Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

2018-02-09 · Civilinė byla Nr. 2YT-1003-837/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-02-09
Bylos Nr.
2YT-1003-837/2018
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-09021-2017-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Arvydas Jasonas
Pareiškėjas
I. M.
Suinteresuotas asmuo
H. P., R. D., I. A., VĮ Turto bankas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-1003-837/2018Teisminio proceso Nr. 2-08-3-09021-2017-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.1.; 3.2.6.1.; 3.4.5.2 (S)
PANEVĖŽIO APYLINKES TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. vasario 9 d.Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Arvydas Jasonas,sekretoriaujant R. R.,dalyvaujant pareiškėjai I. M.,

nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims H. P., R. D., I. A., suinteresuotų asmenų VĮ Turto bankas ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovams,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. M., pareiškimą suinteresuotiems asmenims VĮ Turto bankas Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, H. P., R. D., I. A., dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo motinos Z. K., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), pradėdama valdyti jos asmeninį turtą – jai priklausančius asmeninius daiktus faktiškai priėmė palikimą. Kiti asmenys į palikimą nepretenduoja. Pareiškėja palikimą pradėjo valdyti iš karto po motinos mirties, turtu naudojosi, tačiau laiku nesikreipė į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, todėl dabar negali perimti teisių į po motinos mirties likusį turtą. Motina buvo sudariusi testamentą, kuriuo visą savo turtą paliko pareiškėjai, tačiau pareiškėja dėl patirtų didelių dvasinių išgyvenimų ir sukrėtimų, sveikatos sutrikimų ir kitų rūpesčių, įstatymo nustatytais terminais laiku nesikreipė į notarą, kad būtų išduotas paveldėjimo pagal testamentą liudijimas. Pareiškėja mano, kad nesikreipimo dėl palikimo priežastis turėtų būti pripažinta svarbia, dėl ko ji laiku nesikreipė į notarą. Norint gauti paveldėjimo teisės liudijimą, būtina nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja palikimą priėmė nepraleidusi įstatymo nustatyto termino, jį pradėdama faktiškai valdyti.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo prašymą spręsti teismo nuožiūra, suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas nurodo, kad byla nėra susijusi su jo teisėmis ir pareigomis, kiti suinteresuoti asmenys pareiškimui neprieštarauja.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.3 straipsnį palikimas atsiranda palikėjui mirus. Nuo palikimo atsiradimo momento įpėdiniai įgyja paveldėjimo teises, tačiau tam, kad įpėdinis paveldėtų palikimą, jis turi jį priimti įstatymu nustatyta tvarka ir terminu. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis per tris mėnesius faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Pagal CK 5.51 str. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jei jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Iš byloje esančių dokumentų, pareiškėjos paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėjos motina Z. K., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 5, 6, 7). Po motinos mirties pareiškėja likusiu turtu – motinai priklausančiais asmeniniais daiktais ir nekilnojamu turtu naudojosi, valdė juos savo nuožiūra ir jais disponavo, mokėjo mokesčius. Iš Panevėžio miesto 4-ojo notarų biuro pažymos matyti, kad (duomenys neskelbtini), mirus Z. K., notaro biure paveldėjimo byla neužvesta ir paveldėjiom teisės liudijimas nebuvo išduotas (b.l. 8). Pareiškėja faktiškai turtą pradėjo valdyti nepraėjus įstatymo nustatytam 3 mėnesių terminui laikytina, kad jinai priėmė palikimą po sutuoktinio mirties (CK 5.51 straipnis).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos nepriteisiamos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259, 270, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinį faktą, kad, I. M., a.k. (duomenys neskelbtini) po savo motinos Z. K., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), nepraleidusi palikimo priėmimui įstatymu nustatyto termino, faktiškai pradėdama valdyti turtą, priėmė Z. K. palikimą.

Juridinis faktas nustatytas ryšium su paveldėjimo teisės liudijimo gavimu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui paduodant skundą per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.

Teisėjas Arvydas Jasonas