Šiaulių apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Bronius Zalaga Baudžiamoji byla Nr. 1A-175-135/2009 Teisėjas Laisvydas Zederštremas Procesinio sprendimo kategorija:

2.4; 1.2.14.1., 1.1.4.7.,1.1.7.2.7.

2009 m. gegužės 28 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Zalagos,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Ž. G. apeliacinį skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2009-03-17 nuosprendžio, kuriuo Ž. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 5 (penkiems) mėnesiams. Vadovaujantis LR baudžiamojo kodekso 64 str. 1 d., 3 d. prie šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridėtas neatliktos pagal 2008-02-22 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendį laisvės atėmimo bausmės dalis ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 7 (septyniems) mėnesiams.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Ž. G. nuteistas už tai, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2008-11-12 apie 14.00 val. Pakruojo mieste, (duomenys neskelbtini) g.(duomenys neskelbtini), daugiabučio namo kieme pagrobė ant suoliuko buvusį I. Š. priklausantį mobilaus ryšio telefoną ,,NOKIA N-73“ 1042 Lt vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam I. Š. 1042 Lt turtinę žalą.

Nuteistasis Ž. G. skundžia 2009-03-17 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendį ir nurodo, kad labai gailisi nusikaltęs, visiškai prisipažino dėl padaryto nusikaltimo ir nukentėjusysis jam atleido, pretenzijų neturi, o už šį nusikaltimą buvo nubaustas septyniems mėnesiams laisvės atėmimo bausme. Teigia, kad nusikalto dėl sunkios materialinės padėties, nes tuo metu mokėsi, neturėjo lėšų maistui, neturėjo paramos iš artimųjų, turėjo skolų. Teismo prašo atsižvelgti į tai, kad nukentėjusysis neturi pretenzijų, kad nuostoliai atlyginti, o jis nori pradėti dirbti ir dorai gyventi, todėl prašo neskirti realios laisvės atėmimo bausmės, nori bausmę atlikti dirbdamas viešus darbus arba sumokėdamas baudą, taip pat prašo bylą pernagrinėti iš naujo.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas palaikė skundą, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti ir nuosprendį palikti galioti, kadangi pirmos instancijos teismas išsamiai, nešališkai išnagrinėjo bylą ir paskyrė teisingą bausmę.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

LR BPK 320 str. 3 dalyje yra nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikriną bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistasis Ž. G. teisminio nagrinėjimo metu visiškai prisipažino dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, apeliaciniame skunde jis taip pat nurodė, kad jis visiškai prisipažįsta nusikaltęs, todėl jo skundo prašymas pernagrinėti bylą yra atmestinas kaip neapgrįstas, kadangi nuteistasis ginčija tik jam paskirtą bausmę, o ne kaltę.

Savo skunde Ž. G. nepagrįstai nurodė, kad už 2008-11-12 padarytą nusikaltimą pirmos instancijos teismas jam paskyrė septynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Iš priimto nuosprendžio matyti, kad pirmos instancijos teismas už padarytą nusikaltimą jam paskyrė penkių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, o septynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė nustatyta subendrinus paskirtą 2009-03-17 nuosprendžiu bausmę su neatlikta bausmės dalimi pagal 2008-02-22 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendį.

Nuteistasis Ž. G. 2009-03-17 nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu šeštą kartą, nusikaltimą padarė teistumui neišnykus, būdamas lygtinai paleistas.

Spręsdamas Ž. G. skiriamos bausmės klausimą, teismas įstatymų nustatyta tvarka įvertino tai, kad Ž. G. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, yra viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimą padarę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių – prisipažino nusikaltęs ir gailisi. Teismas įvertino nuteistojo asmenybę, ir tai, kad jis anksčiau teistas penkis kartus, nusikalto neišnykus teistumui lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos laiku, todėl LR BK 27 str. 1 d. prasme yra recidyvistas. Tai rodo, kad Ž. G. nelinkęs pasitaisyti, laikytis įstatymų. Tačiau teismas įvertinto ir tai, kad nuteistasis lygtinio paleidimo metu nebuvo baustas administracine tvarka, (duomenys neskelbtini) seniūnija nebuvo gavusi jo atžvilgiu nusiskundimų, Ž. G. mokėsi ir įgijo specialybę, nukentėjusysis Ž. G. pretenzijų neturi, pagrobtas telefonas nukentėjusiajam grąžintas, todėl teismas, įvertinęs paminėtas aplinkybes, pagrįstai Ž. G. skyrė laisvės atėmimo bausmę, kuri yra mažesnė už LR BK 178 str. 1 d. sankcijoje nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį.

Pirmos instancijos teismas, skirdamas nuteistajam terminuotą laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgė į tai, kad Ž. G. nusikalto teistumui neišnykus ir teisiamas už tyčinį nusikaltimą, todėl yra recidyvistas (BK 27 str.), o LR BK 56 str. 1 d. nustato, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę, todėl šiuo atveju bausmė – viešieji darbai arba bauda nuteistajam negalėjo būti paskirti, nes tai prieštarautų baudžiamojo kodekso normoms.

Pirmos instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išanalizavo ir įvertino bausmės skyrimui reikšmingas tiek su padarytu nusikaltimu, tiek su nuteistojo asmenybe susijusias aplinkybes, jų visumą ir nuteistajam skyrė teisingą bausmę. Kolegijos nuomone, apylinkės teismas bausmių skyrimą reglamentuojančias nuostatas pritaikė tinkamai, todėl Ž. G. bausmę švelninti nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

n utaria:

nuteistojo Ž. G. apeliacinį skundą atmesti.