- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-04-04
- Bylos Nr.
- A18.-2226-817/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01620-2019-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ieva Gavelytė-Kalytienė
- Pažeidėjas
- S. V.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. V., rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą, kurioje S. V. kaltinamas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 506 straipsnio 4 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
S. V. 2019 m. kovo 12 d., apie 22.40 val., būdamas neblaivus, adresu (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnams aiškinantis aplinkybes dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, savavališkai bandė pasišalinti, sulaikomas priešinosi, bandė ištrūkti, stangrino rankas. Į daugkartinius teisėtus policijos pareigūnų reikalavimus nusiraminti bei nesipriešinti nereagavo.
S. V. teisės ir pareigos išaiškintos surašant administracinio nusižengimo protokolą, kuris administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pasirašytas. S. V. į teismo posėdį neatvyko, nors apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jam pranešta administracinio nusižengimo protokolu (b. l. 2). Neatvykimo priežastys nežinomos, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą negauta. Šių aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad S. V. vengia atvykti į teismo posėdį ir administracinio nusižengimo byla gali būti išnagrinėta jam nedalyvaujant (ANK 629 straipsnio 1 dalis, 630 straipsnio 2 dalis).
Administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu S. V. savo kaltės nepripažino (b. l. 2).
Iš administracinio nusižengimo protokolo Nr. 10-ANR_P-20323-2019 matyti, kad jame užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės (b. l. 2).
Iš policijos registruojamų įvykių registro duomenų matyti, kad 2019 m. kovo 12 d., apie 22.40 val., pranešėjos neblaivus sūnus rėkauja namuose, puola mušti mamą (b. l. 5).
Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1 – osios kuopos 4 – ojo būrio vyriausiojo patrulio J. P. 2019 m. kovo 12 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2019 m. kovo 12 d., apie 22.40 val., iš Vilniaus apskrities VPK OVS buvo gautas pranešimas, jog adresu (duomenys neskelbtini), pranešėjos sūnus, būdamas neblaivus, rėkauja namuose, puola mušti mamą. Atvykus minėtu adresu, kieme, išeinant iš laiptinės, pareigūnai išvydo tamsiai apsirengusį vaikiną – S. V., kuris pasirodė sutrikęs, pasimetęs. Paklausus jo, kur jis gyvena, vaikinas tiksliai negalėjo atsakyti, atsakymas vis skirdavosi. Pareigūnams paprašius jaunuolio atidaryti minėto namo laiptinę, jis paaiškino, jog nežino kodo ir, kad neveikia liftas, todėl niekuo padėti negali. Jaunuoliui einant link kitų durų (laiptinės durys, vedančios į laiptinę, norint kilti laiptais), jis pradėjo intensyviai aiškinti, sakyti: „patys atidarinėkite duris aš ne prie ko“ bei, paėjęs kelis žingsnius, pradėjo nuo pareigūnų bėgti. S. V. buvo sugriebtas už striukės dešinės rankovės, jo buvo reikalaujama nusiraminti ir stovėti vietoje, tačiau asmuo toliau aktyviais veiksmais, muistydamasis ir bandydamas ištrūkti, bandė nusirengti striukę ir bėgti nuo pareigūnų. Panaudojus kovinių imtynių veiksmus, asmuo buvo pargriautas ant grindinio bei keliais prispaustas prie jo. Jaunuolio nuolat buvo reikalaujama nusiraminti ir nesipriešinti, tačiau jis į pareigūnų teisėtus reikalavimus nereagavo, muistėsi, bandydamas ištrūkti ir pasišalinti bei stangrino rankas po savimi, taip neleisdamas jų ištraukti bei suvesti už nugaros. S. V. buvo laikomas keliais prispaustas prie grindinio iki tol, kol jis nusiramino ir pareigūnams pavyko ištraukti jo rankas iš po krūtinės bei uždėti specialiąją priemonę – antrankius. Jaunuolis buvo pakeltas nuo grindinio ir nuvestas į tarnybinį automobilį. Asmuo buvo sulaikytas apie 23.05 val. Paklausus jo, kodėl jis bėgo, atsakyti nesugebėjo. Vėliau, nuėjus į minėtą butą (adresu (duomenys neskelbtini)), buvo bendraujama su moterimi, kuri kvietė policiją dėl smurto artimoje aplinkoje. Minėtas vaikinas buvo susijęs su įvykiu, kadangi jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini) ir dėl jo mama (pranešėja) – B. S. kvietė policiją. Moteris paaiškino, jog jos sūnus S. V. jau kurį laiką elgiasi labai keistai (galimai įnikęs į narkotines medžiagas). Mama paaiškino, jog šiandien kilo konfliktas, kuomet sūnus pradėjo konfliktuoti su ja dėl to, jog kažkas vagia jo internetą. Jokio fizinio smurto nebuvo. Asmuo buvo pristatytas į 1 – ąjį policijos komisariatą apie 23.35 val. (b. l 3).
Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1 – osios kuopos 1 – ojo būrio vyriausiojo patrulio G. Č. 2019 m. kovo 12 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad jame yra nurodytos analogiškos 2019 m. kovo 12 d. įvykio aplinkybės, kurios nurodytos jo kolegos J. P., kartu patruliavusio tą vakarą, 2019 m. kovo 17 d. tarnybiniame pranešime (b. l. 4).
Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. kovo 12 d. administracinio sulaikymo protokolo matyti, kad S. V. buvo sulaikytas iki išblaivėjimo.
Iš patikros alkotesterio Dräger Alcotest 6810 Nr. AREN 0217 duomenų matyti, kad S. V. 2019 m. kovo 12 d., apie 23.31 val., buvo nustatytas 0,79 promilės girtumas (b. l. 8).
Teismas, atsižvelgdamas į byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad nepaisant to, jog S. V. nepripažino savo kaltės, jo kaltę patvirtina kiti byloje esantys duomenys – tiek policijos registruojamų įvykių registro duomenys, kuriuose atsispindi informacija, susijusi su būtinumu iškviesti policijos pareigūnus, tiek ir atvykusių policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodyti duomenys, susiję su S. V. veiksmais, policijos pareigūnams vykdant savo funkcijas, tiek patikros alkotesterio duomenys, susiję su S. V. nustatytu neblaivumu įvykio metu. Taigi pripažintina, kad S. V. 2019 m. kovo 12 d., apie 22.40 val., būdamas neblaivus, adresu (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnams aiškinantis aplinkybes dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, savavališkai bandė pasišalinti, sulaikomas priešinosi, bandė ištrūkti, stangrino rankas. Į daugkartinius teisėtus policijos pareigūnų reikalavimus nusiraminti bei nesipriešinti nereagavo.
Motyvuojamoji dalis
Veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį administracinė atsakomybė kyla už statutinio valstybės tarnautojo teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, išskyrus ANK 556 straipsnyje nurodytus atvejus. Lietuvos Respublikos policijos įstatymo (toliau – Policijos įstatymo) 21 straipsnyje numatyta, jog įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą. Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams. Už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka. Policijos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, jog pareigūnas, atlikdamas jam nustatytas funkcijas, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka sulaikyti ir pristatyti į policijos ar kitų institucijų tarnybines patalpas asmenis, padariusius administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) ar nusikalstamą veiką, įtariamus jų padarymu, asmens tapatybei nustatyti, sulaikytų asmenų apžiūrai ar kratai, jų turimų daiktų patikrinimui atlikti, protokolams, aktams, pranešimams surašyti ar kitiems įstatymų nustatytiems veiksmams atlikti. Taigi, visiems fiziniams ir juridiniams asmenims privalomi įstatymais pagrįsti policijos pareigūnų reikalavimai, ir tik tokių (teisėtų ir pagrįstų) reikalavimų nesilaikymas užtraukia įstatymuose numatytą atsakomybę.
Iš byloje surinktų įrodymų nustatyta, kad S. V., būdamas neblaivus, adresu (duomenys neskelbtini), aiškiai suprasdamas, kad jam nurodymus duoda policijos pareigūnai, tyčia nevykdė jų teisėtų reikalavimų, t. y. policijos pareigūnams aiškinantis aplinkybes dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, S. V. pradėjus bėgti nuo pareigūnų (savavališkai bandant pasišalinti), jis buvo sugriebtas už striukės dešinės rankovės, jo buvo reikalaujama nusiraminti ir stovėti vietoje, tačiau asmuo toliau aktyviais veiksmais, muistydamasis ir bandydamas ištrūkti, bandė nusirengti striukę ir bėgti nuo pareigūnų. Panaudojus kovinių imtynių veiksmus, asmuo buvo pargriautas ant grindinio bei keliais prispaustas prie jo. Jaunuolio nuolat buvo reikalaujama nusiraminti ir nesipriešinti, tačiau jis į pareigūnų reikalavimus nereagavo, muistėsi, bandydamas ištrūkti ir pasišalinti bei stangrino rankas po savimi, taip neleisdamas jų ištraukti bei suvesti už nugaros. S. V. buvo laikomas keliais prispaustas prie grindinio iki tol, kol jis nusiramino ir pareigūnams pavyko ištraukti jo rankas iš po krūtinės bei uždėti specialiąją priemonę – antrankius. Pažymėtina ir tai, kad S. V. buvo tas asmuo, dėl kurio buvo kviečiami policijos pareigūnai, t. y. dėl galimo smurto artimoje aplinkoje. Taigi, S. V., policijos pareigūnams aiškinantis aplinkybes dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, savavališkai bandė pasišalinti, o sulaikomas priešinosi, bandė ištrūkti, stangrino rankas, į daugkartinius teisėtus policijos pareigūnų reikalavimus nusiraminti bei nesipriešinti nereagavo, taip padarydamas ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda.
ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą nuo devyniasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų.
S. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusižengimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusižengimo padarymui (ANK 36 straipsnio 1 dalies 8 punktas).
Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą S. V., atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį bei pavojingumą (padarytas vienas administracinis nusižengimas, kuriuo kėsinamasi į nustatytą valdymo tvarką), pažeidėjo kaltės formą (nusižengimas įvykdytas tiesiogine tyčia), į pažeidėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusižengimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusižengimo padarymui (ANK 36 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Teismas taip pat įvertina administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – jauno amžiaus, administracine tvarka baustas (b. l. 12-17), neteistas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, už administracinio nusižengimo, numatyto 506 straipsnio 4 dalyje, padarymą skirtina minėto straipsnio sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda, kurios dydis nustatytinas įstatymo sankcijoje numatytam baudos minimumui. Manytina, kad paskyrus būtent tokią nuobaudą, bus įgyvendinta ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinės nuobaudos paskirtis.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis ANK 34 straipsniu, 506 straipsnio 4 dalimi, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636, 646 straipsniais,
nutaria:
S. V. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 506 straipsnio 4 dalyje, ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 90 Eur (devyniasdešimties eurų) baudą.
Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti gavėją – VMI, gavėjo kodą – 188659752, administracinio nusižengimo bylos numerį ir įmokos kodą – 1001.
Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.