Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Nijolė Žalnieriūnienė, dalyvaujant pareiškėjui S. G., atsakovo atstovui Leandrui Pociui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. G. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Faktinės bylos aplinkybės.

S. G. 2012-09-12 paaiškino, kad su R. R. 2012 m. rugpjūčio 8 d., apie 20.00 val., patruliuodami tarnybiniu automobiliu Škoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pastebėjo Motociklą, kuris buvo sustabdytas patikrinimui. Vairuotojas nepateikė vairuotojo pažymėjo ir civilinės atsakomybės draudimo. Jokio dokumento, patvirtinančio vairuotojo tapatybą, asmuo neturėjo. Vairuotojas pasakė, kad yra nepilnametis, jam 16 metų. Asmens tapatybei nustatyti ir ATP protokolui surašyti jis buvo pristatytas į Vievio PN ir apie tai informuotas Vilniaus AVPK Elektrėnų PK OVS budėtojas. Kadangi vairuotojas vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti, buvo susisiekta su priverstinį transporto priemonių nugabenimą vykdančiais „Gilučių verslas" darbuotojais, kurie per kelias minutes, kadangi buvo netoliese, atvyko į įvykio vietą ir perėmė transporto priemonę, o pareigūnai nuvyko į Vievio PN. Vievio PN per CDB nustatyta, kad A. Š. teisės vairuoti nėra įgijęs, todėl buvo nušalintas nuo vairavimo. Už KET 14 ir 238 punktų pažeidimus jam R. R. surašė ATP protokolą pagal ATPK 128 str. l dalį ir 123 str. 5 dalį. Transporto priemonė išgabenta į saugojimo aikštelę, esančią Elektrėnų sav. Gilučių kaime. ATP protokolo A. Š. surašymo metu dalyvavo nepilnamečio tėvai, kadangi A. Š. jiems paskambino ir pranešė apie susidariusią situaciją. A. Š. buvo pasirašytinai supažindintas su ATP protokolu dalyvaujant nepilnamečio tėvui. A. Š. pasirašytinai vaiko perdavimo aktu perduotas tėvams. Kai buvo rašomas ATP protokolas A. Š., į Vievio PN atvykę tėvai pradėjo pareigūnams priekaištauti nemandagiu tonu. V. Š. su pareigūnais elgėsi įžūliai, kažkam įnirtingai skambino mobiliuoju telefonu. Su abiem tėvais buvo atsisveikinta ir palinkėta gero vakaro. Pareigūnams išvažiuojant iš nuovados, V. Š., priėjęs prie tarnybinio automobilio, keikėsi necenzūriniais žodžiais, už ką jam buvo surašytas ATP protokolas pagal ATPK 174 straipsnį už viešosios tvarkos pažeidimą ir jis buvo paleistas (b.l. 101-102).

A. Š. 2012-09-27 paaiškino, kad 2012-08-08 vakare, jam važiuojant Motociklu, maždaug 200 metrų nuo namų, t.y. (duomenys neskelbtini)., jį sustabdė, kaip vėliau sužinojo, policijos pareigūnai S. G. ir R. R.. S. G. paprašius pateikti dokumentus, A. Š. pateikė transporto priemonės registracijos liudijimą ir techninės apžiūros lapą. Transporto priemonė nebuvo drausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir jis neturėjo teisės vairuoti transporto priemonę. Paėmęs transporto priemonės dokumentus, S. G. liepė A. Š. sėsti į tarnybinį policijos automobilį. A. Š. pasakė pareigūnui, jog gyvena netoliese ir paprašė leisti paskambinti tėvams, tačiau pareigūnas neleido. S. G. pasakė, kad Motociklas ir jis (A. Š.) bus pristatyti į Vievio PN. A. Š. paklausė pareigūnų, ar jis gali paskambinti savo tėčiui, kuris yra Motociklo savininkas, kad šis ateitų pasiimti transporto priemonę, tačiau S. G. neleido, telefonu iškvietė vilkiką, tačiau netrukus perskambino ir vilkikui liepė atvykti į Vievio PN. A. Š. į policijos nuovadą buvo nuvežtas tarnybiniu

Vilniaus AVPK Elektrėnų PK VPS PP Vievio PN tyrėjas M. K. 2012-10-10 paaiškino, kad 2012-08-08 nuo 13.00 val. jis dirbo kartu su Vilniaus AVPK Elektrėnų PK VPS PP Vievio PN tyrėju R. K.. Vakare, pareigūnams būnant policijos nuovadoje, atvažiavo S. G. ir R. R., kurie atsivežė nepilnametį A. Š.. Paklausus pareigūnų, už ką sulaikytas nepilnametis, S. G. atsakė, kad jis vairavo Motociklą neturėdamas tokios teisės. Išėjęs į lauką, M. K. pamatė prie nuovados stovintį Motociklą, šalia jokių pašalinių asmenų nebuvo. Kokiu būdu Motociklas buvo pristatytas į policijos nuovadą, M. K. nematė. Maždaug per pusvalandį į Vievio PN atvažiavo nepilnamečio A. Š. tėvai. Kas ir kokiu būdu jiems (A. Š. tėvams) pranešė apie jų nepilnamečio sūnaus pristatymą, jis nežino. Motociklas iš nuovados buvo išvežtas vilkiku, bet kas ir kada jį iškvietė, M. K. nežino. Esant reikalui, vilkikas iškviečiamas per OVP budėtoją arba skambinant „Gilučių verslas“ direktoriui (b.l. 94-95).

Vilniaus AVPK Elektrėnų PK VPS PP Vievio PN tyrėjas R. K. 2012-10-10 paaiškino, kad 2012-08-08 jis dirbo kartu su tyrėju M. K.. Apie 20.00 val., jiems esant Vievio PN, atvažiavo S. G. su R. R. ir nepilnamečiu jaunuoliu. Už ką tiksliai buvo pristatytas nepilnametis, jis negali pasakyti, bet, išėjęs į lauką, pamatė prie nuovados durų stovintį Motociklą. Jis nepamena, kad prie Motociklo būtų buvęs koks nors asmuo. Atvykus S. G. ir R. R., R. K. su M. K. iš karto išėjo į lauką ir pamatė Motociklą. Netrukus į nuovadą atvažiavo nepilnamečio tėvai. Kadangi pažeidimą fiksavo ne jie, todėl nesikišo ir nurodyti, kaip S. G. ir R. R. bendravo su pažeidėju ir jo tėvais, negali, bet nuovadoje triukšmo nebuvo. Jis negali pasakyti, kokiu būdu Motociklas buvo išgabentas nuo gatvės (nuvežant ar nuvairuojant). Tėvai atvyko per 30 min. nuo nepilnamečio pristatymo. Jis negali pasakyti, kas nepilnamečio tėvams pranešė apie jų sūnaus sulaikymą (b.l. 88-89).

D. Č. 2012-10-29 paaiškino, kad negali pasakyti, kokiu būdu ir iš kur 2012-08-08 buvo paimtas Motociklas, nes praėjo nemažai laiko ir jis neprisimena. Transporto priemones priverstinai nuveža vilkiku arba, savininkui sutikus, savaeigiu būdu. Jei transporto priemonė netvarkinga ar neturi reikiamų dokumentų (pvz. privalomojo civilinės atsakomybės draudimo), ji nuvežama tik vilkiku. Jei pėsčiomis stumtųsi Motociklą nuo (duomenys neskelbtini) iki Vievio PN, užtruktų apie vieną valandą. S. G. ir R. R. asmeniškai nepažįsta (b.l. 87).

Vilniaus AVPK VTS tyrėja, tikrindama V. Š. pareiškime išdėstytas aplinkybes, anot 2012-10-31 tarnybinio pranešimo, telefonu bendravo su Elektrėnų PK VPS OVP specialistu A. P., kuris paaiškino, kad pagal Elektrėnų PK nusistovėjusią tvarką įrašus priverstinai nuvežtų transporto priemonių registracijos žurnale atlieka pareigūnas, priėmęs sprendimą priverstinai nuvežti transporto priemonę arba jo porininkas, po to, kai atvyksta į komisariatą su ATP medžiaga ir priverstinio nuvežimo aktu. Patys Elektrėnų PK VPS OVP pareigūnai registracijos žurnale įrašų nedaro. A. P. negalėjo pasakyti, nes neprisimena, ar S. G. ir R. R. pranešė OVP budėtojui apie Motociklo priverstinį nuvežimą (b.l. 108).

Vilniaus AVPK VTS 2012-11-01 S. G. supažindino su 2012-10-30 papildomu pranešimu Nr. 10-7-PR3- 282, kuriuo pranešta, kad jis, 2012-08-08, apie 20.00 val., (duomenys neskelbtini) sustabdęs nepilnamečio A. Š. vairuojamą Motociklą ir nustatęs, kad A. Š. jį vairuoja neturėdamas tam teisės, pašalino Motociklą iš jo stovėjimo vietos (duomenys neskelbtini) Apraše nenumatytu būdu, t.y. pats nuvairavo Motociklą iki Vievio PN, iš kur jis buvo priverstinai nuvežtas UAB „Gilučių verslas“ vilkiko bei apie Motociklo priverstinį nuvežimą neinformavo Vilniaus AVPK Elektrėnų PK VPS OVP, dėl ko priverstinis nuvežimas nebuvo užregistruotas registracijos žurnale (b.l. 79).

Vilniaus AVPK VTS vyriausioji tyrėja L. B. 2012-11-05 surašė tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 10-7-IS-181, kuria inter alia nustatė, kad: 2012-08-08 dieną, apie 20.00 val., (duomenys neskelbtini), Vilniaus AVPK Elektrėnų PK patrulio M-31 pareigūnai, nustatę KET pažeidimą, priėmė teisėtą sprendimą pažeidimą padariusį asmenį nušalinti nuo transporto priemonės vairavimo ir pristatyti į policijos padalinį (Vievio PN, Bažnyčios g. 4). Tačiau S. G., matant pavaldžiam pareigūnui R. R., vykdė priverstinį Motociklo nuvežimą, pažeisdamas Apraše nustatytą priverstinio transporto priemonės nuvežimo procedūrą, t.y. nevykdė Aprašo 5 punkto ir transporto priemonę pašalino iš įvykio vietos ne Aprašo 2 punkte nustatytu būdu. S. G. tokiais veiksmais parodė netinkamą pavyzdį pavaldžiam pareigūnui R. R.. Tokie S. G., kaip vadovaujančio policijos pareigūno, veiksmai nesiderina su Etikos kodekso 12.10 punktu. Todėl S. G. veiksmai vertinami kaip tarnybinis nusižengimas, padarytas tyčia, už kurį jam taikytina tarnybinė atsakomybė.

R. R. priėmė neteisėtą sprendimą dėl priverstinio Motociklo nuvežimo nuo Vievio PN (Bažnyčios g.) į UAB „Gilučių verslas" teritoriją, t.y. padarė tarnybinį nusižengimą. Analogiškai vertintini ir S. G. veiksmai, kai jis ne tik neužkirto kelio neteisėtiems pavaldaus pareigūno veiksmams ir sprendimui, bet ir sudarė šiam pažeidimui sąlygas - inicijavo priverstinį nuvežimą. Nors pareigūnų veiksmai ir vertintini kaip kalti ir neteisėti, tačiau juose įžvelgiami netinkamo teisės aktų interpretavimo požymiai, kas byloja apie netyčinę veiką. Todėl S. G. ir R. R. padarė tarnybinį nusižengimą, tačiau už šią netyčinę veiką tarnybinė atsakomybė jiems netaikytina, apsiribojant įspėjimu ir nustatytų pažeidimų apsvarstymu Vilniaus AVPK Elektrėnų PK viešosios policijos pareigūnų pasitarime, atkreipiant dėmesį į transporto priemonių priverstinio nuvežimo pagrindus (4 p.).

Kadangi V. Š. priklausantis Motociklas buvo nuvežtas nesant tam teisėto pagrindo ir dėl tokio sprendimo Motociklo savininkui padaryta 500 Lt žala, žala Vilniaus AVPK atlygintina neteisminiu keliu pagal Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ar atstovavimo valstybei įstatymo 5 straipsnį, todėl spręstinas klausimas dėl atgręžtinio reikalavimo teisės į žalą padariusį asmenį. Kadangi dėl patrulio R. R., kurio vyresnysis buvo S. G., neteisėtų veiksmų kilo žala, jų materialinė atsakomybė turėtų būti solidari. Tyrimo metu surinktų duomenų visumos pakanka S. G. ir R. R. taikyti materialinę atsakomybę (6 p.).

Išvadoje inter alia siūloma: 1) tarnybinį patikrinimą baigti; 2) už tarnybinį nusižengimą, pasireiškusį Aprašo 5 punkto pažeidimu ir transporto priemonės priverstiniu nuvežimu Apraše nenustatytu būdu, S. G. skirti tarnybinę nuobaudą; tarnybinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes aptarti pareigūnų pasitarime, išaiškinat transporto priemonių priverstinio nuvežimo sąlygas bei pagrindus; užtikrinti, kad ateityje preciziškai būtų laikomasi transporto priemonių priverstinį nuvežimą reglamentuojančių teisės aktų bei Apraše nustatytų reikalavimų (b.l. 19-30).

2012-11-05 Išvadą 2012-10-05 patvirtino Vilniaus AVPK viršininkas (b.l. 19). Atsižvelgęs į Išvadą ir vadovaudamasis Statuto 26 str. 1 dalimi, Vilniaus AVPK viršininkas 2012-11-07 priėmė įsakymą Nr. 10-TE-722 skirti S. G. pastabą (b.l. 18).

V. Š. Vilniaus AVPK 2012-11-15 padavė pareiškimą, kuriuo prašė sumokėti 500 Lt nuostolių, atsiradusių dėl to, kad S. G. ir R. R. priėmė perteklinį neteisėtą sprendimą priverstinai nuvežti Motociklą į UAB „Gilučių verslas“ saugojimo aikštelę (b.l. 164). Vilniaus AVPK 2012-11-29 mokėjimo pavedimu Nr. 09-12-7535 pervedė į V. Š. sąskaitą banke 500 Lt (b.l. 171).

Teisės aktų, reglamentuojančių ginčo teisinius santykius, analizė bei išvados.

Šios administracinės bylos dalykas yra nustatyti, ar teisėtai pareiškėjui, vidaus tarnybos pareigūnui, skundžiamu įsakymu paskirta tarnybinė nuobauda. Šios rūšies teisinius santykius reglamentuoja 2003 m. balandžio 29 d. Lietuvos Respublikos įstatymu Nr. IX-1538 patvirtintas Vidaus tarnybos statutas (toliau - Statutas) bei LR vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtinta Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarka (toliau - Tvarka). Skundžiamas įsakymas priimtas pasirėmus Statuto 26 str. 1 dalimi, kuria nustatyta, kad už tarnybinius nusižengimus, atsižvelgiant į jų pobūdį, padarymo priežastis, nusižengusiojo kaltės laipsnį, asmenybę, sukeltus padarinius ir kitas aplinkybes, pareigūnui gali būti skiriama inter alia pastaba (1 p.).

Iš Išvados, kuri yra sudėtinė skundžiamo įsakymo dalis ir kurios teisėtumas vertintinas kartu su skundžiamo įsakymo teisėtumu, matyti, kad tarnybinė nuobauda – įspėjimas – pareiškėjui paskirta už tai, kad šis, pats nuvairavęs Motociklą iš (duomenys neskelbtini) iki Vievio PN, nevykdė Aprašo 5 punkto ir transporto priemonę pašalino iš įvykio vietos ne Aprašo 2 punkte nustatytu būdu, be to, pažeidė Etikos kodekso 12.10 punkto reikalavimus.

Dėl R. R. neteisėto sprendimo Motociklą priverstinai nuvežti nuo Vievio PN (Bažnyčios g.) į UAB „Gilučių verslas" teritoriją ir S. G. veiksmų, neužkirtus kelio neteisėtam pavaldaus pareigūno sprendimui ir sudarius šiam pažeidimui sąlygas - inicijavus priverstinį nuvežimą, buvo padaryta išvada, kad abu padarė tarnybinį nusižengimą. Dėl kaltės formos padaryta išvada, kad pareigūnų veiksmuose „<...> įžvelgiami netinkamo teisės aktų interpretavimo požymiai, kas byloja apie netyčinę veiką“, todėl „<...> už šią netyčinę veiką tarnybinė atsakomybė jiems netaikytina, apsiribojant įspėjimu ir nustatytų pažeidimų apsvarstymu Vilniaus AVPK Elektrėnų PK viešosios policijos pareigūnų pasitarime, atkreipiant dėmesį į transporto priemonių priverstinio nuvežimo pagrindus“ (4 p.).

Dėl Motociklo priverstinio nuvežimo.

ATPK 269 str. 7 dalyje nustatyta, kad, padarius pažeidimus, numatytus inter alia šio kodekso 128 straipsnyje (transporto priemonių vairavimas neturint teisės vairuoti), jei tai trukdo transporto ar pėsčiųjų eismui arba kitaip pažeidžia kitų asmenų teises, policijos pareigūnai turi teisę priverstinai nuvežti transporto priemonę Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Nuvežtą transporto priemonę leidžiama susigrąžinti pašalinus grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei, trukdymą saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui, kitų asmenų teisių pažeidimą.

ATPK 269 str. 7 dalyje minima tvarka yra Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011-06-23 įsakymu Nr. 5-V-569 patvirtintas Transporto priemonių priverstinio nuvežimo tvarkos aprašas, kurio 2 punkte nustatyta, kad transporto priemonės priverstinis nuvežimas yra transporto priemonės pašalinimas iš jos stovėjimo vietos vilkiku ar specialiu vežimėliu (toliau – vilkikas). Atvejai, kuomet galima priverstinai nuvežti transporto priemonę, yra nustatyti Aprašo 3 punkte: policijos pareigūnas turi teisę priverstinai nuvežti transporto priemonę: 3.1. padarius šiuos administracinius teisės pažeidimus, jei transporto priemonė trukdo transporto ar pėsčiųjų eismui arba kitaip pažeidžia kitų asmenų teises: 3.1.1. transporto priemonės stovėjimas ant šaligatvio, kai nėra tai leidžiančių kelio ženklų, stovėjimas ant vejos, pėsčiųjų (dviračių) tako, stovėjimas vietoje, kurioje gali stovėti tik skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ arba neįgaliųjų asmenų automobilių statymo kortele pažymėtos transporto priemonės, stovėjimas geležinkelio pervažose ir 50 metrų kelio ruože prieš jas ir už jų, tuneliuose, ant tiltų, viadukų ir po jais, pėsčiųjų perėjose ir arčiau kaip 5 metrai prieš jas, kitose vietose, kur tai trukdo transporto ar pėsčiųjų eismui, transporto priemonių stovėjimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose nesilaikymas (ATPK 124(1) str.); 3.1.2. pavojingas ir chuliganiškas vairavimas (124(2) str.); 3.1.3. transporto priemonių vairavimas neblaivių arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų (ATPK 126 str.); 3.1.4. Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą (ATPK 127 str. 1 ir 3 d.); 3.1.5. transporto priemonių vairavimas neturint teisės vairuoti (ATPK 128 str.); 3.1.6. transporto priemonių vairavimas neblaivių ar apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, neturinčių teisės vairuoti (ATPK 129 str.); 3.1.7. transporto priemonės vairuotojui nepaklusus reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukus iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos (ATPK 130 str. 1 d.); 3.1.8. pakartotinis transporto

priemonių vairavimas neblaivių arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų (ATPK 130² str.). Toks reglamentavimas reiškia, jog, esant bet kuriam iš pagrindų (Aprašo 3.1.1-3.1.8 punktai) priverstinai nuvežti transporto priemonę, turi egzistuoti bent viena iš dviejų sąlygų - jei transporto priemonė trukdo transporto ar pėsčiųjų eismui arba kitaip pažeidžia kitų asmenų teises.

Aprašo 4 punkte nustatyta, kad Aprašo 3.1.1 punkte nustatytais atvejais transporto priemonės nerekomenduojama nuvežti, jei jos savininkas (valdytojas) atvyksta, iki transporto priemonė perduodama vilkiko vairuotojui. Aprašo 5 punkte nustatyta, kad policijos pareigūnas, nustatęs, kad transporto priemonė priverstinai nuvežtina, <...> priima sprendimą nuvežti transporto priemonę ir apie priverstinai nuvežtiną transporto priemonę praneša policijos įstaigai, nurodo jos valstybinį numerį, markę, modelį, įvykio vietą, nuvežimo pagrindą ir priežastį. Aprašo 6 punkte nustatyta, kad prieš priverstinai nuveždamas transporto priemonę policijos pareigūnas: 6.1. nustatyta tvarka nušalina vairuotoją nuo transporto priemonės vairavimo (kai transporto priemonė priverstinai nuvežtina Aprašo 3.1.2–3.1.8, 3.3 punktuose nustatytais atvejais); 6.2. nuodugniai apžiūri priverstinai nuvežtiną transporto priemonę, matomą jos įrangą (signalizaciją, garso aparatūrą, anteną, automobilio telefono įrangą ir kitokią), matomus transporto priemonėje esančius daiktus, transporto priemonės sugadinimus ir išsamiai Tvarkos aprašo 1 priede nustatytos formos akte tai aprašo. Neatidėliotino priverstinio nuvežimo atveju transporto priemonė apžiūrima ir aprašoma, kai yra nuvežama; 6.3. kai transporto priemonė nuvežama Tvarkos aprašo 3.1.1 punkte nustatytais atvejais, pažeidimo faktą užfiksuoja schemoje, nufilmuoja arba nufotografuoja transporto priemonę. Kitais atvejais priverstinai nuvežtiną transporto priemonę (sugadinimus, krovinį ir pan.) taip pat rekomenduojama nufilmuoti arba nufotografuoti; 6.4. jei transporto priemonės savininkas (valdytojas) nedalyvauja apžiūrint transporto priemonę, o jos variklio dangčiai, durelės, stoglangis yra neuždaryti (neužrakinti) ar yra kitų galimybių nekliudomai patekti į transporto priemonės vidų, tokią transporto priemonę apžiūri dalyvaujant dviem kviestiniams asmenims. Aprašo 8 punkte nustatyta, kad policijos įstaigos įgaliotas pareigūnas pranešimą apie priimtą sprendimą priverstinai nuvežti transporto priemonę registruoja priverstinio transporto priemonių nuvežimo registracijos žurnale (2 priedas) (toliau – žurnalas) arba kompiuterinėje laikmenoje.

Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos (toliau - Instrukcija) 69 punkte nustatyta, kad policijos patrulis privalo nušalinti transporto priemonės vairuotoją nuo transporto priemonės vairavimo, kai transporto priemonės vairuotojas neturi teisės vairuoti tos rūšies transporto priemonės (69.3 p.). Instrukcijos 72 punkte nustatyta, kad asmenį nušalinus nuo transporto priemonės vairavimo, jo transporto priemonė gali būti priverstinai nuvežama į saugojimo aikštelę teisės aktų nustatyta tvarka.

Išvada ir surinkti įrodymai patvirtina, kad nėra jokių duomenų, jog Motociklas, sustabdytas (duomenys neskelbtini), kaip nors trukdė transporto ar pėsčiųjų eismui arba kitaip pažeidė kitų asmenų teises, kas reiškia, jog nebuvo pagrindo nei kviesti vilkiką (vežimėlį) Motociklo priverstiniam nuvežimui į Vievio PN ar į aikštelę, nei kokiu nors kitu būdu (vairuojant ar stumiant) Motociklą nugabenti į Vievio PN. Už tokio teisės aktams neatitinkančio sprendimo priėmimą, kaip patrulių būrio vadas, pirmiausia atsakingas pareiškėjas S. G.. Teismas atkreipia dėmesį jog S. G. skundžiamu įsakymu (pagal Išvados teiginius) iš esmės nubaustas ne už tai, jog kaip vyresnysis pagal pareigas priėmė neteisėtą sprendimą priverstinai nuvežti transporto priemonę, bet už tai, kad pats ją nuvairavo iki Vievio PN (pašalino nenustatytu būdu). Teismo nuomone, surinktų įrodymų visuma tai patvirtina (A. Š. paaiškinimas, kitų mačiusiųjų įvykį paaiškinimai, kad matė, kaip Motociklą vairavo vienas iš policijos pareigūnų, gi R. R. pagal vidinius aktus privalėjo vairuoti tarnybinį automoiblį, D. Č. paaiškinimas, kuriuo jis iš esmės paneigė S. G. versiją, neva du „Gilučių verslo“ darbuotojai Volvo automobiliu atvyko į įvykio vietą ir vienas iš jų Motociklą kažkokiu būdu atgabeno iki Vievio PN).

Teismas nesutinka su Išvados dalimi dėl R. R. neteisėto sprendimo Motociklą priverstinai nuvežti nuo Vievio PN (Bažnyčios g.) į UAB „Gilučių verslas" teritoriją ir S. G. veiksmų, neužkirtus kelio neteisėtam pavaldaus pareigūno sprendimui ir sudarius šiam pažeidimui sąlygas - inicijavus priverstinį nuvežimą, padarius išvadą, kad pareigūnų veiksmuose „<...> įžvelgiami netinkamo teisės aktų interpretavimo požymiai, kas byloja apie netyčinę veiką“, todėl „<...> už šią netyčinę veiką tarnybinė atsakomybė jiems netaikytina, apsiribojant įspėjimu ir nustatytų pažeidimų apsvarstymu Vilniaus AVPK Elektrėnų PK viešosios policijos pareigūnų pasitarime, atkreipiant dėmesį į transporto priemonių priverstinio nuvežimo pagrindus“, nes pagal Statuto 2 str. 6 dalį tarnybinis nusižengimas, už kurį taikoma tarnybinė atsakomybė, yra šio Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu. Pažeidimo padarymas tyčia ar netyčia yra tik kaltės forma, nuo kurios priklauso nuobaudos sunkumas.

Generalinio komisaro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-347 patvirtinto Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 12 punkte nustatyta, kad vadovaujantis policijos pareigūnas privalo laikytis šių nuostatų: <...> būti reikliam pavaldiniams ir visiems vienodai teisingam, visada prisiminti, kad savo elgesiu ir darbu jis rodo jiems pavyzdį (12.10 p.). Iš šiame teismo sprendime jau aptartų įrodymų matyti, jog S. G., kaip vyresnis pagal pareigas, išties savo pavaldiniui R. parodė nederamą pavyzdį, todėl pagrįstai nubaustas ir už Etikos kodekso 12 punkto nesilaikymą.

Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo taisyklių laikymosi.

Pareiškėjas skunde teigia, kad nebuvo laikomasi tarnybinės nuobaudos skyrimo taisyklių, kurios išdėstytos LR vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintoje Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkoje.

Tvarkos 3 punkte nustatyta, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas. Tarnybinio nusižengimo sudėtis yra neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes – ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių, o pagal Tvarkos 4.2 punktą tarnybinis nusižengimas yra Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu. Tvarkos 6 punkte (2011-08-31 įsakymo Nr. 1V-652 redakcija) nustatyta, kad tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra pradedama vadovui, turinčiam teisę skirti tarnybinę nuobaudą, ar kitam pareigūnui, turinčiam teisę pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus, gavus inter alia asmens skundą apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą (toliau – informacija apie galimą tarnybinį nusižengimą) ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną pavedus tarnybinius nusižengimus tiriančio padalinio vadovui ar kitam pareigūnui (toliau – tikrintojas) atlikti tarnybinį patikrinimą.

Tvarkos 17 punkte nustatyta, kad tikrintojas per 20 dienų nuo tarnybinio patikrinimo pradžios, išskyrus Tvarkos 7 ir 13 punktuose numatytus atvejus, surašo Tvarkos priede nurodytą pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo (toliau – pranešimas), kuriuo pasirašytinai informuoja tikrinamą pareigūną apie pradėtą tarnybinį patikrinimą, jo teises bei pateikia jam turimus duomenis apie tarnybinį nusižengimą. Minėta, kad V. Š. skundas Vilniaus AVPK gautas ne anksčiau kaip 2012-08-21 dieną (b.l.36), Vilniaus AVPK VTS 2012-09-10 supažindino S. G. su 2012-09-06 pranešimu Nr. 10-7-PR-253, kad atliekamas tarnybinis patikrinimas, t.y. per Tvarkoje nustatytą terminą.

Tvarkos 19 punkte nustatyta, kad tikrintojas tarnybinį nusižengimą gali tirti ne ilgiau kaip 30 dienų, neįskaitant laiko, per kurį tikrinamas pareigūnas nebuvo darbe dėl ligos arba atostogavo. Esant svarbioms aplinkybėms, tarnybinį patikrinimą atlikti pavedęs pareigūnas gali pratęsti tarnybinio patikrinimo terminą dar iki 30 dienų. Minėta, jog yra nustatyta, kad S. G. atostogavo nuo 2012-08-13 iki 2012-09-02, o R. R. – nuo 2012-08-21 iki 2012-09-04, tad laikotarpis nuo 2012-08-13 iki 2012-09-04 į tarnybinio patikrinimo atlikimo terminus neįskaitytinas, nepriklausomai nuo to, kad vėliau R. R. tarnybinė atsakomybė netaikyta, todėl tyrimo atlikimo terminas pagrįstai buvo nustatytas iki 2012-10-05 dienos (b.l. 77). Taip pat nustatyta, kad Vilniaus AVPK viršininkas savo 2012-10-04 rezoliucija patenkino tyrėjos prašymą patikrinimo terminą pratęsti iki 2012-11-04 dienos, siekiant patikrinimą atlikti išsamiai ir visapusiškai (b.l.78). Nors teismas ir prašymą, ir sprendimą pratęsti terminą vertina kaip nepakankamai motyvuotus, o nuo 2012-08-21 iki 2012-09-12 jokie patikrinimo veiksmai nebuvo atlikti, nors pareigūnų atostogos tam netrukdė, vis dėlto toks termino pratęsimas niekaip neįtakoja skundžiamo įsakymo teisėtumo ar neteisėtumo.

Tvarkos 20 punkte nustatyta, kad tarnybinis patikrinimas baigiamas, surašant tarnybinio patikrinimo išvadą, kurioje išdėstomos nustatytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai ir pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas <...>. Konstatavus, kad padarytas tarnybinis nusižengimas, išvadoje turi būti nurodyta, koks tarnybinis nusižengimas padarytas (nurodomas atitinkamas teisės akto straipsnis), jo padarymo laikas, aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, padarytos žalos pobūdis ir dydis, tarnybinio nusižengimo pasekmės, duomenys apie ankstesnę pareigūno tarnybą (tarnybinė charakteristika, paskatinimai ir apdovanojimai bei galiojančios nuobaudos) ir pasiūlymas dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn, taip pat prireikus pasiūlymai pašalinti tarnybinio nusižengimo priežastis. Tvarkos 21 punkte nustatyta, kad vadovas, turintis teisę skirti tarnybinę nuobaudą, arba kitas pareigūnas, pavedęs atlikti tarnybinį patikrinimą, gavęs tarnybinio patikrinimo medžiagą bei išvadą, ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo jos gavimo turi ją įvertinti ir priimti vieną iš sprendimų inter alia patvirtinti išvadą ir išspręsti klausimą dėl pareigūno patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn bei įgyvendinti kitas būtinas prevencines priemones. <...> (21.1 p.) Tvarkos 29 punkte (2011-08-31 įsakymo Nr. 1V-652 redakcija) nustatyta, kad tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tarnybinio nusižengimo išaiškėjimo dienos, neskaitant laiko, per kurį pareigūnas nebuvo tarnyboje dėl ligos arba atostogavo, bei laiko, per kurį įstatymų nustatyta tvarka išnagrinėjamas skundas dėl profesinės sąjungos renkamo organo nesutikimo dėl nuobaudos skyrimo pareigūnui, esančiam vidaus reikalų įstaigos profesinės sąjungos (profesinės sąjungos renkamo organo) nariu. Tarnybinio nusižengimo išaiškėjimo diena laikoma vadovo, turinčio teisę skirti tarnybinę nuobaudą, išvados patvirtinimo diena, o išvadą patvirtinus neįgaliotam skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui – tokios išvados gavimo diena.

Į bylą surinkti įrodymai tvirtina, jog Išvada Tvarkos 21 punktą iš esmės atitinka, laikytasi Tvarkos 21 ir 29 punktuose nustatytų procesinių terminų. Išvados patvirtinimo datą –2012-10-05 dieną – reikia laikyti technine klaida, nes pati Išvada surašyta 2012-11-05, nuobauda paskirta 2012-11-07. Tad naikinti skundžiamą Įsakymą pagrindo nėra.

Dėl materialinės atsakomybės taikymo

Minėta, jog pareiškėjas prašo panaikinti Išvados 7 punktą, kuriame siūloma, Vilniaus AVPK patyrus nuostolių, spręsti dėl nuostolių išieškojimo regreso tvarka iš kaltų pareigūnų – S. G. ir R. R.. Teismo nuomone, šio Išvados punkto naikinti nėra pagrindo dėl tokių priežasčių : 1) tai yra tik Išvados siūlymas, nesukėlęs pareiškėjui jokių tiesioginių teisinių pasekmių; skundžiamame Įsakyme dėl jo niekaip nepasisakyta; 2) tokiai išvadai padaryti egzistavo formalus teisinis pagrindas, nes pagal 2002 m. gegužės 21 d. Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo Nr. IX-895 (toliau - Žalos atlyginimo įstatymas) 1 str. 1 dalį šis įstatymas nustato asignavimų žalai, atsiradusiai dėl inter alia valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginti naudojimą, taip pat valstybės regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisės į žalą padariusį asmenį įgyvendinimo tvarką. Žalos atlyginimo įstatymo 5 str. 1 dalyje (2005-10-18 įstatymo Nr. X-370 redakcija) nustatyta, kad valstybė, atlyginusi dėl <...> valdžios institucijų pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų kaltų veiksmų (aktų) atsiradusią žalą, įgyja regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę teismo tvarka išieškoti iš šių asmenų tiek, kiek ji sumokėjo, bet ne daugiau kaip 9 vidutinius jų darbo užmokesčius; o CK 6.271 str. 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 str. 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Tad dėl Vilniaus AVPK patirtos 500 Lt žalos išsireikalavimo regreso (atgręžtinio reikalavimo) teismo tvarka išieškoti iš kaltų asmenų turi būti priimti kiti administraciniai aktai ar teismo sprendimai, kuriuos pareiškėjas galės ginčyti, skųsti ir pan. įstatymų nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str., teisėja

nusprendė:

pareiškėjo S. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.