Išieškotojas AB DNB bankas atsiliepimu (b.l. 39) į atskirąjį skundą, prašo skundą atmesti. Nurodo, kad daiktų savininko turima teisė nustatyti išieškojimo iš įkeistų daiktų eilę yra reikšminga tuo atveju, jeigu įkeisto turto iš esmės yra daugiau, nei reikalinga kreditoriaus reikalavimams patenkinti. Šiuo atveju esminę reikšmę turi aplinkybė, kad turto vertė (100 250 EUR ) yra žymiai mažesnė nei turimas įsiskolinimas vien tik įsiskolinimas Bankui (skola virsima 130 000 EUR), be to, apeliantas turi ir kitų kreditorių, o kiti antstoliai yra prisijungę prie vykdymo. Todėl, tam, kad būtų padengta skola, reikalingas viso turto realizavimas. Taigi parduodamo iš varžytynių turto eiliškumo nustatymas šioje vykdomojoje byloje jokios reikšmės ir įtakos parduodamam turtui neturi, nes nepriklausomai nuo to, kokio dydžio pareiškėjo skola Bankui būtų dengiama iš gautos sumos, likusi suma būtų nukreipta vykdymo išlaidų ir skolų kitiems kreditoriams padengimui.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus galioja taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teismas absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
Apeliantas savo skundą iš esmės grindžia aplinkybe, kad esant jungtinei hipotekai įkeistų daiktų pardavimo eilę turi nustatyti daiktų savininkas, o ne antstolis, nepaisant to, kad įkeistų daiktų vertės nepakanka skolinio įsipareigojimo įvykdymui. Civilinio kodekso 4.194 str. 1 dalis numato, kad jungtine hipoteka įkeistų daiktų pardavimo eilę nustato daiktų savininkas. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pardavus jungtine hipoteka įkeistus daiktus viešose varžytynėse, skola išieškoma iš visų parduotų daiktų vienu metu, o parduoti galima tik tiek, kiek reikia kreditoriaus reikalavimui patenkinti. Sistemiškai aiškinant šias teisės normas, darytina išvada, kad jungtine hipoteka įkeistų daiktų pardavimo eilę šių daiktų savininkas nustatyti gali tik tuo atveju, kai jungtine hipoteka įkeistų daiktų vertė viršytų šia hipoteka užtikrintą reikalavimą. Pažymėtina, kad hipoteka, kaip skolinio įsipareigojimo įvykdymo nekilnojamojo daikto įkeitimu užtikrinimo būdas, pasižymi greitomis supaprastintomis kreditoriaus reikalavimo patenkinimo procedūromis. Hipotekos institutą sudarančios materialiosios teisės normos suteikia hipotekos kreditoriui privilegijuotą padėtį kitų kreditorių atžvilgiu siekiant priverstinio skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto. Tokiai specifinei hipotekos kreditoriaus padėčiai užtikrinti, hipotekos instituto esmei išlaikyti egzistuoja ir specialiosios proceso teisės normos. Jos taikomos sprendžiant klausimus, kylančius iš hipotekos teisinių santykių, o kai nėra specialiųjų normų, reglamentuojančių aktualų klausimą, taikomos bendrosios normos, tačiau būtina atsižvelgti į sprendžiamo klausimo specifiką, taip pat įvertinti, ar nebus iškreipta taikomo teisės instituto esmė, pažeisti jo principai. Tai gi, priešingas minėtų teisės normų aiškinimas, t.y. kad esant nepakankamai jungtine hipoteka įkeistų daiktų vertei, daiktų savininkas nustatytų jų pardavimo eilę neatitiktų hipotekos, kaip prievolės užtikrinimo, paskirties, paneigtų greito ir ekonomiško reikalavimo patenkinimo principus, kadangi tokiu būdu jungtine hipoteka įkeistų daiktų savininkas nepagrįstai vilkintų savo prievolių įvykdymą hipotekos kreditoriui, dėl hipoteka įkeistų daiktų pardavimo atskiromis dalimis (kaip kad šiuo atveju apeliantas prašo atskirai parduoti žemės sklypą ir ant jo esančius statinius) reikšmingai sumažintų parduodamo turto vertę ir tokiu būdu būtų patenkinama kur kas mažesnė apelianto kreditorių reikalavimų dalis.
Apeliantas taip pat nurodo, kad pirmiausiai turi būti parduodami negyvenamieji nekilnojamojo turto objektai ir tik tada, kai juos pardavus neužtenka lėšų skoloms padengti, gali būti parduodamas įkeistas gyvenamas būstas. Tačiau sutikti su tokiais apelianto teiginiais nėra teisinio pagrindo. Civilinio proceso kodekso 664 str. reglamentuoja išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eilė. Šio straipsnio 1 d. numato, kad pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai. Tai gi, hipoteka įkeistas turtas parduodamas pirmiausiai, neskirstant jo į atskiras turto rūšis. Kadangi visas ginčo turtas yra įkeistas kreditoriui hipoteka, šio turto vertės nepakanka hipoteka užtikrintai prievolei įvykdyti, tai nėra pagrindo ir teigti, kad apelianto nurodoma turto pardavimo eilės tvarka yra privaloma antstoliui vykdyti.
Kiti atskirajame skunde išdėstyti argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir savaime neįtakoja kitokio šio klausimo sprendimo būdo.
Darytina išvada, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą Vilniaus apylinkės teismo nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 336 str., 337 str. 1 p., 339 str., teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.