- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-02-06
- Bylos Nr.
- I-488-142/2017
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Halina Zaikauskaitė
- Pareiškėjas
- V. L.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 55.1Teismo sprendimas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, dalyvaujant pareiškėjui V. L., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo V. L. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
V. L. (toliau – pareiškėjas) 2016 m. gegužės 27 d. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1), kurį 2016 m. birželio 20 d. patikslino (b. l. 25), prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – LAVL), 1 250,00 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad iš Alytaus pataisos namų buvo etapuotas į LAVL. Teigia, kad LAVL buvo šalta, nebuvo ventiliacijos, langas mažas, ant langų buvo grotos, lovos mažos, geležinės ir surūdijusios, sienos drėgnos, ant jų buvo pelėsis, kamerose nebuvo radijo taško bei trūko baldų. Dėl šių aplinkybių, pasak pareiškėjo, jam sutriko miegas, tapo irzlus, nervingas, nepatiklus, kentė dvasinius išgyvenimus, jautė emocinę depresiją ir psichologines kančias, palūžo psichologiškai, patyrė nepatogumus, pažeminimą, pablogėjo jo reputacija, prarado socialinius įgūdžius.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
Laisvės atėmimo vietų ligoninė, atstovaudama Lietuvos valstybę, atsiliepime su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 34–36). Nurodo, kad pareiškėjas nuo 2016 m. gegužės 13 d. iki 2016 m. gegužės 27 d. buvo gydomas Psichiatrijos skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 7 (15,51 kv. m, 3 lovos). Nurodo, kad ligoninės patalpos remontuojamos eilės tvarka, remontas atliekamas pagal poreikį. Visi atsiradę pažeidimai ir/ar neatitikai šalinami minimaliais terminais. Šiam tikslui skirtos lėšos LAVL yra visiškai panaudojamos, gydomųjų skyrių patalpos yra nuolatos remontuojamos. Praneša, kad vasaros laikotarpiu vienas kameros lango rėmas yra išimamas, o žiemos metu – įdedamas. Pažymi, kad kiekvienoje kameroje yra langai, kurie pritaikyti vėdinimui, ir ventiliacinė vėdinimo šachta, kuri užtikrina oro cirkuliaciją ir vėdinimą patalpoje. Teigia, kad ant langų yra įrengtos apsauginės grotos, kurių įrengimas neprieštarauja galiojančių teisės aktų nuostatoms. Nurodo, kad LAVL palatos yra minimaliai aprūpintos baldais ir kitu inventoriumi, kuris nuolat yra remontuojamas ir/arba keičiamas. Paaiškina, kad LAVL palatose bei kamerų tipo patalpose apšvietimas, oro temperatūra bei santykinė oro drėgmė atitinka higienos normas. Informuoja, kad vadovaujasi Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – Vidaus tvarkos taisyklės), 176 punktu. Pasak LAVL, Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013 m. liepos 29 d. išduotas leidimas-higienos pasas įrodo, kad LAVL patalpos atitinka Lietuvos Respublikos higienos normų reikalavimus. Paaiškina, kad pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra nepagrįstas įrodymais.
Teismo posėdyje LAVL atstovas nedalyvavo, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 55).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) yra ne kartą akcentavęs, jog pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją (toliau – Konstitucija) valstybė ne tik turi užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių gynimą nuo kitų asmenų neteisėtų kėsinimųsi, bet ir jokiu būdu neleisti, kad į jas neteisėtai kėsintųsi, jas pažeistų pačios valstybės institucijos ar pareigūnai (Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimai). Valstybės institucijos ir jų pareigūnai jokiomis aplinkybėmis negali veikti ultra vires, neteisėtais veiksmais pažeisti žmogaus teisių ir laisvių. Antraip būtų griaunamas žmonių pasitikėjimas valstybės valdžia, įstatymais ir teise (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas).
Saugant ir ginant žmogaus teises ir laisves ypatinga svarba tenka žalos atlyginimo institutui. Žalos atlyginimo instituto įtvirtinimas, be kita ko, padeda užtikrinti asmenų teisių gerbimą, padarytos žalos kompensavimą, valstybės institucijoms tinkamai nevykdant joms priskirtų pareigų. Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje taip pat yra nustatyta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Taigi būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas (Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai). Šiame kontekste svarbu ir tai, kad bendrasis patirtos žalos atlyginimo deliktinės atsakomybės atveju tikslas yra atkurti pažeistas teises nukentėjusiam asmeniui tokiu būdu, kuris leistų nukentėjusiam asmeniui kuo labiau priartėti prie situacijos, kuri buvo iki neteisėtų veiksmų.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, jog žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius neteisėtus LAVL veiksmus, neturtinės žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos.
Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Kaip minėta, pareiškėjas tvirtino, kad jam teko per mažas gyvenamosios patalpos plotas.
Pagal Laisvės atėmimo vietų ligoninės nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1R-231, 1 punktą LAVL paskirtis – pirminio ir antrinio lygio ambulatorinių ir antrinio lygio stacionarinių sveikatos priežiūros paslaugų teikimas asmenims, kuriems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, ir arešto bei laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems, užtikrinant kardomosios priemonės – suėmimo, arešto ir laisvės atėmimo bausmių vykdymą. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 62 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausmę vykdančios pataisos įstaigos yra šių rūšių: pataisos namai, nepilnamečių pataisos namai, kalėjimai ir atviros kolonijos. Šio straipsnio 1 dalyje numatytoms pataisos įstaigų rūšims prilyginamos laisvės atėmimo vietų gydymo įstaigos: gydymo-pataisos namai ir LAVL (BVK 62 straipsnio 2 dalis). Taigi, LAVL pagal savo režimą yra priskirtina laisvės atėmimo bausmę vykdančioms pataisos įstaigoms, todėl šioms įstaigoms keliami teisės aktų reikalavimai mutatis mutandis yra taikytini ir LAVL.
Vidaus tvarkos taisyklės reguliuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sąlygų ir principų įgyvendinimą, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką. Vidaus tvarkos taisyklių (redakcija, galiojusi ginčo laikotarpiu) 11¹.4 punktas numato, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus LAVL palatose (kamerose) gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 5,1 kv. m.
Iš pareiškėjo gydymo stacionare istorijos matyti, kad pareiškėjas į LAVL atvyko 2016 m. gegužės 13 d. ir buvo paguldytas į Psichiatrijos skyriaus palatą Nr. 7 (b. l. 37). Pareiškėjas iš LAVL išvyko 2016 m. gegužės 27 d. LAVL teismui atsiliepime nurodė, kad palatos Nr. 7 plotas – 15,51 kv. m, joje buvo 3 lovos (b. l. 34). Analogiška informacija yra pateikiama ir LAVL pažymoje apie kamerų/palatų plotą ir inventorių Rėžiminiame korpuse (b. l. 45). Atkreiptinas dėmesys, kad minėtoje pažymoje yra nurodoma, jog kameroje Nr. 7 yra trys vieno aukšto lovos, tačiau kaip matyti iš byloje esančių fotonuotraukų – kameroje yra 3 dviaukštės lovos (b. l. 11, 12, 48). Atsakovės atstovas nenurodė, kiek asmenų ginčo laikotarpiu buvo kartu su pareiškėju, todėl laikytina, kad pareiškėjas kameroje Nr. 7 buvo dar su 5 asmenimis. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad kameroje Nr. 7 pareiškėjui tekęs gyvenamųjų patalpų plotas nesiekė 5,1 kv. m. Darytina išvada, kad LAVL iš viso 15 parų neužtikrino pareiškėjui minimalaus vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto ir pažeidė Vidaus tvarkos taisyklių 11¹.4 punkto reikalavimus.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad LAVL palatos neatitiko higienos normų reikalavimų, t. y. nebuvo ventiliacijos, nebuvo galima atidaryti lango, buvo šalta, drėgna, ant sienų pelėsis. Be to, langas buvo mažas, todėl kameroje buvo mažai šviesos.
Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu kreipėsi į LAVL administraciją su skundais dėl nežmoniškų ir higienos normų neatitinkančių sąlygų LAVL palatose. Kreipimosi į institucijos administraciją aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar LAVL, žinodama apie higienos normų pažeidimus, ėmėsi veiksmų, kad tokie pažeidimai būtų pašalinti. Pareiškėjas taip pat nesikreipė ir į Vilniaus visuomenės sveikatos centrą, kad šis galėtų atlikti operatyvinį patikrinimą dėl higienos normų laikymosi. Šiuo aspektu, pažymėtina, kad šalis (šiuo atveju – LAVL) objektyviai negali įrodyti to, ką neigia (t. y. tam tikrų faktų, kurių egzistavimą nurodo kita šalis, neegzistavimo). Byloje esantys įrodymai (fotonuotraukos) patvirtina, kad LAVL palatoje Nr. 7 nėra pelėsio, kameroje yra langas (b. l. 11, 48), o tai atitinka Lietuvos higienos normų HN 134:2015, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – HN 134:2015), 17 punkto reikalavimą, kuris nustato, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. LAVL atsiliepime pažymėjo, kad kiekvienoje kameroje apšvietimas, oro temperatūra bei santykinė oro drėgmė atitinka HN 134:2015 reikalavimus (b. l. 35). Be to, LAVL darbų priėmimo aktas ir 2015 m. lapkričio 17 d. patikrinimo aktas patvirtina, kad kameroje Nr. 7 buvo atliekami remonto darbai (b. l. 39–40, 41). Pažymėtina ir tai, kad galiojančios teisės aktų nuostatus nenustato, kokio konkretaus dydžio langai turi būti LAVL. Atsižvelgiant į visa tai, neteisėti LAVL veiksmai (neveikimas) šiais aspektais nekonstatuoti.
Pareiškėjas skunde paaiškino, kad langai buvo su grotomis.
Vidaus tvarkos taisyklių 14.1 punkte nustatyta, kad lango angoje įstatomos metalinės grotos. Kadangi, LAVL nustatyta pareiga įrengti patalpas vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, ant lango įrengtos grotos nesudaro pagrindo išvadai dėl LAVL neteisėtų veiksmų.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad LAVL palatose nebuvo stalo, kėdės, suoliuko.
Kaip minėta, LAVL pagal savo režimą yra priskirtina laisvės atėmimo bausmę vykdančioms pataisos įstaigoms, todėl šioms įstaigoms keliami teisės aktų reikalavimai mutatis mutandis yra taikytini ir LAVL. Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 (toliau – Aprūpinimo baldais normos), nustatyta, kad kamerų tipo patalpose turi būti vienas stalas, viena spintelė prie lovos vienam asmeniui, viena taburetė vienam asmeniui arba du stalo ilgio suoliukai. LAVL teismui pateikė 2016 m. kovo 9 d. pažymą, kurioje nurodoma, kad palatoje Nr. 7 yra 3 spintelės (b. l. 45), tačiau iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad kameroje Nr. 7 buvo tik 1 spintelė (b. l. 11, 12, 48). Taigi, laikytina, kad kameroje Nr. 7 buvo tik 1 spintelė prie lovos. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad LAVL pažeidė minėtą Aprūpinimo baldais normą, kadangi palatoje nebuvo reikiamo kiekio spintelių prie lovos, stalo, taburečių arba dviejų stalo ilgio suoliukų.
Pareiškėjo nusiskundimai dėl radijo taško neįrengimo, mažų ir surūdijusių lovų yra abstraktaus pobūdžio ir nepagrįsti jokiais įrodymais. Kaip nurodė atsakovės atstovas, LAVL kamerose-palatose radijo taškai įrengiami laikantis Vidaus tvarkos taisyklių 176 punkto nuostatų. Pareiškėjas nedetalizavo, kada ir kodėl jam buvo reikalingas radijo taškas, kokios pasekmės dėl jo nebuvimo jam kilo. Iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad lovos nėra mažos ar surūdijusios (b. l. 11, 12, 48). Be to, byloje nėra duomenų, kad dėl naudojimosi radijo tašku ar dėl per mažų bei surūdijusių lovų jis būtų kreipęsis į LAVL administraciją. Įvertinęs byloje esančius duomenis, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjo abstraktūs argumentai niekuo nepagrįsti, teismas sprendžia, jog pareiškėjo laikymo sąlygos šiuo aspektu nebuvo pažeistos.
Remiantis tuo, kad byloje buvo konstatuoti LAVL neteisėti veiksmai, teismui kyla pagrindas svarstyti kitų viešosios atsakomybės sąlygų buvimo klausimą.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal savo pobūdį neturtinė žala – tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklausanti nuo jo paties išgyventų emocijų. CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją (LVAT 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1409/2013).
Pareiškėjas nurodo, kad dėl netinkamų laikymo sąlygų patyrė didžiules psichologines kančias, nepatogumus, emocinę depresiją, dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, jam sutriko miegas, tapo irzlus, nervingas, nepatiklus. Pareiškėjo gydymas perpildytose palatose nebuvo vienkartinis ar trumpalaikis, iš viso truko 15 parų. Vienam asmeniui tenkantis plotas visu pareiškėjo buvimo LAVL laikotarpiu neatitiko Taisyklių 11¹.4 punkte nustatyto reikalavimo (5,1 kv. m). Bylos duomenimis nenustatyta, kad buvimas LAVL pareiškėjui sukėlė kokius nors sveikatos sutrikimus, tačiau atsižvelgiant į pažeidimo trukmę ir pobūdį, konstatuotina, jog tai sudarė prielaidas pareiškėjui patirti pakankamai intensyvius neigiamus išgyvenimus. Ploto trūkumas taip pat neabejotinai trukdė pareiškėjui naudotis minimaliu privatumu, o tai savaime buvo traumuojanti patirtis, sukėlusi pareiškėjui rimtą diskomfortą. Pažymėtina ir tai, kad LAVL yra gydymo įstaiga, kurioje ypač svarbu užtikrinti tinkamas higienos sąlygas, todėl trupantis tinkas, atsilupę dažai ar baldų trūkumas tokioje įstaigoje yra nepateisinamas. Atsižvelgęs į tai, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti LAVL veiksmai (pareiškėjo laikymas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų), žala (pareiškėjas patyrė esminių nepatogumų ir kančių), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos.
Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Pareiškėjui priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio aspektu, pažymėtina, kad pareiškėjas su skundu dėl savo pažeistų teisių gynimo į teismą kreipėsi nedelsdamas, t. y. būdamas LAVL. Atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, pažeidimo mastą, trukmę ir pasekmes, Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju dėl padarytų pažeidimų patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 150,00 Eur, skaičiuojant 10,00 Eur už vieną parą (15 parų x 10,00 Eur), kai pareiškėjas LAVL buvo laikomas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo reikalavimas priteisti 1 250,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą dėl netinkamų sąlygų tenkinamas iš dalies, priteisiant pareiškėjui iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LAVL, neturtinei žalai atlyginti 150,00 Eur. Kitoje dalyje pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškėjo V. L. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui V. L. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 150,00 Eur (šimtą penkiasdešimt eurų 00 ct) neturtinei žalai atlyginti.
Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.