Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) rusas, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 140 str. 2 d. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. S. 2017-04-10 apie 19 val., būdamas savo namuose (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu, tyčia vieną kartą ranka sudavė savo sutuoktinei L. S. į kairę akį, tuo padarydamas kraujosruvą kairės akies vokuose, tokiu būdu padarydamas savo Šeimos narei L. S. nežymų sveikatos sutrikdymą, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d.

Kaltinamasis L. S. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2017-04-10 savo namuose (duomenys neskelbtini), apie 16 val. su sutuoktine L. S., būdami vieni namuose, išgėrė butelį alkoholinio gėrimo „Trejos devynerios“. Sutuoktinės mama miegojo kitame kambaryje, daugiau nieko namuose nebuvo. Kai jiedu išgėrė, pradėjo ginčytis. Dėl ko kilo ginčas, tiksliai nepamena. Jis dėl to ginčo susinervino ir pasakė, kad nori išeiti. Kai jis atsistojo eiti, sutuoktinė užstojo duris ir jo nepraleido. Tuo momentu jis labai susinervino, nesusivaldė ir atbula ranka arba delnu, tiksliai nepamena, vieną kartą sudavė sutuoktinei į veidą. Po to išėjo iš namų. Kai jis buvo išėjęs, nusiramino, suprato, kad negerai padarė ir po poros valandų grįžęs namo atsiprašė sutuoktinės. Supranta, kad savo veiksmais galėjo sukelti sutuoktinei skausmą. Dabar jos atsiprašė, ši jam atleido, jie susitaikė, todėl prašo nutraukti baudžiamąją bylą, jiems susitaikius.

Kadangi kaltinamasis L. S. kaltu prisipažino visiškai, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, todėl baudžiamoji byla nagrinėjama, sutrumpinus įrodymų tyrimą, vadovaujantis BPK 273 str., 291 str.

Nukentėjusioji L. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini) kartu su sutuoktiniu

Leonidu, trimis jų vaikais ir jos mama. Parodo, kad 2017-04-10 apie 16 vai. abu su sutuoktiniu

būdami vieni namuose, virtuvėje, vartojo alkoholį. Jie išgėrė 0,5 1 butelį alkoholinio gėrimo

"Trejos devynerios". Abu apsvaigo nuo alkoholio, ir pradėjo ginčytis. Dėl ko ginčijosi nepamena

tiksliai, jai atrodo, kad ji sutuoktiniui pradėjo priekaištaut, prikaišioti senus nesutarimus. Taip

žodis po žodžio tarp jų kilo konfliktas, kurio metu sutuoktinis atsistojo, ir pasakė, kad išeina iš

namų. Ji tai pamačiusi norėjo sutuoktinį sulaikyti, atsistojo tarpduryje ir pasakė "niekur tu

neisi",o tada sutuoktinis atsisukęs atbula ranka, t.y. plaštakos nugarėle vieną kartą trinktelėjo jai į

kairę akį. ir išėjo iš namų. Kadangi sutuoktinis jai sukėlė fizinį skausmą ir net neatsiprašęs išėjo,

ji ant šio labai supyko ir iškvietė policiją. Parodo, kad nors ant akies liko mėlynė, skausmo beveik

nebejaučia, todėl dėl patirto sužalojimo pretenzijų neturiu, į jokias gydymo įstaigas nesikreipė ir

nesikreips. Tą pačią dieną, 2017-04-10 vakare, kai grįžo namo, sutuoktinis jos atsiprašė, ji

sutuoktiniui atleido. Minėto konflikto niekas nematė, nes visi trys vaikai buvo tuo metu išėję iš

namų, o jos mama miegojo kitame kambaryje. Dar kartą parodo, kad jokia žala jai nepadaryta,

civilinio ieškinio reikšti neketina, vyrui pretenzijų neturi ir nori kuo greičiau susitaikyti (b.l. 19-20).

Iš alkotesterio parodymų matyti, kad L. S. įvykio metu-2017-04-10 19.33 val. Nustatytas 2.15 promilių girtumas (b.l. 7).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G1008/2017(02) matytti, kad L. S. nustatyta kraujosruva kairės akies vokuose, tai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b.I. 22).

Pagal BK 140 str. 2 d. atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai sužalojo jį ar trumpam susargdino. Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, plakant, spaudžiant, stumiant, tempiant, laužant, šaldant, kaitinant, veikiant dujomis ar panaudojant gyvūnus ar gyvius ir pan. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad nusikaltimo sudėtis, esanti kaltinamojo L. S. veikoje, visiškai įrodyta, jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 str. 2 d., nes kaltinamasis tyčia, pavartodamas fizinį smurtą, t.y. ranka sudavė smūgį nukentėjusiajai L. S. į kairę akį, tokiu būdu smurtaudamas padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo L. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad kaltu prisipažino, nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikaltimą padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji L. S. nurodė, kad kaltinamajam-savo sutuoktiniui L. S. atleido, su kaltinamuoju susitaikė, kaltinamajam pretenzijų neturi, sutinka, kad byla kaltinamojo L. S. atžvilgiu būtų nutraukta jai susitaikius su kaltinamuoju ir kaltinamasis būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.

Kaltinamasis L.S. kaltu pripažino, nukentėjusiosios atsiprašė, su ja susitaikė, prašo baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiąja, atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės.

Prokurorė nukentėjusiosios ir kaltinamojo prašymus palaiko, jiems neprieštarauja, sutinka, kad byla kaltinamojo L. S. atžvilgiu būtų nutraukta kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiąja, kaltinamąjį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės ir paskiriant kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemones-dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančioje programoje bei įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Vadovaujantis BK 38 str. asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visuma šio straipsnio 1 dalyje išvardytų sąlygų, t. y. jeigu asmuo: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Atsižvelgiant į tai, jog teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatytos visos būtinosios L.S. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius, sąlygos: kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, susitaikė su nukentėjusiąja ir ši jam atleido, neteistas, anksčiau nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 str. pagrindu ir tvarka atleistas nebuvo, turi pastovią gyvenamąją vietą, dirba, teismo nuomone, yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra visos sąlygos, numatytos BK 38 str. 1 d., todėl kaltinamojo L. S. susitaikymas su nukentėjusiąja priimtinas, kaltinamasis L.S. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajai L. S. susitaikius, baudžiamoji byla kaltinamojo atžvilgiu nutrauktina.

BK 67 str. 1 d. numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. To pačio įstatymo 2 d. nurodyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos šios baudžiamojo poveikio priemonės.

Atsižvelgiant į tai, kad nors kaltinamasis L. S. anksčiau neteistas, tačiau baustas administracine tvarka, padarė tyčinį smurtinį nusikaltimą, todėl jam taikytina baudžiamojo poveikio priemonė- įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Byloje gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma Nr. NTP-7-4504 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad šios tarnybos koordinatoriaus parinkimu advokatė R.Budrytė teikė antrinę teisinę pagalbą L. S. šioje byloje, dėl ko antrinės teisinės pagalbos išlaidos advokato užmokesčiui sudaro 34,74 ?.

LR BPK 106 str. 2 d. nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 d. 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Kadangi šioje byloje kaltinamajam gynėjas advokatas privalomai buvo paskirtas BPK 51 str. 1 d. 9 p. numatytu pagrindu, kuris numato, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka, tai tokio advokato darbo apmokėjimui valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos galėtų būti priteisiamos iš kaltu pripažinto L. S., vadovaujantis jau minėtomis BPK 106 str. nuostatomis.

Tačiau nagrinėjamu atveju minėtų išlaidų priteisti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybą įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kurio byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka. Ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis nepaisant nei jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo pagreitintame procese. Remiantis išdėstytu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Ikiteisminio tyrimo metu L. S. parinkta kardomoji priemonė-rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 38 str. 1 d., 67 str.1 d., 2 d. 6 p., 71 str., BPK 297-298 str., 301 str., 302 str. 1 d., 303 str. 1 d., 4 d., 304 str., 305 str. 2 d., 4 d., 307 str. 3 d., 5 d., 7 d., 308 str.,

nusprendžia:

L.S., padariusį nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiąja L. S..

Baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 str. 1 d, 2 d. 9 p., 72² str., skirti L. S. baudžiamojo poveikio priemonę- įpareigoti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir jas pilnai baigti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų advokato darbui apmokėti iš L. S. nepriteisti.

Ikiteisminio tyrimo metu L.S. parinktą kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Išaiškinti atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės L. S., jog jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti baudžiamosios atsakomybės klausimą už visas nusikalstamas veikas, o jeigu per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės L.S., jog jei jis negalės įvykdyti jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės-įpareigojimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose dėl pateisinamų priežasčių, jo prašymu teismas baudžiamąją poveikio priemonę vykdančios institucijos teikimu šią priemonę gali pakeisti kita baudžiamojo poveikio priemone. Vengiant įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal šio BK 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.