Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2018-11-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1-3528-990/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-11-15
Bylos Nr.
1-3528-990/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mindaugas Ražanskas
Kaltinamasis
A. Č.
Nukentėjusysis
I. Č.
(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 15 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas,sekretoriaujant Virginijai Miliauskienei,dalyvaujant kaltinamajam A. Č. (A. Č.), jo gynėjui advokatui M. G.,nukentėjusiajai I. Č.,prokurorui Ričardui Kubiliui,vertėjai Svetlanai Minakovai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. Č., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lenkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, susituokęs, teistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Veikos aplinkybės

2018 m. spalio 11 d. apie 21.00 val. prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), A. Č. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio konflikto su šeimos nare- sutuoktine I. Č. metu pastarąją pargriovė ant žemės, dėl ko I. Č. buvo sumušti abu keliai, tokiu būdu A. Č. nežymiai sutrikdė I. Č. sveikatą.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Teisiamojo posėdžio metu A. Č. parodė, kad kaltinimo esmę jis supranta, dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo kaltę jis pripažįsta iš dalies ir sutinka duoti parodymus. Nagrinėjamo įvykio metu jis buvo išgėręs alaus. Tarp jo ir žmonos įvyko konfliktas dėl to, kad jis vėlai ėjo į tvartą pažiūrėti gyvulių. Žmona jį pastūmė, dėl ko jis nukrito ir susilaužė nosį, bėgo kraujas. Gindamasis jis sugriebė žmoną už kojos. Dėl sulūžusios nosies į medikus jis nesikreipė. Jis gulėjo, o žmona šalia vaikščiojo, jam pasirodė, kad žmona nori jam spirti, taigi jis sugriebė žmonos koją. Jis žmonai netrenkė. Jo žmona ištraukė koją ir nuėjo namo. Jo žmona nenugriuvo. Vėliau žmona nuėjo namo ir atsigulė, o jis nuėjo į tvartą apžiūrėti gyvulių. Jam žmona nespyrė. Ankščiau tarp jo ir žmonos nebūdavo konfliktų, tik pora kartų per metus tarp jo ir žmonos kyla konfliktai dėl nuovargio, darbo. Būna, kad žmona pradeda konfliktus, būna, kad ir jis konfliktuoja. Jis prieš žmoną fizinio smurto nenaudoja. Tai buvo vienintelis atvejis, anksčiau tokių atvejų nebuvo. Šiuo metu jo ir žmonos santykiai yra normalūs. Jo žmona prekiauja, jis padeda žmonai prekes pakrauti, iškrauti. 2015 metais jis buvo teistas už tai, kad smurtavo prieš žmoną. Tai yra antras kartas. Jis dalyvavo smurto kontrolės kursuose, kur jį išmokė dirbti. Jis nemano, kad jis yra priklausomas nuo alkoholio, tačiau jis sutinka gydytis nuo alkoholizmo ir daugiau negerti alkoholio.

Ikiteisminio tyrimo metu A. Č. parodė, kad jis su žmona I. gyvena kartu apie 30 metų. Jie gyvena nuosavame name, kurį jis perregistravo žmonos vardu. Žmona norėjo ūkininkauti. Žmona kartais išgeria alkoholinių gėrimų, bet pastaraisiais nepiktnaudžiauja. Jis su žmona pasibara. 2018 m. spalio 11 d. vakare žmona sugrįžo iš turgaus, o jis tuo metu ėjo į tvartą pašerti gyvulių. Susitikę lauke jie susikivirčijo- žmona jam išreiškė pretenzijas, kodėl jis taip vėlai eina maitinti gyvulius. Jis buvo išgėręs du 1 litro talpos butelius alaus. Tarp jų kilęs žodinis konfliktas perėjo į muštynes. Žmona lauke jį pastūmė, dėl ko jis nukrito ant žemės veidu žemyn ir susilaužė nosį. Jam pradėjo bėgti kraujas. Jam pasirodė, kad lūžo nosis, tada jis pradėjo gintis ir sugriebė žmoną už kojos. Žmona nukrito. Jis už kojų žmonos netempė. Žmona muistėsi. Žmona jį gulintį spardė kojomis. Jis žmoną bandė įskaudinti, kaip ir žmona jį. Jis nepamena, ką jis darė. Žmona, pamačiusi, kad jam iš nosies bėga kraujas, nuėjo namo ir nusiramino. Šio konflikto niekas nematė. Policijos pareigūnų nei jis, nei žmona nekvietė, nes telefonai atiduoti į remontą. Dėl įvykusio abipusio konflikto jis labai gailisi, žmonai pretenzijų jis neturi. Jo nosis baigia užgyti. Medicininio tyrimo jis atsisakė, į polikliniką jis nesikreipė ir nesikreips. 2018 m. spalio 15 d. žmona jam pasakė nuėjusi pas gydytoją, nes jai skaudėjo koją (kelį). Jam žmona tiksliau nieko nesakė. Jam žmona pretenzijų neišreiškė, nepriekaištavo. Jam žmona pasakė, kad gydytojai pagydė koją ir išleido gydytis į namus (b. l. 33-34, 37).

Teisiamojo posėdžio metu I. Č. parodė, kad nagrinėjamo įvykio dieną jos vyras namo grįžo apie 21.00 val. Jos vyras buvo labai girtas. Jos vyras jai pasakė „dabar aš tave sutvarkysiu“. Jai vyras dar ryte sakė, kad ją sumuš, užmuš, papjaus, kad niekas jos neatpažins, o vakare vyras taip ir padarė. Buvo tamsu, ji ėjo į tvartą suvaryti gyvulius. Jos vyras tuo metu voliojosi ant žemės, nes buvo labai girtas. Jai einant į tvartą jos vyras stvėrė ją už kojų, dėl ko ji pargriuvo ir susižalojo kojas. Jai skaudėjo kojas, ji negalėjo atsikelti nuo žemės. Ji vyrui nieko nesakė, pastarojo ji nestūmė. Koja prieš vyrą ji nebuvo užsimojusi ir vyro nespardė. Jos vyras nuolatos girtauja, girtas naktimis rėkauja, daužo durimis, ją užpuola, stumdo, bet ji išeina iš namų. Paprastai vyras ją stumdo porą kartų per savaitę, sako jai, kad ją užmuš, papjaus. Jos vyras nevairuoja automobilio, kadangi prarado vairuotojo pažymėjimą dėl vairavimo girtam. Ji pati vairuoja autobusą. Jos vyras, norėdamas nusipirkti alkoholio, pardavinėja namie laikomus gyvulius, auginamas bulves. Ji neturi kur išeiti, ten yra jos namai, kuriuos reikia prižiūrėti. Ji atleidžia vyrui.

Ikiteisminio tyrimo metu I. Č. parodė, kad ji gyvena name, esančiame (duomenys neskelbtini) kartu su savo vyru A. Č.. Jų santykiai labai įtempti, nes jos vyras labai piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, dažnai girtuokliauja. 2018 m. spalio 11 d. apie 21.00 val. sugrįžusi namo iš darbo ji rado namuose miegantį girtą vyrą. Ji pasakė vyrui, kad šis girtauja ir jai nepadeda. Šis pasakymas vyrui labai nepatiko, pastarasis pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais. Po to jai būnant lauke prie įėjimo durų vyras pargriovė ją ir pradėjo išsukinėti jai kojas, bandė jas sulaužyti. Tuo metu ji juto keliuose stiprų skausmą. Ji prašė vyro paleisti ją, bet vyras buvo girtas, negirdėjo jos. Išsilaisvinusi ji sugriebė vyrui už veido ir tik tada vyras ją paleido. Ji pabėgo. Policijos pareigūnams apie įvykį ji nepranešė, nes jos telefonas remontuojamas. Jos vyras smurtauja jau ne pirmą kartą. Paskutinį kartą vyras ją sumušė prieš penkerius metus (b. l. 6-11).

Specialistas, apžiūrėjęs I. Č. kūną, nustatė abiejų kelių sumušimą, pasireiškusį minkštųjų audinių patinimu. Sužalojimas galėjo būti padarytas kietu buku daiktu (daiktais) 2018 m. spalio 11 d. mažiausiai vienu trauminiu poveikiu ir vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 16-17).

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, kad I. Č. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje išnagrinėti duomenys- jos pačios ikiteisminio tyrimo metu duoti ir teisiamojo posėdžio metu paskelbti parodymai, specialisto išvada, taip pat iš dalies- ir paties A. Č. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, kurie yra gauti teisėtais būdais BPK nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad 2018 m. spalio 11 d. apie 21.00 val. prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), A. Č. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio konflikto su šeimos nare- sutuoktine I. Č. metu pastarąją pargriovė ant žemės, dėl ko I. Č. buvo sumušti abu keliai, tokiu būdu A. Č. nežymiai sutrikdė I. Č. sveikatą.

III. Veikos kvalifikavimo motyvai

Šiai bylai nagrinėti reikšmingos teisės normos:

BK 140 straipsnio 1 ir 2 dalys.

1. Tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino,

baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

2. Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui,

baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

A. Č. smurtavo prieš I. Č., kuri nagrinėjamo įvykio metu buvo jo šeimos narė- sutuoktinė. Smurtaudamas A. Č. nežymiai sutrikdė I. Č. sveikatą, taigi A. Č. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Šiai bylai nagrinėti reikšmingos teisės normos:

BK 27 straipsnio 1 dalis.

Nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas.

BK 41 straipsnis.

1. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui.

2. Bausmės paskirtis:

1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo;

2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį;

3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas;

4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų;

5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys.

1. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

2. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į:

1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formą ir rūšį;

3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;

4) nusikalstamos veikos stadiją;

5) kaltininko asmenybę;

6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį;

7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes;

8) nusikalstama veika padarytą žalą.

BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas.

1. Atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra šios:

2) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis.

BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai.

1. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra šios:

9) veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui;

13) veiką padarė recidyvistas.

BK 64¹ straipsnis.

1. Baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas.

BK 66 straipsnis.

1. Teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę.

2. Kardomasis kalinimas (suėmimas) į paskirtą bausmę įskaitomas pagal šio kodekso 65 straipsnio 1 dalies taisykles vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo ar arešto parai, dviejų MGL dydžio baudai, šešioms viešųjų darbų valandoms, dviem laisvės apribojimo dienoms.

BK 75 straipsnis.

1. Asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

2. Atidėdamas bausmės vykdymą, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas:

1) atsiprašyti nukentėjusio asmens;

2) teikti nukentėjusiam asmeniui pagalbą, kol šis gydosi;

3) gydytis priklausomybės ligas, kai nuteistasis sutinka;

4) auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos;

5) pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą;

6) dalyvauti elgesio pataisos programoje;

7) neišeiti iš namų tam tikru laiku, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi;

8) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

9) nesilankyti tam tikrose vietose arba nebendrauti su tam tikrais asmenimis ar asmenų grupėmis;

10) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

11) neturėti, nenaudoti, neįsigyti tam tikrų daiktų arba neužsiimti tam tikra veikla.

3. Teismas asmeniui jo ar kitų baudžiamojo proceso dalyvių prašymu, taip pat savo nuožiūra gali paskirti kitas baudžiamajame įstatyme nenumatytas pareigas, kurios, teismo nuomone, turėtų teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui.

4. Skirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytas pareigas, teismas nustato laiką, per kurį nuteistasis privalo jas įvykdyti.

5. Bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas.

Spręsdamas dėl A. Č. skirtinos bausmės rūšies bei dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. A. Č. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, prisiskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, ir nuoširdžiai gailisi, kas yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). A. Č. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikaltimą jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). A. Č. tyčinį nusikaltimą padarė jau būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 24 d. teismo baudžiamuoju įsakymu A. Č. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje), taigi, vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalies nuostata, A. Č. yra recidyvistas, kas yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas pažymi, kad A. Č. yra teistas už nusikaltimų, padarytų prieš savo šeimos narę- sutuoktinę I. Č. padarymą, tačiau A. Č. skirta laisvės apribojimo bausmė nesulaikė jo nuo naujų nusikalstamų veikų prieš I. Č. darymo, taigi A. Č. skirta laisvės apribojimo bausmė nepadėjo pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų tikslų, dėl ko teismas įsitikinęs, kad bausmės tikslai bus pasiekti skyrus A. Č. griežčiausios rūšies- terminuoto laisvės atėmimo bausmę, bausmės vykdymą atidedant ir paskiriant A. Č. kelias tarpusavyje suderintas baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas, kurių tikslas- įtakoti A. Č. elgesį tokiu būdu ir apimtimi, kad jis laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų. Terminuotos laisvės atėmimo bausmės skyrimas atidedant bausmės vykdymą leistų efektyviau, lyginant su arešto bausme, pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės tikslus. Apibendrinant išdėstytus argumentus A. Č. už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmė, šios bausmės terminą nustatant mažesnį už vidurkį ir už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą A. Č. skirtina vienerių metų laisvės atėmimo bausmė.

Ši baudžiamoji byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, A. Č. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, dėl ko, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, A. Č. skirtinos vienerių metų laisvės atėmimo bausmės terminas trumpintinas vienu trečdaliu- keturiais mėnesiais ir A. Č. skirtina galutinė aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant dvejiems metams, įpareigojant A. Č. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti alkoholio, gydytis nuo alkoholizmo, dalyvauti elgesio pataisos programoje.

A. Č. nuo 2018 m. spalio 15 d. 22.30 val. iki 2018 m. spalio 16 d. 17.36 val., kas prilyginama vienai parai, buvo laikinai sulaikytas (b. l. 24-26), taigi vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis A. Č. laikinai sulaikytam išbūtas laikas įskaitytinas į jam skirtiną bausmę, vieną dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

V. Baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo motyvai

Šiai bylai nagrinėti reikšmingos teisės normos:

BK 42 straipsnio 6 dalis.

6. Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis šio kodekso 67, 68, 68¹, 68², 72, 72¹, 72² ir 72³ straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau šių baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas.

BK 67 straipsnio 1 dalis.

1. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį.

BK 67 straipsnio 3 dalis.

3. Uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas gali būti skiriami kartu su bausme.

BK 72² straipsnis.

Teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą.

A. Č. nusikalstama veika pasireiškė smurtinio pobūdžio veiksmais prieš šeimos narį- sutuoktinę. Pažymėtina, kad smurtinio (tiek psichinio, tiek fizinio) pobūdžio veiksmai prieš sutuoktinę kartojosi ir anksčiau- tai teisiamojo posėdžio metu patvirtino I. Č., tai matyti ir iš išrašo iš nuteistųjų registro duomenų bazės. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 24 d. teismo baudžiamuoju įsakymu A. Č. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, dėl smurto prieš savo sutuoktinę I. Č. bei dėl pastarosios grasinimo nužudyti, dėl ko teismas mano esant tikslinga A. Č. skirti BK 72² straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę- dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per aštuonis mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

VI. Procesinės prievartos priemonės

Šiai bylai nagrinėti reikšmingos teisės normos:

BPK 119 straipsnis.

Kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.

BPK 139 straipsnio 1 ir 3 dalys.

1. Paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba pakeičiama griežtesne ar švelnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės. Kardomąją priemonę panaikina arba pakeičia prokuroras nutarimu arba teismas nutartimi.

3. Kardomosios priemonės taip pat baigiamos taikyti: suėjus kardomosios priemonės skyrimo terminui, įsiteisėjus išteisinamajam nuosprendžiui ar pradėjus bausmės vykdymą.

Ikiteisminio tyrimo metu A. Č. skirta kardomoji priemonė- įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. 1. 38-39), kuri paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą- naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹, 66, 72², 75 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

Pripažinti A. Č. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.

A. Č. skirtos vienerių metų laisvės atėmimo bausmės terminą sutrumpinti vienu trečdaliu- keturiais mėnesiais ir A. Č. skirti galutinę aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

A. Č. skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigojant A. Č. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti alkoholio, gydytis nuo alkoholizmo, dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Į bausmę įskaityti A. Č. laikinai sulaikytam išbūtą laiką- vieną parą.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Skirti A. Č. baudžiamojo poveikio priemonę- dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per aštuonis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

A. Č. skirtą kardomąją priemonę- įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą- panaikinti.

Išaiškinti A. Č., kad asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Mindaugas Ražanskas