Vilniaus apygardos teismo nutartis

2007-12-18 · Civilinė byla Nr. 2A-1138-567/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-12-18
Bylos Nr.
2A-1138-567/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Neringa Švedienė (pirm.), Virginijus Kairevičius, Tatjana Žukauskienė
Ieškovas
K. M.
Trečiasis asmuo
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnyba
Advokatai
Telesforas Urbaitis, Kęstutis Lipeika
Pranešėja N. ŠvedienėTeisėja R. Eltermanienė(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2007 m. gruodžio 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Neringos Švedienės,kolegijos teisėjų Tatjanos Žukauskienės ir Virginijaus Kairevičiaus,sekretoriaujant Gražinai Bitvinskienei,dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Kęstučiui Lipeikai,atsakovams antstoliui G. P. ir D. R. ,atsakovų atstovui advokatui Telesforui Urbaičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. M. įstatyminės atstovės R. V. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-124-728/2007 pagal ieškovės K. M. įstatyminės atstovės R. V. M. ieškinį atsakovams antstoliui G. P. ir D. R. dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir jo panaikinimo bei pirkėjo pripažinimo nesąžiningu, tretysis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnyba.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovės K. M. įstatyminė atstovė (motina) R. V. M. pateikė ieškinį ir patikslintus ieškinius, prašydama pripažinti negaliojančiu 2004-10-29 turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. 19-04 dėl 35,38 kv. m buto, esančio (duomenys neskelbtini), 1/2 dalies - 17,98 kv. m gyvenamojo ploto pardavimo atsakovui D. R. už 24000 Lt, panaikinti šį aktą ir pripažinti atsakovą nesąžiningu buto dalies įgijėju. Atstovė nurodė, kad Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 1998-10-07 sprendimu iš jos buvusio sutuoktinio T. M. buvo priteisti alimentai dviem dukterims išlaikyti. Šis butas yra vieno kambario ir buvusių sutuoktinių buvo privatizuotas po l/2 dalį. Atstovė kreipėsi į antstolį ir 2004-07-26 prašymu prašė nukreipti išieškojimą į butą, norėdama, kad butas būtų perduotas jai už skolas. Antstolis, pardavęs iš varžytynių skolininkui T. M. priklausančią buto dalį, turėjo įvertinti, kad nepilnametis vaikas turės gyventi su pašaliniu asmeniu viename kambaryje. Pagal įstatymą pirmiausia turėjo būti atsižvelgiama į vaiko interesus. Teismo patvirtintas turto pardavimo iš varžytynių aktas prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, nes nepilnametė mergaitė turi gyventi bendrame kambaryje su svetimu žmogumi. Toks sandoris prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, nes nebuvo gautas teismo leidimas buto daliai parduoti. Be to, teismui, tvirtinusiam varžytynių aktą, buvo pateikta klaidinga informacija, kad ieškovė ir jos motina negyvena bute. Šiuo metu nepilnametė K. M. liko be būsto, jos atstovė negali jai užtikrinti normalių gyvenimo sąlygų, negali gyventi savo bute. Atsakovas D. R. buvo nesąžiningas pirkėjas, siekiantis, kad K. M. įstatyminė atstovė perleistų jam arba parduotų turtą prieš savo valią dėl jo daromo spaudimo (LR CK 1.80 str., 1.81 str. 1 d., 1.138 str., 3.3 str., 3.161 str. 1 d., LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 d., 6 d., 11 str., 13 str.).

Atsiliepimas

Atsakovas antstolis G. P. atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad civilinėje byloje Nr. 2-589-38-2005 T. M. inicijavus skundą dėl antstolio veiksmų dėl minėto varžytynių akto, R. V. M. turėjo visas suinteresuoto asmens teises šioje byloje. Vienok, ji ne tik neskundė antstolio veiksmų, nepareiškė jokių su vaiko teisėmis į gyvenamąjį plotą susijusių reikalavimų, bet prašė atmesti T. M. skundą dėl buto dalies pardavimo iš varžytynių akto panaikinimo. Ieškovės įstatyminės atstovės teiginys, kad ji parduoti buto neprašiusi, prieštarauja jos išreikštai pozicijai 2004-12-14 atsiliepime į T. M. skundą. Išieškotojai buvo žinoma, kad bus skelbiamos buto dalies varžytynės. Atsiliepime į T. M. skundą ji nurodė, kad antstolis savo veiksmus atliko teisėtai ir nepažeidžiant įstatymų. Tai įrodo buvus jos valią nukreipti išieškojimą į buto dalies pardavimą. Ieškinyje nenurodyta jokia imperatyvi norma ar Sprendimų vykdymo instrukcijos norma, kuria vadovaudamasis antstolis neturėjo teisės areštuoti ir parduoti iš varžytynių skolininko buto dalį. Ieškovės įstatyminė atstovė nenurodė nė vieno pagrindo iš įstatyme numatyto baigtinio absoliučių pagrindų sąrašo, kurį pažeidus, turto pardavimo iš varžytynių aktas būtų pripažintas negaliojančiu. Vaikas šioje vykdomojoje byloje negalėjo būti subjektu pagal įstatymą, galinčiu įstatyminio atstovo asmenyje pareikšti ieškinį dėl teisių į parduodamą buto dalį. Vaiko teisė į būsto turėjimą pažeidžiama tik tuo atveju, jeigu pardavus vykdymo procese vienam iš tėvų priklausančią gyvenamąją patalpą, vaikui išvis nelieka galimybės gyventi tėvų namuose. Tokiu atveju pareiga pasirūpinti vaiku tenka valstybei. Šiuo atveju vaikas nebuvo paliktas be gyvenamosios vietos, nes liko gyventi su motina (LR CK 3.161 str. 4 d., CPK 602 str., 603 str., 639 str.).

Atsakovas D. R. atsiliepimuose į patikslintus ieškinius prašė jį atmesti. Nurodė, kad viešos varžytynės buvo teisėtos, todėl naikinti turto iš varžytynių akto nėra teisinio pagrindo. Tai patvirtino Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2005-01-11 nutartimi ir Vilniaus apygardos teismas 2005-03-08 nutartimi. Pardavus iš varžytynių ½ buto, pinigai atiteko ieškovės atstovei. Pasiimdama pinigus, ji raštiškai patvirtino varžytynių teisėtumą. Nuo varžytynių iki ieškinio padavimo dienos atsakovas nėra įleidžiamas į butą, o ieškovės įstatyminė atstovė su dukra gyvena bute (duomenys neskelbtini).

Tretysis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnyba prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad varžytynės buvo neteisėtos, nes nebuvo pakvieti tarnybos atstovai ir nebuvo ginami nepilnamečio vaiko interesai.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2006-08-23 sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės atstovės R. V. M. 600 Lt atsakovui G. P. bei 500 Lt atsakovui D. R. . Teismas nustatė, kad ieškovės įstatyminė atstovė motina R. V. M. kreipėsi su vykdomuoju raštu į antstolį G. P., kuris, vykdydamas išieškojimą iš skolininko T. M. , jos prašymu nukreipė išieškojimą į skolininkui priklausančią l/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini). Varžytynės buvo organizuotos pagal CPK reikalavimus, varžytynių aktas buvo patvirtintas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo. R. V. M. neskundė antstolio veiksmų vykdymo proceso metu. T. M. apskundus antstolio veiksmus teismui, R. V. M. su skundu nesutiko. Teismas nenustatė, kad ginčijamas turto pardavimo iš varžytynių aktas, kaip sandoris, prieštarauja gerai moralei, kad buvo pažeista varžytynių tvarka ir dėl to buvo pažeisti vaiko interesai. Teismas pažymėjo, kad įstatyme yra nustatyti visi turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu atvejai, tačiau R. V. M. jų nenurodė, nesirėmė ir neįrodė. Teismas nustatė, kad vaikas neliko be gyvenamojo būsto, nes liko gyventi su motina, kuriai priklauso 1/2 dalis buto. Teismas konstatavo, jog varžytynių aktas, kuris po teismo patvirtinimo prilyginamas pirkimo – pardavimo sutarčiai, nėra draudžiamas jokio įstatymo, todėl reikalavimą pripažinti šį sandorį negaliojančiu atmetė kaip nepagrįstą. Teismas atmetė reikalavimą pripažinti atsakovą D. R. nesąžiningu įgijėju, kadangi, įgyjant turtą iš varžytynių, atsakovas dalyvavo jose teisėtai ir žinojo, kad sąžiningai įgyja daiktą (LR CK 1.80 str., 1.81 str., 4.26 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 6 p., CPK 602 str.).

Šalies argumentai

Ieškovės K. M. įstatyminė atstovė R. V. M. pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006-08-23 sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovės ieškinį patenkinti. Nurodė, kad teismas nepilnai, nevisapusiškai ir neobjektyviai vertino bylai reikšmingas aplinkybes, rašytinius įrodymus. Teismas neišsiaiškino, kodėl ieškovės atstovei už įsiskolinimą nebuvo perduotas turtas, kodėl nebuvo pervestos areštuotos lėšos pagal patvarkymą. Nagrinėjant apeliacinį skundą, turi būti atliktas šių įrodymų tyrimas, nes nėra pilnai atskleista civilinės bylos esmė, nebuvo apgintas nepilnametis vaikas vykdymo procese. Apeliacinio skundo argumentai:

1) Teismo išvada, kad K. M. turi gyvenamąjį būstą - pusę buto (duomenys neskelbtini), padaryta, nesivadovaujant teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, nes butas yra vieno kambario, nedalus, jame K. M. yra nesaugu gyventi, kadangi ji turi gyventi su svetimu žmogumi - atsakovu D. R. ;

2) Antstolis G. P. vertė ieškovės atstovę rašyti 2004-07-26 pareiškimą, jog ji prašo nukreipti alimentų išieškojimą į skolininko turėtą turtą – minėtą butą. Antstolis neišaiškino jai, kaip išieškotojai, visų procesinių vykdymo normų, kad nukreipus vykdymą į butą, antstolis skelbs varžytines, atsiras pirkėjas, bus buto bendrasavininkas ir ji su dukra liks be būsto. Antstolis privalėjo išieškotoją supažindinti su CPK numatytomis jos teisėmis, tačiau to nepadarė. Išieškotoja prašė išieškojimą nukreipti į turtą, o ne skelbti turto varžytynes. Skolininkas T. M. turėjo tuo metu pakankamai nekilnojamojo turto, kuris buvo areštuotas, todėl išieškotoja nurodė, koks turtas turėtų būti jai perduotas už įsiskolinimą. Teismas nepaneigė argumento, kad buvo būtina buto dalį parduoti iš varžytynių ir tik tada būtų galima padengti įsiskolinimą. Pagal CPK 702 str. galimas turto perdavimas natūra, kurio išieškotoja ir prašė.

3) Vykdomojoje byloje yra 2004-08-03 antstolio Puodžiuko priimti patvarkymai antstolei N. Šiugždaitei, antstoliui G. M., antstoliui V. Čeglikui dėl piniginių lėšų arešto ir pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą 17753 Lt sumai, nurodant, kad išieškojimas nepilnamečiui vaikui vykdomas pirma eile. Areštuota skola atitiko įsiskolinimo sumą, todėl, esant areštuotoms lėšoms, antstoliui G. P. nebuvo pagrindo skelbti varžytynes ir parduoti skolininko turtą. Teismas šio įrodymo byloje iš viso netyrė, neišsiaiškino, kur dingo areštuotos lėšos, kurios buvo skirtos įsiskolinimui išmokėti.

Atsiliepimas

Atsakovai antstolis G. P. bei D. R. atsiliepimais į apeliacinį skundą prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagristą.

Tretysis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad apeliacinis skundas yra pagrįstas ir tenkintinas, o Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006-08-23 sprendimas naikintinas. Teismas neįvertino antstolio G. P. veiksmų, pažeidusių ne tik nepilnametės teises, bet ir Lietuvos valstybės, kaip JT Vaiko teisių Konvencijos dalyvės, nuostatus. Bet kokiuose sandoriuose pirmiausia turi būti atsižvelgiama į vaiko interesus, o teismas neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų 4 str., Bendrųjų vaiko teisių apsaugos nuostatų 6 d. nuostatą, kad sandoriai, sudaryti pažeidžiant vaiko interesus, pripažįstami negaliojančiais.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007-10-01 nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-12-18 nutartį, kuria buvo paliktas nepakeistas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006-08-23 sprendimas šioje byloje, ir grąžino bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui bei priteisė iš atsakovo antstolio G. P. 720 Lt žyminio mokesčio valstybei. Kolegija konstatavo, kad varžytynių akto ginčijimas vaiko teisių ir interesų apsaugą (organizuojant ir vykdant varžytynes) reglamentuojančių teisės normų pagrindu yra tinkamas. Kolegija pažymėjo, kad kiekvienu atveju sprendžiant, ar vykdant išieškojimą iš skolininko gyvenamosios patalpos, nebuvo pažeistos nepilnamečių vaikų teisės ir interesai, būtina nustatyti, ar šis turtas nėra vienintelis nepilnamečio vaiko gyvenamasis būstas, kurį pardavus iš varžytynių, vaikas liks be būsto arba jam nebus užtikrintos normalios gyvenimo sąlygos. Kolegija konstatavo, kad šioje byloje yra nustatytos svarbios aplinkybės, kurių pagrindu galima spręsti, jog parduodant 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), iš varžytynių buvo pažeista nepilnametės K. M. teisė į gyvenamąjį būstą ir tinkamas gyvenimo sąlygas. Kolegija konstatavo, kad teismai, akcentavę, kad pati ieškovės motina - išieškotoja nurodė, iš kokio T. M. turto išieškoti skolą, ir pagal CPK 662 str. 2 d. toks nurodymas antstoliui yra privalomas, nepagrįstai suabsoliutino tokį išieškotojo nurodymo privalomumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad CPK nustatyta nemažai nurodymų ir draudimų antstoliui, vykdant išieškojimą iš skolininko turto, todėl antstolis, kaip asmuo, vykdantis jam valstybės pavestas funkcijas, kiekvienu atveju vykdydamas išieškojimą, sprendžia dėl išieškojimo tvarkos ir turi nustatyti, ar atitinkama išieškojimo tvarka, taigi, net ir tuo atveju, kai yra išieškotojo nurodymas, į kokį turtą nukreipti išieškojimą, atitinka CPK įtvirtintus reikalavimus, taip pat ar nebus pažeisti kitų asmenų interesai. Kolegija padarė išvadą, kad ieškovės įstatyminė atstovė – jos motina netinkamai vykdė savo pareigas, prašydama nukreipti išieškojimą į skolininkui priklausančią l/2 dalį buto, nes: 1) ji neturi nuosavybės teise kitų gyvenamųjų patalpų (išskyrus kitą 1/2 dalį buto), kur ji su nepilnamete dukterimi galėtų gyventi; 2) šis butas yra vieno kambario, todėl realiai nustatyti naudojimosi šiuo butu tvarką su kitu buto dalį įsigijusiu asmeniu neįmanoma. Tai reiškia, kad nepilnametei K. M. iš esmės bus neįmanoma naudotis R. V. M. priklausančia 1/2 dalimi buto ir taip bus pažeidžiama nepilnametės teisė į normalias gyvenimo sąlygas. Kolegija konstatavo, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad nepilnametė K. M. neliko be gyvenamojo būsto, nes liko gyventi su motina, kuriai priklauso 1/2 dalis buto, prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, nes realiai užtikrinti K. M. normalias gyvenimo sąlygas bute D. R. įsigijus 1/2 dalį šio buto ir jam naudojantis savo nuosavybe, taps neįmanoma. Kolegija padarė išvadą, kad antstoliui įvykdžius 1/2 dalies buto varžytynes yra susidariusi situacija, kad yra pažeista nepilnamečio vaiko teisė gyventi šiame bute, nors faktiškai buvo siekiama apginti jo teises ir interesus – išieškoti teismo priteistą išlaikymo įsiskolinimą iš tėvo T. M. . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad antstolis, nustatęs, jog skolininkas T. M. turi kito turto, į kurį buvo galima nukreipti išieškojimą, nors ir gavęs išieškotojos nurodymą nukreipti išieškojimą į T. M. priklausančią 1/2 dalį buto, privalėjo patikrinti, ar šis išieškotojos nurodymas nepažeis viešojo intereso, šiuo atveju nepilnamečio vaiko teisės į gyvenamąjį būstą ir normalias gyvenimo sąlygas. Kolegija padarė išvadą, jog apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina dėl netinkamo teisės normų taikymo ir byla grąžintina nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui (LR CK 1.5 str. 4 d., Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 16 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str., 11 str., 13 str. 1 d., CPK 2 str., 93 str. 1 d., 3 d., 346 str., 663 str., 664 str., 668 str., 739 str. ir kt.).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas civiliniame procese kooperacijos principą, nustatė teismui pareigą imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta. Tai, kad šalys ir kiti proceso dalyviai turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, nereiškia, kad dispozityvumo principas yra absoliutus, nes šalių veiksmus kontroliuoja teismas.

Pirmosios instancijos teismas, išspręsdamas bylą ir atmesdamas reikalavimus pripažinti negaliojančiu 2004-10-29 turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. 19-04 dėl 35,38 kv. m buto, esančio (duomenys neskelbtini), 1/2 dalies, priklausiusios T. M. , neįtraukdamas į bylą ginčo turto buvusio bendrasavininkio, nusprendė dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisių ir pareigų. Tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. 2 p.). Šis procesinis pažeidimas (LR CPK 266 str.) sudaro teisinį pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, perduodant bylą nagrinėti iš naujo tam pačiam apylinkės teismui kitam teisėjui (CPK 327 str. 1 d. 1 p.).

Iš naujo nagrinėdamas bylą, pirmosios instancijos teismas turi pašalinti nurodytą procesinį pažeidimą, kuris negali būti pripažįstamas formaliu pažeidimu, nes yra kliūtis išnagrinėti bylą iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 328 str.), nagrinėjant klausimą dėl restitucijos taikymo šioje byloje (LR CK 6.145 str.). Iš naujo nagrinėjant bylą, svarstytinas klausimas dėl draudimo bendrovės, kurioje apdrausta antstolio G. P. profesinė civilinė atsakomybė, įtraukimo į bylos nagrinėjimą dalyvaujančiu asmeniu, nes šios bylos išsprendimas gali turėti įtakos draudimo bendrovės teisėms ir pareigoms.

Kolegija nevertina kitų argumentų, nes skundžiamas sprendimas naikinamas pilna apimtimi, ir tik pašalinus apeliacinės instancijos teismo nurodytus procesinius pažeidimus ir ištyrus visas aplinkybes, susijusias su ginčo dalyku, spręstina byla, atsižvelgiant į kasacinio teismo nutartyje išdėstytus išaiškinimus, privalomus teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą (LR CPK 8 str., 13 str., 41 str., 47 str., 177 str. - 179 str., 185 str., 312 str., 313 str., 320 str., 328 str., 362 str. 2 d.).

Ieškovės K. M. įstatyminė atstovė R. V. M. sumokėjo pagal 2006-09-19 kvitą (b.l. 175) 100 Lt žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl nurodyto absoliutaus jo negaliojimo pagrindo, yra teisinis pagrindas R. V. M. grąžinti žyminį mokestį, pavedant nutarties vykdymą šioje dalyje Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (LR CPK 80 str., 87 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 4 p.,

nutarė:

Panaikinti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2006 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Grąžinti R. V. M. (a/k (duomenys neskelbtini) 100 Lt žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą, pavedant nutarties vykdymą šioje dalyje Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai. Kolegijos pirmininkė Neringa Švedienė

Teisėjai Tatjana ŽukauskienėVirginijus Kairevičius