Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ernesto Spruogio ir Liudmilos Zaborovskos, sekretoriaujant Eglei Kurtinaitytei, dalyvaujant pareiškėjai Ž. P., pareiškėjos atstovui G. S., atsakovės atstovams Zenonui Miseliui ir Jurgai Kuzmaitei, trečiajam suinteresuotajam asmeniui E. D., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Ž. P. skundą atsakovei Širvintų rajono savivaldybės etikos komisijai dėl sprendimo panaikinimo (tretieji suinteresuotieji asmenys Širvintų rajono savivaldybės administracija ir E. D.).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nesutikimą su Sprendimu Ž. P. grindžia iš esmės dviem aspektais: 1) Sprendimas priimtas pažeidžiant teisės aktuose įtvirtintą imperatyvią sprendimų priėmimo tvarką, t. y. Sprendimas priimtas iš esmės pažeidžiant Savivaldybės tarybos 2009-09-29 sprendimu Nr. 1-200 patvirtintuose Širvintų rajono savivaldybės etikos komisijos veiklos nuostatuose (toliau – Nuostatai) įtvirtintą balsavimo tvarką, nesilaikant Kodekso 7 str. 11 dalyje imperatyviai įtvirtinto sprendimų priėmimo termino, bei ignoruojant Kodekso 7 str. 12 dalies nuostatą, pagal kurią tokios komisijos sprendimai yra galutiniai; 2) Sprendimu nepagrįstai konstatuotas Kodekso pažeidimas, tokiu būdu pažeidžiant (suvaržant) Ž. P. teises, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 25 straipsnyje ir Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 10 straipsnyje.

Dėl pažeistos balsavimo tvarkos Ž. P. paaiškino, kad 2011-10-27 Etikos komisijos posėdyje dalyvavo 10 iš 11 komisijos narių, o tai, vadovaujantis Nuostatų 21 punktu, reiškia, kad buvo kvorumas, reikalingas sprendimų priėmimui. 2011-10-27 posėdyje Etikos komisija priėmė sprendimą nepritarti, kad Ž. P. pažeidė Kodekse nustatytus valstybės politiko elgesio principus. Tvirtino, jog Etikos komisijai dėl šio klausimo pasisakius 2011-10-27 posėdyje, pakartotinis balsavimas tuo pačiu klausimu 2011-12-02 buvo negalimas. Toks subjektyvus ir prieštaringas procedūrų taikymas yra negalimas, todėl tokių procedūrų pagrindu priimtas sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir turi būti panaikintas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 89 str. 1 d. 3 punkte nustatytais pagrindais.

Dėl Kodekso 7 str. 11 ir 12 dalių bei Nuostatų 19 punkto pažeidimų Ž. P. paaiškino, kad šios nuostatos įpareigoja Etikos komisiją vertinti tyrimo metu surinkus duomenis ir priimti sprendimus tik tada, kai tyrimas yra atliktas, t. y., kai surinkta visa būtina medžiaga, kurią įvertinusi komisija per 5 darbo dienas turi priimti atitinkamą Kodekso 9 str. 1 dalyje ir Nuostatų 20 punkte numatytą(-us) sprendimą(-us). Toks imperatyvus termino nustatymas reiškia, kad Etikos komisija, atlikusi tyrimą ir per įstatyme nustatytą 5 darbo dienų terminą nepriėmusi jokio(-ių) sprendimo(-ų), netenka teisės jų (sprendimų) priiminėti vėliau. Kada tyrimas laikomas atliktu, įstatymas atskirai neapibrėžia, tačiau tyrimo atlikimo momentas gali būti objektyviai nustatomas, analizuojant Etikos komisijos veiksmų seką. Mano, kad Kodekso 9 str. 1 dalyje numatytų sprendimų projektų įtraukimas į Etikos komisijos posėdžio darbotvarkę, jų svarstymas ir balsavimas dėl jų sudaro pagrindą teigti, kad politiko elgesio tyrimas jau yra atliktas ir būtent nuo šio momento pradedamas skaičiuoti 5 darbo dienų terminas Etikos komisijos sprendimams priimti. Kartu pažymėjo, jog nei Kodeksas, nei Nuostatai nenustato, kad Etikos komisijos tyrimas privalo pasibaigti vienu iš Kodekso 9 str. 1 dalyje ir/ar Nuostatų 20 punkte nurodytų sprendimų. Šiuo požiūriu įmanomos 2 situacijos: pirma, kai Etikos komisija apskritai nebaigia tyrimo per Kodekso 7 str. 2 dalyje nustatytus maksimalius terminus; antra, kai Etikos komisija, atlikusi tyrimą, per 5 darbo dienas nepriima nė vieno iš Kodekso 9 str. 1 dalyje numatytų sprendimų.

Ž. P. atkreipė dėmesį, jog bylos medžiaga rodo, kad Ž. P. elgesio tyrimą Etikos komisija pradėjo 2011-10-20. 2011-10-27 posėdyje, išklausiusi pareiškėjos žodinius paaiškinimus ir įvertinusi tyrimo metu surinktus duomenis, Etikos komisija balsavimo būdu sprendė dėl sprendimo projekto, kuriam nė vienas iš posėdyje dalyvavusių Etikos komisijos narių neprieštaravo. Tokie Komisijos veiksmai sudaro pagrindą konstatuoti, kad Ž. P. elgesio tyrimą Etikos komisija atliko nuo 2011-10-20 iki 2011-10-27, todėl pastaroji data laikytina atskaitos tašku, nuo kurio per 5 darbo dienas Etikos komisija turėjo teisę priimti vieną iš sprendimų, numatytų Kodekso 9 str. 1 dalyje ir Nuostatų 20 punkte. Ž. P. manymu, 2011-10-27 posėdyje Etikos komisijos balsams pasiskirsčius po lygiai ir posėdžio pirmininkui balsavimo metu susilaikius, sprendimo projektas dėl Ž. P. elgesio buvo atmestas (vadovaujasi Nuostatų 21 punktu). Esant tokioms aplinkybėms, Etikos komisija turėjo teisę per 5 darbo dienas priimti kurį nors kitą iš sprendimų, nurodytų Kodekso 9 str. 1 dalyje. Todėl mano, kad Etikos komisijos nepritarimas sprendimo, numatyto Kodekso 9 str. 1 d. 3 punkte, projektui taip pat yra šios komisijos sprendimas, kuris, kaip numatyta Kodekso 7 str. 12 dalyje, yra galutinis, o tai reiškia, kad balsuoti dėl to paties klausimo antrą kartą negalima. Tačiau 2011-10-27 atidėjus Etikos komisijos posėdį, per 5 darbo dienas kitas posėdis nebuvo sušauktas ir jokie sprendimai dėl tyrimo metu surinktų duomenų apskritai nebuvo priimti. Vietoje to, 2011-11-07 Etikos komisija kreipėsi į Širvintų rajono savivaldybės administraciją, prašydama išaiškinti, ar 2011-10-27 posėdžio sprendimas laikytinas priimtu. 2011-11-18 buvo gautas Širvintų rajono savivaldybės administracijos raštas Nr. (6.23)-13-2377 „Dėl išaiškinimo“, kuriame išsakyta nuomonė, jog esant tokiai situacijai sprendimas laikytinas nepriimtu. Po šio išaiškinimo, 2011-11-18 Etikos komisija nusprendė pratęsti tyrimą, tačiau akivaizdu, kad šis procedūrinis Etikos komisijos sprendimas yra neteisėtas, nes tuo metu jau buvo praleistas Kodekso 7 str. 11 dalyje ir Nuostatų 19 punkte įtvirtintas 5 darbo dienų terminas sprendimams priimti. Kadangi teisės aktai nenumato galimybės pratęsti ir/ar atnaujinti jau atlikto tyrimo, o juo labiau galimybės atgaline tvarka pratęsti ir/ar atnaujinti Kodekso 7 str. 11 dalyje įtvirtintą ir praleistą 5 darbo dienų terminą Etikos komisijos sprendimams priimti, 2011-11-18, t. y. pasibaigus įstatyme nustatytam 5 darbo dienų terminui Etikos komisijos sprendimams priimti, Etikos komisija neteisėtai pratęsė Ž. P. elgesio tyrimą, o 2011-12-02 įvykusiame posėdyje, t. y. po tyrimo atlikimo praėjus net 36 dienoms, buvo neteisėtai, pažeidžiant Kodekso 7 str. 11 dalyje ir 12 dalyje įtvirtintus imperatyvus, pakartotinai svarstomas ir priimamas skundžiamo Sprendimo projektas. Iš neteisės negali atsirasti teisė, o tai sudaro absoliutų pagrindą pripažinti skundžiamą Sprendimą panaikintu.

Dėl antrojo Sprendimo neteisėtumo argumento, t. y. dėl to, kad priimtu Sprendimu buvo pažeistos materialiosios teisės nuostatos, o konkrečiai Konstitucijos 25 straipsnyje ir Konvencijos 10 straipsnyje įtvirtinta saviraiškos laisvė, Ž. P. paaiškino, kad 2011-09-29 Savivaldybės tarybos posėdyje, kalbėdama apie teisės akto projektą, ji viešai diskutavo ir dėstė savo nuomonę tam tikrai visuomenės daliai (Širvintų rajono savivaldybės teritorijoje gyvenantiems asmenims) aktualiu klausimu. Ji išreiškė savo nuomonę pakankamai vaizdžiai ir galbūt šiek tiek hiperbolizuotai, tačiau savo nuomonę iškart pagrindė išsamiais, jos supratimu, teisiniais argumentais. Šia kritika buvo stengtasi pabrėžti svarstomo klausimo aktualumą bei siekį surasti kuo tinkamesnį jo sprendimą. Kadangi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, jog pagal Civilinio kodekso 2.24 str. 6 dalį leidžiama viešojo asmens kritika, kad ir kokia kandi, griežta, net hiperbolizuota ji būtų, nes visuomenė turi viešąjį interesą sužinoti apie viešąjį asmenį ir jį vertinti, mano, kad Etikos komisijos Sprendimu galėjo būti nepagrįstai apribotos Ž. P. teisės, ginamos Konstitucijos 25 straipsnyje ir Konvencijos 10 straipsnyje, todėl teismas turėtų šias teises apginti jį panaikindamas.

Ž. P. įsitikinimu, Kodekso 7 str. 12 punkto nuostata, nustatanti, kad Etikos komisijos sprendimai yra galutiniai ir neskundžiami, neužkerta jai kelio reikšti, o teismui – nagrinėti šį skundą, nes: pirma, ši Kodekso nuostata neapima draudimo skųsti Etikos komisijos sprendimus teismui; antra, savivaldybių etikos komisijų sprendimų skundimo teismui galimybę pripažįsta ir Lietuvos teismų praktika. Tačiau tuo atveju, jei teismas manytų, kad Kodekso 7 str. 12 dalis nesuponuoja teismo teisės nagrinėti klausimo dėl skundžiamo sprendimo panaikinimo, pareiškėja prašė kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Kodekso 7 str. 12 dalis, ta apimtimi, kuria ji nustato draudimą skųsti teismui Etikos komisijos sprendimus, numatytus Kodekso 9 str. 1 d. 3-5 punktuose, neprieštarauja Konstitucijos 30 str. 1 daliai ir 33 str. 2 daliai.

Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėja Ž. P. ir jos atstovas skundą palaikė ir prašė jį tenkinti. Pareiškėja papildomai atkreipė dėmesį, kad Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktorė padavė ją į apylinkės teismą dėl šmeižto, tačiau teismas priėmė išteisinamąjį nuosprendį.

Nesutinka Etikos komisija su pareiškėjos skundo argumetu, kad Savivaldybės tarybos posėdžio metu ji išreiškusi tik nuomonę, išsakiusi kritiką Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktorei. Etikos komisijos narių nuomone, viešo Savivaldybės tarybos posėdžio metu Ž. P. išsakyti žodžiai... <„Šiandien nebijodama ir žiūrėdama direktorei tiesiai į akis, nebijodama net teismo, galiu jus pavadinti, kad esate vagis”> yra ne nuomonė, ne kritika, o tiesus kaltinimas administracijos direktorei nusikalstamos veikos padarymu.

Vadovaudamasi Kodekso 7 str. 12 punktu, atsakovė tvirtino, kad jos priimti sprendimai yra galutiniai ir neskundžiami, todėl teisme negali būti nagrinėjamas Sprendimo panaikinimo klausimas. Taip pat pabrėžė, kad neprieštarauja pareiškėjos prašymui kreiptis į Konstitucinį Teismą, jei teismas nuspręs, kad šis prašymas pagrįstas.

Nesutinka E. D., kad būtų kreipiamasi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Kodekso 7 str. 12 dalis, ta apimtimi, kuria ji nustato draudimą skųsti teismui Etikos komisijos sprendimus, numatytus Kodekso 9 str. 1 d. 3-5 punktuose, neprieštarauja Konstitucijos 30 str. 1 daliai ir 33 str. 2 daliai, kadangi Kodeksas aiškiai ir suprantamai reglamentuoja valstybės politikų elgesio viešajame gyvenime principų ir reikalavimų pagrindus, taip pat priemones, užtikrinančias valstybės politikų elgesio kontrolę ir atsakomybę už šio Kodekso nuostatų pažeidimus. Be to, Kodekso 7 str. 12 dalyje yra aiški nuostata, kad komisijos priimti sprendimai yra galutiniai ir neskundžiami.

Motyvuojamoji dalis

Byloje kilęs ginčas dėl Etikos komisijos Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš teismui pateikto 2011-09-29 Savivaldybės tarybos posėdžio protokolo Nr. 1P-6 išrašo matyti, jog, svarstant klausimą „Dėl Širvintų rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančių UAB „VAATC“ akcijų perdavimo Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktorei“, Savivaldybės tarybos narė Ž. P. pasakė: „Šiandien, nebijodama ir žiūrėdama Direktorei tiesiai į akis, nebijodama net teismo, galiu Jus pavadinti, kad esate vagis“. (b. l. 30-40).

Byloje surinkti ir ištirti įrodymai patvirtina, kad 2011-10-10 į Etikos komisiją kreipėsi 12 Savivaldybės tarybos narių, prašydami ištirti Savivaldybės tarybos narės Ž. P. elgesį Savivaldybės tarybos 2011-09-29 posėdžio metu ir priimti sprendimą bei apsvarstyti Ž. P. tinkamumą eiti Etikos komisijos pirmininkės pareigas (b. l. 28-29). Kreipimesi Savivaldybės tarybos nariai nurodė, kad 2011-09-29 Savivaldybės tarybos posėdžio metu Ž. P. pavadino Administracijos direktorę E. D. „vagimi“, neturėdama jokių pagrįstų argumentų ir motyvų, tokiu savo pasisakymu viešai pažemindama Administracijos direktorę, Savivaldybės tarybos narius bei visą Savivaldybės tarybos ir Administracijos instituciją.

2011-10-20 Etikos komisijos posėdyje buvo nuspręsta pradėti Savivaldybės tarybos narės Ž. P. elgesio tyrimą ir kreiptis į Ž. P. dėl rašytinio paaiškinimo pateikimo, kurį Ž. P. siūloma pateikti iki 2011-10-26, nes 2011-10-27 bus šaukiamas posėdis (b. l. 42-44). 2011-10-21 raštu Nr. 40-376 Etikos komisija pasiūlė Ž. P. iki 2011-10-26 16 val. pateikti rašytinį paaiškinimą ir informavo, kad 2011-10-27 13 val. Savivaldybės posėdžių salėje vyks Etikos komisijos posėdis (b. l. 60).

2011-10-27 posėdyje išklausiusi Ž. P. žodinius paaiškinimus, Etikos komisija balsavimo būdu sprendė klausimą, ar Ž. P. pažeidė Kodekse nustatytus valstybės politiko elgesio principus. Šiame Etikos komisijos posėdyje dalyvavo 10 Etikos komisijos narių, 5 iš jų balsavo „už“, kiti 5 nariai „susilaikė“. Buvo nuspręsta posėdį atidėti, nes sprendimas, Etikos komisijos nuomone, buvo nepriimtas, už jį nebalsavus daugumai posėdyje dalyvaujančių Etikos komisijos narių (b. l. 45-47).

2011-11-07 raštu Nr. (6.23)-13-2288 Etikos komisija kreipėsi į Administracijos direktorę, nurodydama, kad 2011-10-27 Etikos komisijos posėdyje savarstant Ž. P. elgesį, įvykus balsavimui paaiškėjo, kad už teikiamą sprendimo projektą 5 iš 10 posėdyje dalyvavusių Etikos komisijos narių balsavo „už“, kiti 5 nariai „susilaikė“ ir, vadovaudamasi Nuostatų 9.4 punktu, prašė išaiškinti, ar tokiu atveju sprendimas yra priimtas (b. l. 61).

Administracija, atsakydama į Etikos komisijos 2011-11-07 raštą, 2011-11-18 rašte Nr. (6.23)-13-2377 išaiškino, jog, esant atvejui, kai „už“ komisijos sprendimo projektą balsavo 5 nariai, o kiti 5 nariai, įskaitant posėdžio pirmininką, susilaikė nuo balsavimo, sprendimas laikytinas nepriimtu, nes nei „už“, nei „prieš“ sprendimo projektą nebuvo surinkta daugiau nei pusės, t. y. 6 Etikos komisijos posėdyje dalyvavusių narių balsų (b. l. 62).

2011-11-18 Etikos komisijos posėdyje buvo nuspręsta pratęsti Ž. P. elgesio tyrimo terminą vienam mėnesiui (b. l. 48).

2011-12-02 Etikos komisijos posėdyje, pakartotinai apsvarsčius Savivaldybės tarybos narės Ž. P. elgesį, nutarta, kad ji pažeidė Kodekse nustatytus valstybės politiko elgesio principus ir rekomenduota Ž. P. viešai atsiprašyti E. D.. Posėdyje dalyvavo 10 Etikos komisijos narių, balsavo: 8 – „už“, „susilaikė“ – 1 (b. l. 50-53). Tą pačią dieną Etikos komisija, vadovaudamasi Kodekso 9 str. 1 d. 3 punktu, Nuostatų 20.3 ir 20.5 punktais, ginčijamu Sprendimu nusprendė, kad Ž. P. pažeidė Kodekse nustatytus valstybės politiko elgesio principus ir rekomendavo jai viešai atsiprašyti E. D. (b. l. 54).

Teismo vertinimu, nagrinėjamo ginčo esmė – Sprendimo priėmimo procedūros ir pagrindo jį priimti teisėtumas. Teismas, vertindamas bylos medžiagą, daro išvadą, jog, siekiant įvertinti Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, visų pirma, turi būti atskleistas byloje taikytinų teisės normų turinys.

Kodekso 6 str. 1 dalyje nustatyta, kad valstybės politikų elgesio, kuriuo pažeidžiami šiame Kodekse nustatyti valstybės politikų elgesio principai ir nuostatos, tyrimą atlieka institucijos, kurioje valstybės politikas eina pareigas, veiklą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka sudarytos komisijos: 1) Lietuvos Respublikos Seime ir Lietuvos Respublikos Vyriausybėje – Seimo Etikos ir procedūrų komisija; 2) savivaldybių tarybose – savivaldybių tarybų sprendimu iš jų narių ir gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovų sudarytos etikos komisijos. To paties straipsnio 3 dalis tvirtina, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytų komisijų darbo ir sprendimų priėmimo tvarką vadovaujantis šiuo kodeksu nustato institucijų, kurios jas sudarė, veiklą reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai. Tokiu teisės aktu, nagrinėjamu atveju, yra Savivaldybės tarybos patvirtinti Nuostatai (b. l. 6-11).

Kodekso 7 str. 1 dalis nustato, kad valstybės politiko elgesio tyrimas komisijoje gali būti pradėtas, kai yra bent vienas iš šių pagrindų: 1) fizinio ar juridinio asmens skundas, kreipimasis ar pranešimas (toliau – skundas) apie valstybės politiko galimai padarytą šiame kodekse nustatytų valstybės politikų elgesio principų, nuostatų ar institucijos, kurioje politikas eina pareigas, veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose valstybės politikui nustatytų reikalavimų pažeidimą; 2) visuomenės informavimo priemonėse paskelbta pagrįsta informacija apie valstybės politiko galimai padarytą pažeidimą. Valstybės politiko elgesio tyrimas pradedamas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodyto pagrindo atsiradimo ir turi būti baigtas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tyrimo pradžios. Iš esmės analogišką reglamentavimą nustato ir Nuostatų 16 bei 17 punktai. Prireikus komisija gali, bet ne ilgiau kaip dviem mėnesiams, pratęsti šioje straipsnio dalyje nustatytą tyrimo terminą (7 str. 2 dalis). Pagal Kodekso 7 str. 11 dalį, komisija, atlikusi tyrimą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo tyrimo pabaigos savo posėdyje vertina tyrimo metu surinktus duomenis ir priima šio kodekso 9 straipsnyje numatytus sprendimus. Šią nuostatą atitinka Nuostatų 19 punkte nustatytas reglamentavimas. To paties straipsnio 12 dalis nustato, kad komisijos priimti sprendimai yra galutiniai ir neskundžiami. Pakartotiniai skundai apie galimą politiko padarytą pažeidimą nenagrinėjami, išskyrus atvejus, kai gautame skunde yra nurodomos naujos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos atlikto tyrimo metu, ir dėl to komisijos priimtas sprendimas yra galimai neteisingas. Kodekso 9 str. 1 dalis nustato, kad valstybės politiko elgesio tyrimą atlikusi komisija gali priimti šiuos sprendimus: 1) konstatuoti, kad valstybės politikas nepažeidė šiame kodekse ar institucijos, kurioje jis eina pareigas, veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų valstybės politiko elgesio principų ar reikalavimų; 2) apsiriboti svarstymu komisijoje; 3) konstatuoti, kad valstybės politikas pažeidė šiame kodekse ar institucijos, kurioje jis eina pareigas, veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytus valstybės politiko elgesio principus ar reikalavimus; 4) rekomenduoti valstybės politikui suderinti savo elgesį ar veiklą su šiame kodekse ar institucijos, kurioje valstybės politikas eina pareigas, veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytais valstybės politiko elgesio principais ar reikalavimais; 5) rekomenduoti viešai atsiprašyti; 6) įtarus esant nusikalstamos veikos požymių, perduoti medžiagą ikiteisminio tyrimo įstaigoms ar prokuratūrai. Pagal Nuostatų 21 punktą, Etikos komisijos sprendimai yra teisėti, kai posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė visų jos narių. Taip pat nustatyta, kad balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia posėdžio pirmininko balsas.

Atsižvelgiant į tai, kad vienas iš pagrindinių Ž. P. skundo argumentų, kuriais ji grindžia Etikos komisijos priimto Sprendimo neteisėtumą, yra procedūrų nesilaikymas, teismas, pirmiausia, pasisako dėl šių Ž. P. argumentų, kadangi pagrindinių procedūrų pažeidimų konstatavimas gali būti savarankiškas pagrindas panaikinti skundžiamą aktą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad, vadovaujantis ABTĮ 89 str. 1 d. 3 punktu, atitinkamas individualus administracinis aktas gali būti pripažintas neteisėtu tik tuo atveju, jei teismas konstatuoja, jog jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Nežymūs, neesminiai atitinkamo individualaus administracinio akto priėmimo procedūros pažeidimai, kurie neturi jokios įtakos sprendimo pagrįstumui, teismų praktikoje paprastai nelaikomi pagrindu pripažinti sprendimą neteisėtu ir jį panaikinti ABTĮ 89 str.1 d. 3 punkte numatytu pagrindu. Todėl teismas, nagrinėdamas šią bylą, daro išvadą, jog, pirmiausia, būtina išsiaiškinti procedūrinius reikalavimus, kurių turi būti laikomasi sprendžiant dėl Sprendimo priėmimo, o nustatęs neatitikimą šiems reikalavimams, vertinti, ar jie galėjo turėti esminės įtakos Sprendimo pagrįstumui bei teisėtumui.

Byloje nėra ginčo dėl fakto, kad tyrimą dėl Ž. P. elgesio Etikos komisija pradėjo 2011-10-20. Šalių pozicijos tyrimo vertinimo aspektu skiriasi tuo, kad Ž. P. mano, jog tyrimas pasibaigė 2011-10-27 posėdyje, o Etikos komisija tvirtina, kad tyrimą dėl Ž. P. elgesio ji tęsė dar 2011-12-02 posėdyje, kuriame ir buvo priimtas galutinis Sprendimas.

Išsami aukščiau nurodytų teisės aktų nuostatų analizė leidžia teismui daryti išvadą, kad teisės aktai aiškiai neišskiria konkretaus momento, kada valstybės politiko elgesio tyrimas laikomas atliktu, todėl teismas sutinka su Ž. P. pozicija, kad tyrimo atlikimo pabaigos momentas, kuris turi esminę reikšmę sprendžiant, ar Etikos komisija nepraleido Kodekso 7 str. 11 dalyje ir Nuostatų 19 punkte nustatyto 5 darbo dienų termino Sprendimui priimti, gali būti objektyviai nustatomas analizuojant Etikos komisijos veiksmų seką. Vadovaujantis Kodekso 7 str. 11 dalimi, akivaizdu, kad komisija Kodekso 9 str. 1 dalyje numatytus sprendimus priima tuomet, kai jau yra atliktas tyrimas.

Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad 2011-10-27 posėdyje Etikos komisija balsavimo būdu sprendė klausimą, ar Ž. P. pažeidė Kodekse nustatytus valstybės politiko elgesio principus, 2011-10-20 Etikos komisijoje pradėtas tyrimas dėl Ž. P. elgesio 2011-10-27 jau buvo baigtas. Iš to darytina išvada, kad Kodekso 9 str. 1 dalyje ir Nuostatų 20 punkte numatytas sprendimas dėl Ž. P. elgesio Etikos komisijoje, kaip to reikalauja imperatyvios Kodekso 7 str. 11 dalies ir Nuostatų 19 punkte įtvirtintos nuostatos, turėjo būti priimtas per 5 darbo dienas nuo 2011-10-27 dienos, t. y. iki 2011-11-07. Kadangi Sprendimas dėl Ž. P. elgesio Etikos komisijoje priimtas tik 2011-12-02, Etikos komisija pažeidė imperatyviai įtvirtintą reikalavimą dėl sprendimo priėmimo termino. Šią byloje nustatytą aplinkybę teismas vertina kaip esminį Kodekso ir Nuostatų normomis nustatytos procedūros pažeidimą, galėjusį turėti įtakos Etikos komisijos narių apsisprendimui, o tuo pačiu ir Sprendimo pagrįstumui bei teisėtumui. Tai, kad Sprendimas buvo priimtas beveik mėnesiu vėliau, nei jis turėjo būti priimtas, negali būti vertinama kaip nežymūs, neesminiai atitinkamo individualaus administracinio akto priėmimo procedūros pažeidimai, kurie neturi jokios įtakos Sprendimo pagrįstumui, nes Kodekso 7 sdtr. 11 dalies ir Nuostatų 19 punkto normos, nustatančios terminą, per kurį turi būti priimamas sprendimas, yra imperatyvaus pobūdžio, kas reiškia, kad šių normų nesilaikymas savaime nulemia priimto sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą.

Objektyviai bei visapusiškai ištyręs byloje surinktus įrodymus, atlikęs išsamią teisės normų, reglamentuojančių sprendimų dėl valstybės politiko elgesio priėmimo tvarką, analizę, teismas daro išvadą, kad 2011-10-27 Etikos komisijos posėdyje, kuriame buvo svarstomas Ž. P. elgesys, susijęs su etikos pažeidimu, dalyvavo 10 iš 11 komisijos narių, t. y. buvo susirinkęs kvorumas, reikalingas sprendimui dėl Ž. P. elgesio priimti, kaip tai reglamentuoja Nuostatų 21 punktas.

Teismas konstatuoja, kad 2011-10-27 Etikos komisijos posėdyje 5(penkiems) iš Komisijos narių balsavus „už“, o 5(penkiems) iš Komisijos narių „susilaikius“, balsavimas dėl Ž. P. elgesio įvyko tinkamai ir Etikos komisija privalėjo priimti sprendimą nepritarti išvadai, kad Ž. P. pažeidė etiką, kadangi sprendimui dėl Ž. P. etikos pažeidimo konstatavimo reikėjo 6(šešių) Etikos komisijos narių balsų, o „už“ balsavo tik 5(penki) Etikos komisijos nariai.

Teismas daro išvadą, kad Etikos komisija, netinkamai taikydama teisės normas, reglamentuojančias sprendimų dėl valstybės politiko elgesio priėmimo tvarką, be pagrindo nusprendė atidėti posėdį, nepagrįstai tvirtindama, kad 2011-10-27 Etikos komisijos posėdyje sprendimas dėl Ž. P. elgesio nebuvo priimtas, už jį nebalsavus daugumai posėdyje dalyvaujančių Etikos komisijos narių.

Teismas daro išvadą, kad negali susidaryti tokia situacija, jog Etikos komisija balsuotų dėl Ž. P. elgesio tol, kol būtų priimtas kažkuriai politikų grupei priimtinas sprendimas. Jeigu Etikos komisijos posėdyje dalyvavo ir balsavo reikiamas Etikos komisijos narių skaičius, tačiau, prabalsavus neužteko balsų skaičiaus, t. y. daugumos, konstatuoti, kad konkretus asmuo (Ž. P.) pažeidė Kodekse numatytas etikos taisykles, Etikos komisija privalėjo konstatuoti, kad Ž. P. etikos pažeidimo klausimas yra išspręstas, t. y. privalėjo 2011-10-27 Etikos komisijos posėdyje nuspręsti, kad Ž. P. nepažeidė Kodekse nustatytų valstybės politiko elgesio principų.

Konstatavus, kad Sprendimas yra neteisėtas, jis turi būti panaikintas ABTĮ 89 str. 1 d. 3 punkto pagrindu. Nustatęs, kad Ž. P. skundžiamas Sprendimas naikintinas dėl esminio pagrindinių procedūrų ir taisyklių pažeidimo, teismas nepasisako dėl skundo argumentų, susijusių su materialiosios teisės nuostatų galimu pažeidimu.

Teismas atmeta kaip nepagrįstus Etikos komisijos atsiliepime į pareiškėjos skundą išdėstytus argumentus, jog, vadovaujantis Kodekso 7 str. 12 dalimi, Etikos komisijos sprendimai yra galutiniai ir neskundžiami ir, kad dėl to negali būti nagrinėjamas Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas teisme. Šiuo aspektu teismas pažymi, kad Kodekso 7 str. 12 dalies pirmasis sakinys, vertinant jį sistemiškai su visoje 7 str. 12 dalyje įtvirtinta nuostata, kalba apie komisijos sprendimų galutinumą ir neskundžiamumą ta prasme, kad pati komisija neturi teisės pakartotinai svarstyti to paties klausimo ar atnaujinti tyrimo ir tuo pačiu klausimu priimti kitokį sprendimą, tačiau minėta teisės norma nereiškia teisės apskųsti komisijos sprendimą teismui apribojimo.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, objektyviai ir visapusiškai ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad Etikos komisijos Sprendimas yra neteisėtas, nes priimtas, nesilaikant teisės aktuose nustatytų esminių procedūrinių taisyklių, todėl yra naikintinas.

Atsižvelgiant į tai, kad teismui nekyla abejonių dėl Kodekso atitikimo Konstitucijai, be to, teismas sutinka su Ž. P. pozicija tuo klausimu, jog Etikos komisijos sprendimai gali būti skundžiami teismui, todėl pareiškėjos Ž. P. prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Kodekso 7 str. 12 dalis ta apimtimi, kuria ji nustato draudimą teismine tvarka skųsti komisijos sprendimus, numatytus Kodekso 9 str. 1 d. 3-5 punktuose, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 daliai ir 33 str. 2 daliai, nebeturi reikšmės nagrinėjamai bylai ir yra atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ABTĮ 85-87 straipsniais, 88 str. 2 punktu, 127, 129 straipsniais, teismas

nusprendė:

pareiškėjos Ž. P. skundą tenkinti.

Panaikinti 2011-12-02 Širvintų rajono savivaldybės etikos komisijos sprendimą Nr. 1E-6 „Dėl Širvintų rajono savivaldybės tarybos narės Ž. P.“.

Ž. P. prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą netenkinti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.