- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-26
- Bylos Nr.
- 2A-772-464/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-01112-2010-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andrutė Kalinauskienė, Virginijus Kairevičius, Dalia Kačinskienė (pran.)
- Ieškovas
- S. K.
- Atsakovas
- UAB „Sauda“
- Trečiasis asmuo
- Kauno teritorinė muitinė, B. K.
- Kategorijos
- 44.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Dalios Kačinskienės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo S. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. spalio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. K. ieškinį atsakovui UAB „Sauda“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys Kauno teritorinė muitinė, B. K..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas S. K. 2010-02-02 su ieškiniu (b.l. 2-3) kreipėsi į Vilniaus m. 2-ąjį apylinkės teismą, atsakovais įvardindamas UAB „Sauda“ ir Panevėžio teritorinę muitinę, ir prašė priteisti iš atsakovo UAB „Sauda“ 2869,56 Lt žalai atlyginti bei antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Nurodė, kad 2009-03-11 Kauno teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio poste buvo sulaikytas B. K. priklausantis automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo ieškovas. 2009-03-12 Kauno teritorinė muitinė „Transporto priemonės techninės būklės ir perdavimo ir priėmimo aktu“ perdavė sulaikytą automobilį į atsakovo aikštelę saugojimui. 2009-04-06 ieškovas raštu kreipėsi į Kauno teritorinę muitinę, prašydamas paskirti atstovą automobilio techninės būklės apžiūrai. Tačiau Kauno teritorinė muitinė šio prašymo nepatenkino. Atsiėmus automobilį, UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“ atliko transporto priemonės apžiūrą ir pateikė vertinimo ataskaitą, kurioje nurodyta, jog bendras patirtas nuostolis dėl automobilio apgadinimo sudaro 2869,56 Lt. Šią sumą ieškovas prašė priteisti iš atsakovo kaip teisingą nuostolių atlyginimą pagal CK 1.138 str. 6 p., 6.245 str. 1 d. ir 4 d., 6.249 str. 1 d., 6.251 str. 1 d.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Sauda“ atsiliepimu (b.l. 49) prašė ieškovo ieškinį atmesti. Nurodė, jog ieškovas automobiliu (duomenys neskelbtini)gabeno kontrabandinį krovinį (cigaretes). Kaip kontrabandos gabenimo priemonė minėtas automobilis buvo sulaikytas, apie tai buvo surašytas aktas. Automobilį perėmė atsakovo įgaliotas asmuo E. P. ir specialiu techninės pagalbos autovežiu pristatė į automobilių saugojimo aikštelę Kaune. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kas konkrečiai ir kokiomis aplinkybėmis buvo sugadinta ar kad šie sugadinimai atsirado dėl atsakovo kaltės. Automobilio vertinimo ataskaita buvo atlikta ne atsakovo teritorijoje ir nedalyvaujant atsakovo atstovui. Todėl neaišku, kokius sugadinimus vertintojai įkainavo, nebuvo sudarytas defektavimo aktas, kuriuo būtų abiejų šalių parašais pripažinti sugadinimai. Atkreipia dėmesį, kad ieškovas ir B. K. įvairiais būdais kliudė teisintiems veiksmams sulaikyti automobilį ir jį pristatyti į saugojimo vietą, pastaroji jau 2009-03-13 pareiškimu grasino kreiptis į autoekspertus dėl neva tai būsimų sugadinimų. Automobilis buvo dulkinas, purvinas, buvo sulaikytas kovo mėnesį, ieškovui grįžus iš Rusijos, jis eksploatuojamas jau 15 m., todėl turi smulkių įbrėžimų, nubrozdinimų ir pan., kurių, aprašant automobilio techninę būklę, nebuvo galima pastebėti. Pakraunant, vežant ir nukraunant automobilį ant specialiai tam pritaikyto techninės pagalbos evakuatoriaus, neįmanoma padaryti visų ieškovo nurodytų sugadinimų - priekinio variklio dangčio, galinio bamperio kairė pusės ir dešinės pusės durelių įlenkimų. Ieškovas ir po šio įvykio dar du kartus – 2009-07-04 bei 2009-07-30 buvo sulaikytas muitinės pareigūnų su tuo pačiu ir kitu automobiliu, todėl mani, kad šiuo ieškiniu siekia neteisėtai pasipelnyti.
Atsakovu ieškinyje patraukta Panevėžio teritorinė muitinė atsiliepimu (b.l. 61-62) su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad Kauno teritorinės muitinės pareigūnai 2009-03-11 (duomenys neskelbtini) kelio poste ieškovui surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už pažeidimą, numatytą ATPK 210 str. 3 d (kontrabanda). Kaip pažeidimo padarymo įrankis buvo paimtas ieškovo automobilis(duomenys neskelbtini), surašant 2009-03-11 Daiktų (prekių) ir dokumentų paėmimo protokolą. Sulaikytas automobilis buvo perduotas UAB „Sauda“, su kuria Panevėžio teritorinė muitinė 2008-05-26 sudarė muitinės sulaikytų transporto priemonių transportavimo ir pasaugos paslaugų sutartį Nr. A10-41/PM84. Įsiteisėjus 2009-03-26 nutarimui administracinėje byloje, kurioje ieškovas buvo pripažintas kaltu, sulaikytas automobilis buvo grąžintas ieškovui. 2009-04-06 buvo užpildytas Panevėžio teritorinės muitinės išduotų iš muitinės sandėlio prekių sąrašas Nr. 289, kurį pasirašė transporto priemonę perdavęs muitinės atstovas ir ieškovas, jame nėra jokio įrašo apie daikto sugadinimą. Panevėžio teritorinė muitinė apie transporto priemonės apgadinimus informacijos neturėjo. Atkreipia dėmesį į tai, kad muitinėje sulaikius automobilį 2009-03-11 buvo surašytas Transporto priemonės techninės būklės ir perdavimo ir priėmimo aktas, kuris buvo pasirašytas perdavusio muitinės pareigūno ir ją priėmusio atsakovo įgalioto asmens. Šiame akte yra nurodyta transporto priemonės techninė būklė jo perėmimo metu. Būtent šiuo aktu, vertinant automobilio defektus ir pažeidimus, remiamasi ir ieškovo užsakytoje Kauno nepriklausomų autoekspertų biuro pateiktoje kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitoje, t.y. ekspertai įvertino būtent tuos pažeidimus, kurie jau buvo transporto priemonės sulaikymo metu. Todėl ir dėl šios priežasties reikalavimas atlyginti nuostolius yra nepagrįstas.
Tretysis asmuo B. K. atsiliepimu (b.l. 58) palaikė ieškinį. Nurodė, kad jai priklausantis automobilis buvo tvarkingas, visi jo apgadinimai, kuriuos konstatavo autoekspertai, buvo padaryti atsakovui perėmus automobilį. Ji rašė pareiškimą Kauno teritorinei muitinei, nes automobilis yra su automatine pavarų dėže ir jį transportuoti būtina su specialia įranga. Atsakovas privalo atlyginti žalą.
Teismo posėdyje ieškovo sutikimu protokolinėmis nutartimis atsakovas Panevėžio teritorinė muitinė, atsižvelgiant į jos reorganizavimo faktą (b.l. 81-83), pakeista teisių perėmėju Kauno teritorine muitine, o vėliau buvo pakeista ir jos procesinė padėtis iš atsakovo į tretįjį asmenį (b.l. 83, 84, 90, 91 lapo antroji pusė).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus m. 2-asis apylinkės teismas 2010-10-06 sprendimu (b.l. 95-97) ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog 2009-03-11 ieškovui (duomenys neskelbtini) kelio poste buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už pažeidimą, numatytą ATPK 210 str. 3d. (kontrabanda), bei vadovaujantis ATPK 269 str. 1 d. kaip pažeidimo padarymo įrankis buvo paimta kontrabandos gabenimo priemonė – automobilis(duomenys neskelbtini), valst.Nr. (duomenys neskelbtini), surašytas Daiktų (prekių) ir dokumentų paėmimo protokolas. 2009-03-11 buvo surašytas Sulaikytos transporto priemonės apžiūros aktas, kuriame grafoje „Techninė būklė“ nurodyta, kad sulaikomos transporto priemonės „įbrėžtas priekinio buferio dešinys kampas“. 2009-03-12 automobilis buvo perduotas saugojimui į UAB „Pretorionas“, kur buvo surašytas Transporto priemonės techninės būklės ir perdavimo ir priėmimo aktas, buvo užfiksuotas priekinio buferio dešinio kampo įbrėžimas. Sulaikytą automobilį iš (duomenys neskelbtini) kelio posto transportavo atsakovo UAB „Sauda“ darbuotojas, kuris teisme paaiškino, kad ieškovo automobilis buvo purvinas, jis vadinamos „gervės“ pagalba užtraukė automobilį ant platformos ir pervežė į aikštelę. Dėl sulaikytų transporto priemonių transportavimo į jų saugojimo vietą bei saugojimo, centralizuotas F tipo muitinės sandėlis prie Panevėžio teritorinės muitinės yra sudaręs sutartį su UAB „Sauda“. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, padarė išvadą, jog nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad vėliau ieškovo iniciatyva užfiksuoti sužalojimai atsirado šį automobilį transportuojant ar jį saugant aikštelėje. Taip pat nurodė, jog byloje nėra surinkta objektyvių ir pakankamų įrodymų, pagrindžiančių atsakovo kaltę dėl ieškovui padarytos žalos atsiradimo.
Šalies argumentai
Ieškovas S. K. apeliaciniu skundu (b.l. 99-100) prašo panaikinti Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2010-10-06 sprendimą ir priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovo 2869,56 Lt nuostolių, atsiradusių dėl automobilio apgadinimo, bei antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas neištyrė visų įrodymų ir aplinkybių, t.y. iš kur atsirado 2009-04-06 autoekspertų nustatyti apgadinimai. Nei atsakovas, nei tretysis asmuo Kauno teritorinė muitinė nepateikė jokių įrodymų, kokia buvo automobilio techninė būklė, kai automobilis buvo perduotas UAB „Pretorionas“ aikštelei. Nepagrįstai nurodyta, jog ieškovas 2009-04-06 priėmė automobilį, jokių pretenzijų ar prierašų dėl jo būklės nenurodydamas. Ieškovas 2009-04-06 kreipėsi į Kauno teritorinės muitinės viršininko pavaduotoją, prašydamas paskirti atstovą automobilio techninei apžiūrai. Tačiau toks ieškovo prašymas nebuvo patenkintas. Pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, padarė nepagrįstą išvadą dėl įrodymų, pagrindžiančių atsakovo kaltę, byloje nepakankamumo.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Sauda“ atsiliepimu (b.l. 104) prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2010-10-06 sprendimą palikti nepakeistą. Byloje visapusiškai ištirti joje esantys įrodymai, apklausti liudytojai, kurie patvirtino, jog automobiliui nei transportavimo, nei saugojimo metu negalėjo būti padaryti ieškovo nurodyti sugadinimai. Ieškovas, siekdamas neteisėtai pasipelnyti, dar 2009-03-13 parašė grasinantį pareiškimą, jog kreipsis dėl automobilio apgadinimo. Ieškovas ir tretysis asmuo B. K. automobilio ekspertizę atliko ne aikštelėje, neinformavo saugotojo, nebuvo surašytas defektavimo aktas.
Tretysis asmuo Kauno teritorinė muitinė atsiliepimu (b.l. 106-107) prašo Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2010-10-06 sprendimą palikti nepakeistą. Nesutinka su ieškovo apeliaciniu skundu, ieškovas nepateikia įrodymų, nenurodo aplinkybių, dėl kurių jam galėjo atsirasti žala, o atsakovui kilti civilinė atsakomybė. Pirmosios instancijos teismas konstatavus, jog byloje nėra pakankamai įrodymų, jog žala automobiliu buvo padaryta jį transportuojant ar saugant, nėra pagrindo atsirasti atsakovo deliktinei atsakomybei.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, kaip ir pagrindo peržengti apeliaciniu skundu apibrėžtas bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje ribas, teisėjų kolegija nenustatė (CPK 320 str.). Apeliaciniame skunde keliamas atsakovo teisinės pareigos apmokėti už automobiliui (duomenys neskelbtini), valst.Nr. (duomenys neskelbtini) padarytus galimus apgadinimus ar įbrėžimus, buvimas ar nebuvimas. Taigi apeliacijos dalyką nagrinėjamu atveju sudaro pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių ir teismo padarytų dėl jų išvadų pagrįstumo patikrinimas, taip pat teisinis faktinių duomenų teisinis įvertinimas tuo aspektu, ar nagrinėjamos bylos atveju susiklostė sąlygos atsakovo deliktinei atsakomybei taikyti.
Atsakovas UAB „Sauda“ ir Panevėžio teritorinė muitinė (procesinių teisių perėmėjas – tretysis asmuo Kauno teritorinė muitinė) 2008-05-26 sudarė Sulaikytų transporto priemonių transportavimo ir pasaugos paslaugų sutartį Nr. A10-41/PM84 (b.l. 37-41) dėl bet kurioje Lietuvos Respublikos teritorijos vietoje teisės aktų nustatyta tvarka sulaikytų transporto priemonių priėmimo saugoti (3.1.1. p.). Sutarties 6.1 p. šalys susitarė, jog UAB „Sauda“ atsako už transporto priemonės trūkumą ar sugadinimą, atsiradusį transportavimo ar saugojimo metu. Kita sutarties nuostata, įvardinta 6.2 p., kalba apie tai, jog jei dėl netinkamo saugojimo transporto priemonės kokybė pablogėja, ji sugadinama ar prarandama, UAB „Sauda“ padengia visus muitinės dėl to patirtus nuostolius. Nagrinėjamojoje byloje nuostolių teigia patyręs apeliantas, kuris muitinei jokių reikalavimų nenukreipia, o juos atlyginti prašo tiesiogiai saugotojo, atsakovo UAB „Sauda“.
Byloje nustatyta, kad teisinis pagrindas priverstiniam automobilio(duomenys neskelbtini), valst.Nr. (duomenys neskelbtini), paėmimui ir jo saugojimui pas atsakovą šiuo atveju egzistavo ir to neginčija pats apeliantas. Vertinant skundo argumentų, kad automobilio gabenimo ar jo saugojimo metu atsakovo aikštelėje automobilis buvo apgadintas, pagrįstumą, atsižvelgtina į faktinį ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes. Apeliantas per žalos atlyginimą siekia susigrąžinti būsimus remonto darbų kaštus (atkuriamąją vertę) (b.l. 21-22) pagal jo paties 2009-03-11 Sulaikytos transporto priemonės apžiūros akte, atsiimant automobilį 2009-04-06, išvardintus kaip pastabas jo defektus (b.l. 6).
Prievolės atsiranda ne tik iš sandorių (sutarčių), bet ir kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria teisinius santykius (CK 6.2 str.), įskaitytinai ir iš delikto. Tam, kad taikyti deliktinę atsakomybę kuriam nors asmeniui, būtina įrodyti to asmens veiksmų neteisėtumą ir kitas žalos atlyginimui taikyti privalomas sąlygas - jo kaltę, žalos padarymo faktą bei jos dydį, tiesioginį priežastinį ryšį tarp atliktų/neatliktų veiksmų ir pačios žalos (CK 6.246 - 6.249 str.). Kolegijos vertinimu, nei vienos iš sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti nebuvo įrodyta. Kaip minėta, nagrinėjamojoje byloje ginčo dėl atsakovo veiksmų teisėtumo net nekilo. ATPK 269 str. 1 d. nustatyta, kad sulaikymo, asmens apžiūros ar daiktų patikrinimo metu rastus daiktus ir dokumentus, kurie yra teisės pažeidimo įrankis arba tiesioginis objektas, paima šio kodekso 266 ir 268 straipsniuose numatytų organų pareigūnai. Paimti daiktai ir dokumentai iki administracinio teisės pažeidimo bylos išnagrinėjimo saugomi organų (pareigūnų), kuriems suteikta teisė paimti daiktus ir dokumentus, nustatytose vietose, o išnagrinėjus bylą, remiantis priimtu nutarimu (sprendimu), jie nustatyta tvarka konfiskuojami arba grąžinami teisėtam valdytojui, arba sunaikinami. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, muitinės pareigūnai turėjo teisę paimti transporto priemonę, kuria buvo gabenama kontrabanda, bei pasirūpinti jos saugojimu iki bus išnagrinėta administracinio teisės pažeidimo byla ir nuspręsta dėl šios transporto priemonės konfiskavimo ar nekonfiskavimo. Tokia pareiga jiems kyla ir iš jų veiklą tiesiogiai reglamentuojančių norminių aktų - Muitinės sulaikytų prekių pristatymo į prekių saugojimo vietą instrukcijos, patvirtintos Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2008-06-27 įsakymu Nr. 1B-436, kurios 4 p. teigiama, kad muitinės sulaikytos prekės turi būti pristatytos, perduotos ir saugomos prekių saugojimo vietose – centralizuotame F tipo muitinės sandėlyje [....] arba perduodamas saugoti turto saugotojui, su kuriuo pagal teisės aktus yra sudaromas muitinės sulaikytų prekių saugojimo (apsaugos paslaugų teikimo) sutartis. Ta aplinkybė, kad muitinės institucija sutartimi perdavė paimtų automobilių saugojimo pareigą atsakovui UAB „Sauda“, o šis apelianto automobilį saugojo iki administracinėje byloje įsiteisėjo nutarimas ir apeliantas atliko veiksmus, liudijančius apie jo ketinimus atsiimti saugomą automobilį, reiškia būtent apelianto interesais atliktus veiksmus. Kitoks nustatyto šiuo klausimu reglamentavimo aiškinimas paneigtų automobilio savininko pareigą laikytis įstatymų ir jų nepažeidinėti. Pačiam viešosios teisės pažeidėjui (šiuo atveju apeliantui) atsiranda ir tam tikra rizika dėl galimų padarinių jo turtui dėl jo padaryto teisės pažeidimo.
Kokias kitais konkrečiais atsakovo neteisėtais veiksmais padaryta apeliantui žalos (gabenant šį automobilį, jį netinkamoje vietoje saugant, neeliminuojant pašalinių poveikių ir t.t.) ieškinyje nėra detalizuota ir tokios aplinkybės visiškai byloje neįrodinėtos. To neįvardijama ir apeliaciniame skunde, apsiribojant nuoroda, jog automobilio paėmimo iš apelianto bei jo atgavimo momentu automobilio techninė būklė skyrėsi, apie ką esą liudija apelianto padaryti prierašai akte. Tačiau tokio subjektyvaus paties apelianto buvusių defektų nustatymo nagrinėjamojoje situacijoje aiškiai nepakanka. Kadangi atsakovui nekyla sutartinė atsakomybė prieš apeliantą (ji galėtų kilti tik prieš muitinę, su kuria buvo sudaryta sutartis), ir neatsiranda įstatyminė atsakomybė be kaltės, už bet kokį teisėtai paimto automobilio būklės pasikeitimą (pablogėjimą), saugant jį lauko sąlygomis, juolab, kai automobilis buvo saugomas aikštelėje beveik mėnesį, atsakovas UAB „Sauda“ neatsako. Tam būtina įrodyti konkrečius neteisėtus jo paties ar jo darbuotojo veiksmus, galinčius atitinkamai sudaryti prielaidas svarstyti atsakovo kaltės klausimą pagal vieną ar kitą teisės normą, reglamentuojančią žalos atlyginimo atvejus. Byloje liudytojų paaiškinimais, automobilio gabenimo vizualizacija (b.l. 51) nustatyta, kad nors tretysis asmuo B. K. kelios dienos po automobilio sulaikymo rašytu pareiškimu reikalavo automobilio nejudinti (b.l. 9), nurodydama apie būsimus reikalavimus atlyginti žalą, gabenimas (jo forma) buvo tinkamas Pastebėtina, kad pretenzijų dėl važiuoklės gedimų nepareiškė ir apeliantas. Antras momentas – saugojimo sąlygų įvertinimas. Ši byla akivaizdžiai dispozityvi, todėl teismui savo iniciatyva vertinti saugojimo sąlygų tinkamumą, apeliantui dėl to nekeliant jokių reikalavimų ir neteikiant įrodymų (faktinis ieškinio pagrindo nurodymas) (CPK 12 str., 13 str., 178 str.), taip pat nebuvo jokio teisinio pagrindo.
Neįrodytas ir pačios žalos padarymo faktas bei jos dydis. Jau minėta, kad žala kildinama tik iš paties apelianto aprašytų automobilio kėbulo defektų ir pažeidimų. Byloje dalyvaujantys asmenys tinkamai pastebėjo, kad apelianto užsakymu aprašydami automobilio defektus ir pažeidimus Kauno nepriklausomų autoekspertų biuro ekspertai jo iš esmės neapžiūrėjo, o apžiūros aktą surašė tik pagal 2009-03-11 Transporto priemonės techninės būklės ir perdavimo ir priėmimo akte užfiksuotus pažeidimus (įrašai Transporto priemonės apžiūros akto Nr. 2904027 pastabose, b.l.,19, aiškinamajame rašte, b.l. 21), t.y. pagal paties apelianto 2009-04-06 padarytus įrašus, jog automobilio priekiniame dangtyje įmuštos dvi duobutės, kairės pusės galinio buferio ir dešinės pusės durelių apdaila nubraukta (b.l. 6). Tai reiškia dvi galimybes: arba šie defektai jau buvo automobilio paėmimo metu (2009-03-11), arba jie patvirtina tik paties apelianto subjetyvų vertinimą, ko neabejotinai nepakanka, kad taikyti atsakovo atsakomybę pagal neapibrėžtus aiškiomis faktinėmis aplinkybėmis kriterijus.
Kita vertus, sugadinimai buvo vertinami 2009 m. balandį (b.l. 14-23), o 2009-07-30 pakartotinai sulaikius šį automobilį Kybartų kelio poste, jokių tokio pobūdžio sugadinimų jau nebuvo užfiksuota (b.l. 55). Tai taip pat galėtų būti traktuojama dvejopai: arba šių sugadinimų apskritai nebuvo padaryta minėtam automobiliui, arba apeliantas jį suremontavo, taigi šiuo atveju jau faktiškai turėjo išlaidų ir tik tokios išlaidos patvirtintų realų jam padarytos, jeigu buvo padaryta, žalos dydį.
Taigi aptartų argumentų visuma leidžia teisėjų kolegijai konstatuoti, kad apeliantas neįrodė nei vienos iš būtinų visų sąlygų deliktinės atsakomybės institutui šioje byloje taikyti (atsakovo kaltės ir veiksmų neteisėtumo, žalos ir jos dydžio), atitinkamai nėra ir priežastinio ryšio tikimybės. Todėl pirmosios instancijos teismas ginčą išsprendė teisingai, teisės taikymo ar aiškinimo klaidos nepadarė, o apeliacinio skundo argumentai teismo padarytų išvadų teisingumo nepaneigia.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. spalio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.