Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamajam D. Z., jo gynėjui advokatui Česlovui Bakasėnui, kaltinamojo įstatyminiam R. L.,

nukentėjusiajam D. P., jo atstovui advokatui Boleslovui Ališauskui, nukentėjusiojo įstatyminei atstovei M. B.,

viešajame teismo posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

D. Z., (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. Z. 2019 m. rugsėjo 8 d. apie 22 val. ant kelio adresu (duomenys neskelbtini) konflikto metu D. P. tyčia kumščiu sudavė į veidą, po ko nukentėjusysis nugriuvo ant žolės, ir gulinčiam D. P. įspyrė į įvairias kūno dalis, taip iš viso suduodamas nukentėjusiajam 9 smūgius, ir tuo padarydamas jam kaktos, kairio skruosto, kairio peties, kairio žasto, dešinio dilbio, dešinio riešo ir plaštakos, dešinio kelio odos nubrozdinimus bei ant jo papurškė dujomis iš dujinio balionėlio, tuo nežymiai sutrikdydamas nukentėjusiojo D. P. sveikatą.

Šiais savo veiksmais D. Z. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdyje kaltinamasis D. Z. kaltę visiškai pripažino ir nurodė, kad jis dėl panelės susipyko su nukentėjusiuoju ir pasikalbėję telefonu nutarė susitikti pasikalbėti. 2019 m. rugsėjo 8 dieną D. Z. paskambino savo draugui V. P., kuris turi automobilį ir paprašė jį nuvežti pokalbiui su D. P. į (duomenys neskelbtini). V. atvažiavo kartu su J. K. ir E. P.. Tiesiog, kai D. Z. skambino V., jie buvo kartu, todėl ir atvažiavo visi kartu. Į (duomenys neskelbtini) nuvažiavo vakare, jau buvo tamsu. J. ir E. važiavo kartu, tiesiog norėdami pasivažinėti. Jokiu būdu jie nevažiavo, kad kažką sumušti. Važiavo vienu V. vairuojamu automobiliu Audi 80. (duomenys neskelbtini) kaime nuvažiavo prie pieninės. Ten dažnai renkasi jaunimas. Tikėjo ten susitikti ir D.. Važiuojant link pieninės, D. Z. pamatė keliu einantį D. ir paprašė, kad V. prie jo sustabdytų automobilį. D. ėjo kairiuoju kelkraščiu į jų pusę, t.y. priešais juos. V. automobilį sustabdė dešiniajame kelkraštyje. D. Z. iš automobilio išlipo ir priėjo prie D.. Vietovė, kur jie susitiko, nebuvo apšviesta. D. Z. išlipo iš automobilio ir D. pakvietė vardu. Kviesdamas jį, ėjo link jo. D. P., išgirdęs kvietimą, atsisuko ir skubiai pradėjo eiti link D. Z.. Jie susitiko kelio viduryje. Iš D. P. judesių D. Z. suprato, kad jis yra girtas. Link jo D. judėjo nuleistomis rankomis ir D. Z. nematė, ar jis ką nors rankose turi. D. Z. link jo ėjo neužsimojęs ranka. Jis rankoje laikė žiebtuvėlį. Kai jie susitiko ir stovėjo vienas priešais kitą (tarp jų buvo apie 1 metrą), D. P. ištiesė dešinę ranką ir D. Z. pamatė, kad joje laikė peilį. Tuomet D. Z. D. P. pargriovė, atėmė peilį ir jam sudavė kumščiu į veidą, po ko gulinčiam D. P. įspyrė į įvairias kūno dalis, taip iš viso suduodamas nukentėjusiajam apie 9 smūgius bei papurškė D. P. dujomis iš dujinio balionėlio. Dėl nusikaltimo labai gailisi, bandė su nukentėjusiuoju susitaikyti, tačiau jis nenorėjo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 273 str. įrodymai ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis D. P. nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 8 d. apie 22-23 val. (duomenys neskelbtini) jis ėjo keliu, vedančiu pro pieninės pastatą. Priešais pamatė kelio viduriu atvažiuojantį automobilį. Pravažiavęs pro jį šis automobilis sustojo dešinėje kelio pusėje už kokių 2-3 metrų. Iš automobilio išlipo D. Z.. Lipdamas iš automobilio, jis paklausė: „tu D.?“. D. P. pasakė, kad jis. Tuomet D. Z. sparčiai pradėjo eiti link jo. Jie susitiko už kokių 2 metrų nuo automobilio kairėje kelio pusėje. Toje vietoje vietovė nėra apšviesta, buvo tiktai automobilio žibintų šviesų apšvietimas. Kai jie vienas link kito ėjo, D. P. rankos buvo įkištos į kišenes. D. Z. ėjo link jo rankomis užsimojęs mušti. Kad jis ką nors būtų laikęs rankose, D. P. nematė. D. Z. į D. P. jokio daikto nemetė. Kai D. P. pamatė, kad jis rankas yra paruošęs smūgio sudavimui (užsimojęs), D. P. iš kišenių ištraukė rankas. Jokio daikto, tame tarpe jokio peilio, rankose D. P. nelaikė. Vienas kitam smogė po smūgį. Tačiau D. P. D. Z. nepataikė, o D. Z. kumščiu jam sudavė į kairįjį veido skruosto. Nuo šio smūgio D. P. griuvo veidu žemyn, ant pilvo į kairįjį kelkraštį ant žolės. Nuo D. Z. suduoto smūgio, D. P. prarado sąmonę. Kai atsigavo, gulėjo toje pačioje padėtyje, kaip nugriuvo, ant pilvo, tik rankomis užsidengęs galvą. Tuomet pamatė šalia savęs ties savo galva žmonių kojas. Sprendžiant iš kojų skaičiaus, prie jo stovėjo 3 žmonės. Po sąmonės atgavimo jo niekas nemušė, nespardė. Jam nespėjus atsikelti, kažkas iš šalia stovėjusiųjų jam papurškė į veidą dujų. Kas purškė, nematė, nes rankomis buvo užsidengęs galvą. Po to visi sėdo į automobilį ir išvažiavo. Po įvykio D. Z. skambino, norėjo susitarti ir sakė, kad pasakys, jog D. P. turėjo rankoje peilį. (b.l. 1, 72-73, 137-140).

D. P. įstatyminė atstovė M. B. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2019 m. rugsėjo pradžioje D. iš (duomenys neskelbtini) kaimo grįžo sumuštas - matėsi, kad sumuštas veidas, skundėsi rankos skausmu. Sakė, kad jį primušė dėl merginos nevietiniai - iš Maišiagalos ar iš Dūkštų. (b.l. 32-33).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas J. H. K. parodė: 2019 m. rugsėjo 8 d. vakare (duomenys neskelbtini) kaime jis susitiko su savo draugais E. P. ir V. P.. Visi sėdėjo ir kalbėjosi V. automobilyje Audi 80. Vakare V. paskambino D. Z. ir paprašė V., kad jį pavežtų į (duomenys neskelbtini) kaimą, nes jam su D. reikia pasikalbėti. Kadangi jie su E. tuo metu neturėjo ką veikti, nutarė pasivažinėti kartu. Privažiavo prie D. namų ir jis įsėdo į automobilį ir visi nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). Važiuojant (duomenys neskelbtini)kaimu, pamatė keliu einantį D. ir sustojo. D. iš automobilio išlipo, o jie pasiliko automobilyje. Netrukus po D. išlipimo, J.H. K. atsisuko atgal. Kiek suprato, D. ir D. ėjo vienas link kito. Kai J.H. K. atsisuko, tai matė, kad D. sukiniu iš šono ranka mosikavo į D.. Matėsi, kad jis kažką laiko rankoje. Išgirdo, kad D. pasakė: „tai, ką su peiliu?“. Jie nuo automobilio buvo už kokių 15-25 metrų. Išgirdus šiuos D. žodžius, J.H. K. kartu su E. iš automobilio iššoko. Pribėgo prie jų. Kai pribėgo, matė, kad D. yra užlenkęs D. ranką už nugaros ir jį nugriovęs ant žemės. D. J.H. K. padavė iš D. atimtą peilį, kurį jis išmetė į laukus. Peilis buvo nedidele trumpa gal kokių 10 cm ilgio geležte, nesulankstomas. Po to, kai J.H. K. D. perdavė peilį, D. ant D. papurškė iš dujų balionėlio pipirinių dujų. Po to visi susėdo į automobilį ir išvažiavo. D., galimai, pasiliko gulėti. (b.l. 86-87).

Parodymų patikrinimo vietoje metu liudytojas J. H. K. patvirtino savo parodymus, duotus liudytojo apklausos metu. K.H. K. nurodytoje vietoje peilis nerastas. (b.l. 90-100).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. P. davė iš esmės analogiškus parodymus kaip ir liudytojas J.H. K.. Be to dar nurodė, kad atsisukęs per galinį stiklą jis pamatė, kad D. užsimojo prieš D.. Kai tik pamatė užsimojusį D., šoko iš automobilio. J. K., pasirodo irgi tuo pačiu momentu atsisuko į automobilio galą ir pamatė, kad D. yra užsimojęs prieš D.. Matėsi, kad D. rankoje laiko peilį. V. pasiliko automobilyje. Kai jie su J. pribėgo prie D. ir D., D. jau gulėjo ant žemės. Kaip jis nugriuvo, ar jam buvo suduotas smūgis, E. P. nematė. Matė, kad D. iš D. rankos išėminėja peilį. Tą peilį jis perdavė J. ir J. peilį toje vietoje tamsoje numetė. Po to D. D. iš dujų balionėlio papurškė kažkokių dujų. ( b.l. 104-105 )

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. P. parodė: 2019 m. rugsėjo 8 d. vakare (duomenys neskelbtini) kaime jis susitiko su savo draugais E. P. ir J. K.. Visi sėdėjo ir kalbėjosi jo automobilyje Audi 80. Vakare, sutemus, jam paskambino D. Z. ir paprašė, kad jį pavežti į (duomenys neskelbtini) kaimą, nes jam reikia pasikalbėti su D.. Dėl kokio reikalo D. norėjo pasikalbėti su D., V. P. nesidomėjo. Visi buvo blaivūs, nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). Kai važiavo (duomenys neskelbtini) kaimu, pamatė keliu einantį D. ir D. liepė sustoti. D. iš automobilio išlipo, o likusieji pasiliko automobilyje. Tuo metu jau buvo tamsu, o gatvė toje vietoje neapšviesta. Kai D. išlipinėjo iš automobilio, V. P. nematė, ar jis kokį nors daiktą turėjo rankose. Po D. išlipimo, nepraėjus minutei, iš automobilio greitai išlipo J. ir E.. V. P. pasiliko automobilyje. Žiūrėjo per šoninį automobilio veidrodį, kas vyksta už automobilio. Matė, kad už automobilio, tikslaus atstumo nežino, bet už keliolikos metrų nuo jo, buvo du žmonės. Vienas iš jų gulėjo, o kitas buvo šalia. Kaip vėliau sužinojo, tai gulėjo D.. Paskui jis matė, kad link jų nuėjo J. ir E. ir maždaug per ištiestos rankos atstumą sustojo nuo tų dviejų. Po kelių minučių D., E. ir J. atbėgo į automobilį ir liepė važiuoti. D. pasakė, kad D. turėjo peilį, kurį jis iš D. atėmė. Taip pat D. sakė, kad jis ant D. papurškė iš dujų balionėlio dujų, nes nežinojo ko iš jo tikėtis, jei jis prieš tai puolė D. peiliu ( b.l. 80-81 ).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja I. S. parodė: ji gyvena (duomenys neskelbtini) daugiabutyje. Už daugiabučio namo yra žemės sklypas, kuriuo ji naudojasi. Šis žemės sklypas yra Plento gatvėje kitoje kelio pusėje netoli buvusios pieninės pastato. Minėtame žemės sklype ji augino daržoves. Šiemet rugpjūčio mėnesio pabaigoje iš daržo visas daržoves nurinko ir daržą suarė. Jokio peilio ant arimo nėra mačiusi. Už jos daržo yra N. J. priklausanti žemė, pievutė su ūkiniu pastatu. N. J. dažnai tą pievutę šienauja, I. S. nėra girdėjusi, kad N. J. būtų radusi ten kokį nors peilį (b.l. 149).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja N. J. parodė: ji gyvena (duomenys neskelbtini)r. Prie namo, kur ji gyvena, yra žemės sklypas su ūkiniais pastatais, priklausantis jai. Šio žemės sklypo galinė dalis yra prie Plento gatvės kelio važiuojamosios dalies. Šalia jos žemės sklypo yra I. S. žemė - arimas. Ji šiame savo žemės sklype praleidžia daug laiko, pastoviai prižiūri šią teritoriją, pati šienauja žolę. Nuo 2019 m. rugsėjo mėnesio 8 dienos savo žemės sklype jokio peilio nerado ir šalia esančioje teritorijoje jokio peilio nematė (b.l. 154 ).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2019 m. rugsėjo 13 d. specialisto išvadoje Nr. G 3216 /2019 (01) konstatuota, kad D. P. nustatyti kaktos, kairio skruosto, kairio peties, kairio žasto, dešinio dilbio, dešinio riešo ir plaštakos, dešinio kelio odos nubrozdinimai. Sužalojimai padaryti mažiausiai 9 trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą (b.l. 24).

2019 m. lapkričio 19 d. tarnybiniame pranešime rašoma, kad po J.H. K. parodymų patikrinimo vietoje buvo apžiūrėtas pieva, arimas bei šalia esanti teritorija, kur pagal J.H. K. parodymus jis išmetė peilį, tačiau peilis nebuvo rastas. (b.l. 145)

Motyvuojamoji dalis

Teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus daro išvadą, kad D. Z. veiksmai, kuomet panaudojus smurtą tyčia buvo nežymiai sutrikdyta D. P. sveikata turi būti kvalifikuoti kaip nusikalstama veika, numatyta BK 140 str. 1 d. Nukentėjusiojo nežymus sveikatos sutrikdymas įrodytas kaltinamojo prisipažinimu, nukentėjusiojo parodymais, specialisto išvada ir kita bylos medžiaga.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismo posėdžio metu nukentėjusysis D. P. teismui pateikė prašymą baudžiamąją bylą nutraukti jam ir kaltinamajam susitaikius bei patvirtinti jų susitarimą dėl 600 Eur žalos atlyginimo.

Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus reglamentuoja BK XI skyriaus nuostatos. Valstybė, diferencijuodama nepilnamečių baudžiamąją atsakomybę nuo suaugusių asmenų, įstatymu apibrėžė šių asmenų baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirtį, numatė riboti laisvės atėmimo bausmės ir didinti auklėjamojo poveikio priemonių taikymo nepilnamečiams galimybes ir padėti nepilnamečiui pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį derinant baudimą su jo asmenybės ugdymu, auklėjimu, neteisėto elgesio priežasčių šalinimu (BK 80 straipsnio 2 ir 3 punktai). Taigi priverčiamosios auklėjamojo pobūdžio priemonės, turinčios auklėjimo ir bausmės požymius, ribojančios nepilnamečio elgesį ir kartu turinčios auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį, yra svarbi baudžiamoji teisinė priemonė, kuriai taikyti BK normos teikia pirmenybę prieš kitas nepilnamečių nubaudimo priemones – kriminalines bausmes. Nors baudžiamajame įstatyme nėra imperatyvaus reikalavimo, tačiau visada, kai pirmą kartą nusikaltusio nepilnamečio padarytos veikos pavojingumas, konkrečios veikos padarymo aplinkybės, asmenybė ir jo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo atitinka BK 93 straipsnio 1 dalies sąlygas, teismas privalėtų svarstyti, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamojo nubaudimas ir siekimas teigiamų nepilnamečio elgesio pokyčių ateityje yra galimas be kriminalinės bausmės skyrimo. Toks reikalavimas kildinamas iš nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirties ir humaniškumo principo esmės.

BK 93 straipsnio 1 dalis numato tris bendrąsias būtinas nepilnamečio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygas: pirma, asmuo turi būti nepilnametis, t. y. veikos padarymo metu dar nesulaukęs aštuoniolikos metų; antra, pirmą kartą padaręs nusikalstamą veiką; trečia, jo padaryta veika turi būti baudžiamasis nusižengimas ar neatsargus arba nesunkus, ar apysunkis tyčinis nusikaltimas. Šioje byloje tokios sąlygos yra nustatytos: D. Z. nusikalto pirmą kartą; tiesiogine tyčia padarė nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje; veikos padarymo metu jis buvo šešiolikos metų amžiaus.

Norint atleisti nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės, be minėtų BK 93 straipsnio 1 dalyje numatytų formalių pagrindų, būtina nustatyti ir vieną iš alternatyvių BK 93 straipsnyje nurodytų sąlygų, t. y. kad jis: nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba pripažintas ribotai pakaltinamu, arba pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teismas, remdamasis aplinkybėmis, susijusiomis su D. Z. asmenybe, gyvenimo, auklėjimo sąlygomis, sveikatos būkle, socialine branda, faktu, kad anksčiau nepilnametis nebaustas administracine tvarka ir neteistas, kaltę pilnai pripažino, susitarė su nukentėjusiuoju dėl žalos atlyginimo, jo teismo posėdžio metu atsiprašė, mokosi, konstatuoja, kad yra pagrindas manyti, kad D. Z. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, D. Z. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės už šios nusikalstamos veikos padarymą.

Atsižvelgus į nustatytas bylos aplinkybes, D. Z. taikytina auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas (BK 93 straipsnio 2 dalis, 82 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 87 straipsnis).

Taip pat patvirtinamas kaltinamojo ir nukentėjusiojo susitarimas dėl žalos atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 str., 303 str. 4 d.,

nusprendė:

Vadovaujantis BK 93 straipsniu, D. Z. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir baudžiamąją bylą jam nutraukti.

Paskirti D. Z. BK 82 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytą auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą šešiems mėnesiams, įpareigojant jį per šį laikotarpį tęsti mokslą arba dirbti bei būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. Elgesio apribojimo pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Patvirtinti D. Z. ir D. P. 2020 m. sausio 22 d. susitarimą dėl žalos atlyginimo, pagal kurį D. Z. įsipareigojo iki 2020 m. vasario 1 d. atlyginti D. P. padarytą 600 Eur turtinę ir neturtinę žalą.

Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį teismą apeliaciniu skundu.