- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-17
- Bylos Nr.
- 2S-1694-460/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-04830-2014-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Maškevičienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Infigo“
- Trečiasis asmuo
- akcinė bendrovė „Swedbank“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. 2S-1694-460/2014
NUTARTIS
2014 m. gruodžio 17 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Infigo“ (apeliantė) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-6668-613/2014 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Infigo“ ieškinį atsakovėms bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Autolagūna“, bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Autolagūna“ bankroto administratorei uždarajai akcinei bendrovei Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biurui, trečiasis asmuo akcinė bendrovė „Swedbank“, dėl neteisėto nuomos sutarties nutraukimo bei uždraudimo atlikti neteisėtus veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė 2014-04-17 kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su ieškiniu, juo prašo: 1) pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu 2010-04-16 nuomos sutarties Nr. N-002, sudarytos tarp UAB „Autolagūna“ ir UAB „Infigo“, nutraukimą, įformintą UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuro 2014-04-15 pranešimu Nr. 04-9295; 2) uždrausti atsakovei BUAB „Autolagūna“ atlikti neteisėtus veiksmus – uždrausti perduoti bankui AB „Swedbank“ nekilnojamąjį turtą, esantį adresu Baltijos pr. 6, Klaipėda.
Klaipėdos miesto apylinkės teisme 2014-07-07 buvo gautas UAB „Infigo“ prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti AB LESTO, AB „Lietuvos dujos“ ir (ar) AB „Lietuvos dujos“ Klaipėdos filialą bei kitus komunalinių paslaugų teikėjus, teikiančius komunalines paslaugas pastate – autoservise su autosalonu, esančiame Baltijos pr. 6, Klaipėdoje, tęsti komunalinių paslaugų teikimą ir uždrausti atitinkamiems paslaugų teikėjams nutraukti komunalinių paslaugų teikimą nurodytame pastate.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-08-07 nutartimi ieškovės UAB „Infigo“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino. Nurodė, jog preliminariai sprendžiant dėl ieškinio pagrįstumo yra pagrįstų abejonių, ar ieškovės ieškinys galėtų būti patenkintas. Pažymėjo, kad ieškovė prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones į civilinę bylą neįtrauktiems asmenims:
Šalies argumentai
Apeliantė teismui pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-08-07 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą tenkinti. Nurodo, kad teismas ieškinio pagrįstumą įvertina tik išnagrinėjęs bylą iš esmės. Pažymi, kad vadovaujantis praktika trečiesiems asmenims gali būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės. Teigia, kad CPK 145 straipsnio 1 dalies 12, 13 punktai suteikia galimybę prašymą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovės BUAB „Autolagūna“ bankroto administratorė UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras pateikė atsiliepimą, juo prašo skundą atmesti. Nurodo, jog preliminariai įvertinus ieškinio pagrįstumą atsakovė nutraukti sutartį privalo įstatymo pagrindu. Tikina, kad laikinosios apsaugos priemonės netaikytinos kitiems asmeniems.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).
Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatyta, kad UAB „Autolagūna“ ir UAB „Infigo“ 2010-04-16 sudarė nuomos sutartį, pagal ją UAB „Autolagūna“ išnuomojo, o UAB „Infigo“ išsinuomojo negyvenamuosius pastatus ir statinius Baltijos pr. 6, Klaipėdoje. Kauno apygardos teismui 2010-05-21 nutartimi iškėlus BUAB „Autolagūna“ bankroto bylą, ieškovė UAB „Infigo“ ir BUAB „Autolagūna“ 2010-06-22 sudarė susitarimą dėl sutarties sąlygų pakeitimo, nustatė, kad nuomos sutartis galioja iki turto pardavimo, jo perdavimo bendrovės kreditoriams Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka (3 punktas) (b. l. 18). Ieškovė ieškiniu prašo pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu 2010-04-16 nuomos sutarties, sudarytos tarp UAB „Autolagūna“ ir UAB „Infigo“, nutraukimą bei uždrausti atsakovei BUAB „Autolagūna“ perduoti bankui AB „Swedbank“ nekilnojamąjį turtą, esantį adresu Baltijos pr. 6, Klaipėda. Prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovė prašo įpareigoti AB LESTO, AB „Lietuvos dujos“ ir (ar) AB „Lietuvos dujos“ Klaipėdos filialą bei kitus komunalinių paslaugų teikėjus, teikiančius komunalines paslaugas pastate – autoservise su autosalonu, esančiame Baltijos pr. 6, Klaipėdoje, tęsti komunalinių paslaugų teikimą ir uždrausti atitinkamiems paslaugų teikėjams nutraukti komunalinių paslaugų teikimą nurodytame pastate.
Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nevertina ieškinio reikalavimų pagrįstumo, o į bylą pateiktus įrodymus vertina tik tiek, kiek yra būtina, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumo klausimą (CPK 183 straipsnis, CPK 185 straipsnis).
Teismas pažymi, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos laikantis ekonomiškumo principo (CPK 145 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad teismas negali taikyti tokių laikinųjų apsaugos priemonių, kurios viršija ieškinio reikalavimą, ar taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, nesusijusių su ieškinio reikalavimu. Tuo labiau kad Civilinio proceso kodeksas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą sieja su jų taikymu atsakovui, o tretiesiems asmenims jos gali būti taikomos tik tiek, kiek tai susiję su ieškinio reikalavimu. Tai aiškintina tuo, kad CPK normos nenumato galimybės laikinąsias apsaugos priemones taikyti byloje nedalyvaujančiam asmeniui.
Šiam klausimui spręsti aktualu ir tai, jog civiliniame procese vyraujantis dispozityvumo principas, be kita ko, reiškia, kad ieškovas (pareiškėjas) turi teisę nuspręsti, ar ginti galimai pažeistas subjektines teises civilinio proceso nustatyta tvarka, kokio pobūdžio reikalavimus reikšti – turtinio ar neturtinio, jeigu turtinio, tai kokio dydžio, kurį asmenį (kuriuos asmenis) patraukti atsakovu (atsakovais) byloje (CPK 13 straipsnis).
Kompleksiškai vertinant ieškovės išdėstytą reikalavimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, akivaizdu, kad ieškovė prašo įpareigoti ne atsakovą, ne trečiąją asmenį, o byloje nedalyvaujančius asmenis, t. y. AB LESTO, AB „Lietuvos dujos“ ir (ar) AB „Lietuvos dujos“ Klaipėdos filialą bei kitus komunalinių paslaugų teikėjus, tęsti komunalinių paslaugų teikimą ir uždrausti atitinkamiems paslaugų teikėjams nutraukti komunalinių paslaugų teikimą. Toks ieškovės prašomas teisinis reguliavimas negalimas, kadangi minėtų teisinių svertų teismui nesuteikia įstatymų nuostatos. Teismas, priimdamas sprendimą, neturi teisės spręsti klausimo dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų (CPK 14 straipsnio 3 dalis).
Apelianto nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo 2009-02-04 nutartimi Nnr. 2-81/2009 šiuo konkrečiu atveju vadovautis nėra pagrindo, kadangi neatitinka faktinės bylos aplinkybės. Apelianto minimoje nutartyje teismas kaip vieną iš klausimų analizavo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ypatumus trečiajam asmeniui, tačiau pabrėžtina, kad nagrinėjamu atveju ieškovė siekia visiškai su byla nesusijusius asmenis (ne trečiuosius) įpareigoti atlikti arba uždrausti atlikti tam tikrus veiksmus.
Nesutiktina su apeliante, kad šiuo atveju CPK 145 straipsnio 1 dalies 12 ir 13 punktų reglamentavimas – įpareigojimas atlikti veiksmus, užkertančius kelią žalai atsirasti ar padidėti, bei priemonės, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas, suteikia teisę tenkinti ieškovės prašymą. Tai irgi aiškintina byloje dalyvaujančių asmenų kontekste, nėra numatyta, kad asmuo, neturintis jokio teisinio materialinio ir procesinio suinteresuotumo, gali būti įpareigotas atlikti tam tikrus veiksmus ar, priešingai, jam būtų draudžiama tam tikrus veiksmus atlikti.
Kiti apeliantės argumentai neturi teisinės reikšmės, todėl dėl jų teismas nepasisako.
Esant nurodytų argumentų ir aplinkybių visetui, pirmosios instancijos teismo nutarties atskirojo skundo motyvais naikinti ar keisti nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 339 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.