Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Pocienė, išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal K. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 18 d. nutarties, kuria K. R. skundas netenkintas, Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2012 m. lapkričio 5 d. nutarimas Nr. 10N-2095656-12, paliktas nepakeistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus nutarimu Nr. 10N-2095656-12 K. R. buvo pripažintas kaltu, padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 2 d., 124¹ str. 2 d. ir nubaustas 1 000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių.

Nutarime pažymėta, kad K. R. 2012 m. lapkričio 1 d., apie 0.15 val., Konstitucijos pr. 29, Vilniuje, vairuodamas automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nerodydamas dešinio posūkio signalo, iš šalutinio kelio išvažiavo į pagrindinį kelią. Pagrindiniame kelyje kirtęs tris eismo juostas iš chuliganiškų paskatų, tyčia akseleravo greičio pedalą bei keldamas pavojų eismui ir žmonių saugumui, prasisukant galiniams ratams, slysdamas - apsisuko. Sustojęs priekine automobilio dalimi į atvažiuojančius automobilius, kurie privalėjo jį apvažiuoti, kad neįvyktų eismo įvykis, kelias sekundes pastovėjo ir akseleruodamas greičio pedalą, slystant automobilio galui, apsisuko dar du kartus. Visus šiuos veiksmus atliko iš chuliganiškų paskatų.

Skundu K. R. nesutiko su Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato nutarimu Nr. 10N-2095656-12, prašė šį nutarimą pakeisti, jį nubausti pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 2 d., o kitoje dalyje bylą nutraukti.

Nutartis turi būti pagrįsta tik faktais. Vilniaus rajono apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, kad K. R. visą bylos nagrinėjimo laiką neigė padaręs administracinius teisės pažeidimus, jokių kitų jo versiją paneigiančio objektyvių įrodymų byloje nėra. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

Skunde K. R. teigia, kad įvykio metu jis vairavo ne savo automobilį, kuris buvo su automatine pavarų greičių dėže. Tokio tipo automobilį vairavo pirmą kartą, neturėjo vairavimo patirties. Išvažiuojant iš šalutinio kelio automobilio nesuvaldė, nes buvo slidu. Pats nesupranta, kodėl taisydamas automobilio padėtį, akseleravo, kodėl automobilis apsisuko. Automobilį jis stabdė visais būdais, todėl užtraukė rankinį stabdį. Todėl, kai bandė grįžti į savo eismo juostą, automobilis vėl apsisuko. Visa tai įvyko ne dėl chuliganiškų paskatų, o dėl nemokėjimo važinėti automobiliu su automatine pavarų greičių dėže.

Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

K. R. apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl atmestinas.

Lietuvos Respublikos ATPK 214² str. 2 d. numato, kad chuliganiškas vairavimas, tai yra Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui ir užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių iki dvejų metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo dviejų tūkstančių penkių šimtų iki trijų tūkstančių penkių šimtų litų.

Lietuvos Respublikos ATPK 214¹ str. 2 d. numato, kad kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymas, taip pat vairuotojų pareigų pėstiesiems, išskyrus šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytas pareigas, nevykdymas, važiavimas šaligatviu, veja ar pėsčiųjų (dviračių) taku, Kelių eismo taisyklėse nustatytos įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimas, draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymas, vairuotojų apsisukimas pėsčiųjų perėjose, tuneliuose, ant tiltų, estakadų, viadukų ir po jais, tolimųjų šviesų neperjungimas į artimąsias šviesas tamsoje, likus iki atvažiuojančios priešpriešiais transporto priemonės mažiau kaip 150 metrų, važiavimo automagistralėse, taip pat žmonių vežimo taisyklių pažeidimas – užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki trijų šimtų litų.

Kelių eismo taisyklių 28 p. numatyta, kad transporto priemonių vairuotojai privalo kelyje visada elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams ir nesudarytų kliūčių jų eismui. Taisyklių 33 p. įtvirtinta, kad transporto priemonės vairuotojas privalo vykdyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytas pareigas. Kelių eismo taisyklių 88 p. vairuotojas privalo įspėti atitinkamos krypties posūkių šviesos signalais, o jeigu šviesos signalizacijos nėra arba ji sugedusi – ranka.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Apeliacinės instancijos teismas susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo byla, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju buvo tinkamai įvertinti visi administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai ir pagrįstai konstatuota, jog K. R. padarė jam inkriminuotą teisės pažeidimą.

Apeliaciniu skundu K. R. nesutiko su jam inkriminuojamais pažeidimais ir nurodė, kad jis kelyje kirtęs tris eismo juostas, akseleravo greičio pedalą ir prasisukant galiniams ratams slysdamas apsisuko ne turėdamas tyčią chuliganiškai vairuoti, o dėl to, jog pirmą kartą vairavo automobilį su automatine pavarų greičių dėže. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus, nes jie yra paneigti byloje surinktais, teismo ištirtais ir skundžiamame nutarime aptartais įrodymais. K. R. padarytas administracinis teisės pažeidimas įrodytas byloje surinkta medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokole esančiais duomenimis, K. R. paaiškinimu, tarnybiniu pranešimu, įvykio schemomis ir liudytojo E. P. (b. l. 39-41) parodymais.

2012 m. lapkričio 1 d. administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. 10P-2089951-12, užfiksuotas administracinės teisės pažeidimas, kurį padarė K. R., nurodyta šio pažeidimo esmė bei nustatytos pažeidimo aplinkybės. Iš protokole esančio pasiaiškinimo matyti, kad jis su pažeidimo nustatytomis aplinkybėmis sutiko ir dėl padaryto pažeidimo gailėjosi. Pasiaiškinimas buvo surašytas iš karto po įvykio, tačiau K. R. nenurodė aplinkybių, kurias vėliau apie nesuvaldytą automobilį dėl slidžios kelio dangos, tvirtino teismo posėdžio metu. Jo prisipažinimą patvirtina byloje esantis tarnybinis pranešimas, kuriame aprašytos įvykio aplinkybės, liudytojo E. P. parodymai.

Nors skunde K. R. neigė vairavęs chuliganiškai, nurodė, kad jis išsukęs iš šalutinio kelio, esant slidžiai kelio dangai, paprasčiausiai nesuvaldė automobilio, nes automobilį su automatine greičių pavarų dėže vairavo pirmą kartą, tačiau tokiam jo aiškinimui prieštarauja nuoseklūs liudytojo E. P. parodymai, kuris parodė, kad matė, kaip automobilis, išvažiuodamas iš šalutinio kelio, nerodydamas posūkio signalo, spaudžiant akseleratoriaus pedalą ir sukeliant pavojų kitiems eismo dalyviams, apsisuko 3-4 kartus (b. l. 40-41). Tokį pareigūno aiškinimą patvirtina nubraižytos įvykio schemos. Byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių minėtas liudytojas turėtų pagrindą apkalbėti pažeidėją. Tokių duomenų nepateikė ir K. R., todėl apylinkės teismui nebuvo pagrindo netikėti šio liudytojo parodymais.

Atsižvelgiant į tai, kad pažeidimas buvo padarytas žiemą, tamsiu paros metu, išvažiuojant iš šalutinio kelio į Konstitucijos pr., kuriame eismas yra aktyvus net ir nakties metu, K. R., vairuodamas automobilį privalėjo būti labai atsargus. Automobilis gatvėje buvo apsuktas nuvažiavus vos kelis metrus. Ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad automobiliui pajudant iš pradinio taško, staiga buvo spaudžiamas akseleratoriaus pedalas. Tai priešingi veiksmai, kurių turi imtis vairuotojas, neturintis patirties vairuoti transporto priemonę su automatine greičių pavarų dėže. Bet kuris trejų metų vairavimo stažą turintis asmuo, įvertinęs kelio dangos sąlygas, paros metą, savo abejones dėl galimybės suvaldyti automobilį, supranta, jog vairuoti privalo itin atsargiai ir atidžiai, todėl prieš atlikdamas manevrą rodo posūkio signalą ir pasirenka saugų greitį. To nedarė nubaustasis.

Be to automobilis buvo apsuktas priekiu į atvažiuojančius automobilius, kurie, stengdamiesi išvengti susidūrimo, staigiai stabdė (b. l. 39-41). Taigi tokie pažeidėjo veiksmai neabejotinai sukėlė pavojų ne tik kitų eismo dalyvių bei automobilyje esančių keleivių saugumui, bet ir gyvybei, nes tik laimingo atsitiktinumo dėka buvo išvengta eismo įvykio ir skaudžių padarinių. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog K. R. neabejotinai vairavo chuliganiškai. Tai patvirtina ir ta aplinkybė, jog pastarasis apsukęs automobilį stabtelėjo, o paskui pakartojo tokius pačius veiksmus.

Teismas konstatuoja, kad priimdamas nutartį Vilniaus rajono apylinkės teismas pagrįstai nesivadovavo liudytojų V. S. ir P. D. parodymais, nes jie yra administracinėn atsakomybėn patraukto K. R. draugai, o jų parodymai prieštarauja objektyviems bylos faktiniams duomenims.

Šiuo nagrinėjamu atveju byloje surinkta pakankamai duomenų, įrodančių K. R. kaltę padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 2 d., 124¹ str. 2 d. Vilniaus rajono apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad skirta nuobauda iš esmės atitinka, pažeidimo pobūdį, K. R. asmenybę, byloje nustatytas aplinkybes, įtakojančias nuobaudos individualizavimą, todėl nėra aiškiai per griežta.

Taigi atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kuriuo Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2012 m. lapkričio 5 d. nutarimą Nr. 10N-2095656-12, paliko nepakeistą. Naikinti ar keisti šią apylinkės teismo nutartį nėra įstatyminio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

K. R. apeliacinio skundo netenkinti. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.