- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-29
- Bylos Nr.
- ATP-274-651/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-43-3-00127-2016-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Dalia Kursevičienė
- Pažeidėjas
- A. Š.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. Š. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 7 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. Š. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, jog jis vairavo automobilį Ford „Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neprisisegęs saugos diržo bei vengė neblaivumo nustatymo.
Žemesnės instancijos teismas
Šilutės rajono apylinkės teismas 2016-03-07 nutarimu A. Š. pripažino kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 134 str. 1 d. ir ATPK 126 str. 4 d. ir pagal ATPK 134 str. 1 d. paskyrė 28 Eur baudą, pagal ATPK 126 str. 4 d. – 579 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems (2) metams. Vadovaujantis ATPK 33 str. nustatyta galutinė nuobauda – 579 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems (2) metams.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prašo pakeisti Šilutės rajono apylinkės teismo 2016-03-07 nutarimą – administracinę teiseną dėl ATPK 126 straipsnio 4 dalies nutraukti, o kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą. Nesutinka su teismo išvada, kad vengė nustatyti girtumą. Teigia, jog teismas netinkami įvertino faktines bylos aplinkybes, todėl priėmė nepagrįstą nutarimą. Nurodo, kad jam vengti neblaivumo patikrinimo buvo nenaudinga, nes tą pačią naktį savo iniciatyva davė kraują ir specialisto išvadoje nurodyta, kad A. Š. kraujyje etilo alkoholio nerasta. Apie tai, kad nevengė patikrinimo pripažino ir teismas, nurodydamas, jog policijos pareigūnai apie 20 kartų bandė testuoti, tačiau nė vienas bandymas nesibaigė sėkmingai. Vadinasi, visus 20 kartų nebuvo atsisakyta vykdyti nurodymus.
Taip pat nesutinka su subjektyviu VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ gydytojos V. G. vertinimu dėl jo neblaivumo, nes lengvą girtumo laipsnį nustatė vadovaudamasi tik subjektyvia savo nuomone. Teigia, jog teismas nesiaiškino ir nebandė aiškintis visų bylos aplinkybių, neatskleidė bylos esmės, vadovavosi vien rašytinais įrodymais, liudytojai patrulis M. Tamašauskas, gydytoja V. G. nebuvo apklausti. Be to, tvirtina, kad priimtas nutarimas prieštarauja teismų praktikai tokio pobūdžio bylose. Lietuvos Vyriausiojo Administracinio teismo yra nurodyta, jog vengimas yra bet kokie veiksmai ar neveikimas, kuriais vairuotojas išreiškia valią nesitikrinti. Tvirtina, jog jis nevengė tikrintis, į alkoholio matuoklį pūtė tiek kartų, kiek prašė, tačiau dėl didelio nuovargio, nemigos negalėjo tinkamai atlikti pūtimo procedūros.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyrius prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Šilutės rajono apylinkės teismo priimtą nutarimą. Teigia, jog buvo išaiškintos visos aplinkybės ir įrodyta, kad A. Š. vengė girtumo patikrinimo simuliuodamas pūtimą ir neatliko girtumo nustatymo procedūrų, taip kaip pareigūnai nurodė atlikti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
ATPK 302¹¹ str. 1 d. numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
Iš apeliacinio skundo matyti, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesutinka su teismo 2016-03-07 nutarimo dalimi, kuria jis pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje. Apelianto teigimu, byloje nėra įrodyta, kad jis vengė pasitikrinti neblaivumą. Be to, pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, o nutarimą priėmė neišsiaiškinęs ir neįvertinęs visų bylos aplinkybių.
Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs A. Š. administracinio teisės pažeidimo bylą, negali sutikti, kad nagrinėjamu atveju buvo išnaudotos visos įstatymo numatytos galimybės ir surinkti visi bylai reikšmingi įrodymai, o apylinkės teismo nutarimas pripažinti A. Š. padarius ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą, priimtas remiantis visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu.
Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir eksperto išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus. ATPK 286 str. 2 d. nustatyta, kad išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą, organo (pareigūno) priimtame nutarime turi būti bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas. Nagrinėjamu atveju matyti, kad nutarimas yra priimtas neįvertinus visų byloje esančių įrodymų. Teismas, pripažindamas A. Š. kaltę dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, rėmėsi tik faktu, kad iš 20 kartų nepavyko tinkamai atlikti neblaivumo testo, kitų įrodymų neišvardijo ir neįvertino. Taigi nebuvo ištirtos visos byloje esančios aplinkybės. Nors pažeidėjas ginčijo pažeidimo padarymo faktą, tačiau teismas nesiėmė priemonių panaikinti byloje esančius prieštaravimus – neapklausė asmenų, kurie tiesiogiai dalyvavo bandant nustatyti A. Š. neblaivumo faktą, t. y. policijos pareigūno M. Tamašausko, gydytojos V. G..
Be to, iš bylos medžiagos bei skundžiamo nutarimo turinio negalima nustatyti, kokius paaiškinimus davė A. Š. – byloje nėra teismo posėdžio protokolo. Nesant teismo posėdžio protokolo, apeliacinės instancijos teismas negali tinkamai įvertinti visų aplinkybių. Pažymėtina, kad nors ATPK 285 straipsnyje numatyta, kad nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, kolegialus organas rašo protokolą, tačiau tai nereiškia, jog bylą nagrinėjant apylinkės teisme, kai tai daro teisėjas vienasmeniškai, teismo posėdžio protokolas neturi būti rašomas, juolab, kai pažeidėjas ginčija kaltę dėl padaryto pažeidimo. Teismo posėdžio protokolas ypač svarbus apeliacinio proceso metu, kadangi administracinio teisės pažeidimo bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes, nenusprendžia kitaip (ATPK 302¹⁰ str. 2 d.), todėl byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai paprastai vertinami pagal byloje esančią medžiagą. Nesant apylinkės teismo posėdžio protokolo, negalima patikrinti apylinkės teisme atlikto įrodymų vertinimo, nes nutarime nepasisakyta dėl kiekvieno įrodymo galios. Vien tik rašytiniai administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir policijos pareigūnų paaiškinimai negali būti prilyginami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bei liudytojų parodymams (ATPK 276 str.) ir jų nepakeičia. Pažymėtina, jog apeliantui neigiant kaltę, turi būti apklausti ir liudytojai (pareigūnai), kurių parodymai yra esminiai bylos baigčiai.
Įvertinus tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjant A. Š. administracinės teisės pažeidimo bylą pirmosios instancijos teisme, nebuvo tinkamai išaiškinta ir atskleista bylos esmė, nebuvo nustatytos ir įvertintos visos teisiškai reikšmingos aplinkybės, neištirti ir neįvertinti visi įrodymai, svarbūs bylos baigčiai, nepašalinti prieštaravimai, be to, nutarimas nemotyvuotas.
Nagrinėjamu atveju skundžiamu nutarimu yra išspręsti klausimai dėl dviejų administracinių teisės pažeidimų, tačiau ginčas kilęs dėl vieno – ATPK 126 str. 4 d. Dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 134 str. 1 d., ginčo nėra. Tačiau nustačius, jog administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta pažeidžiant ATPK 248, 257, 284, 286, 285 straipsnių reikalavimus, ir tie pažeidimai laikomi esminiais proceso teisės pažeidimais, turėjusiais įtakos neteisėto nutarimo priėmimui, bei įvertinus tai, jog įstatymas nenumato galimybės naikinti dalį skundžiamo nutarimo, naikintinas visas nutarimas ir visa byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Grąžinus nagrinėti šią bylą apylinkės teismui visos bylos aplinkybės bus tiriamos ir vertinamos iš naujo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl bylos esmės nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutarė:
panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 7 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teismui.