Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo N. (N.) T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo J. A. (J. A.) ieškinį atsakovui N. T., trečiajam asmeniui sodininkų bendrijai „Dobilas“, išvadą teikiančiai institucijai Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai dėl įpareigojimo nugriauti savavališkai perstatytą garažą, pagal ieškovo J. A. ieškinį atsakovui N. T. dėl įpareigojimo nukelti tvorą iš ieškovo žemės sklypo ir baudos skyrimo bei pagal atsakovo N. T. priešieškinį ieškovui J. A., tretiesiems asmenims Š. L., sodininkų bendrijai „Dobilas“, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui dėl statinių nugriovimo ir sklypų ribų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas J. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo įpareigoti atsakovą N. T. savo lėšomis nugriauti savavališkai perstatytą garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę, skirti 30 Eur dydžio baudą už kiekvieną uždelstą dieną ieškovo naudai, jeigu atsakovas per nustatytą terminą neįvykdys teismo sprendimo. Prie šios civilinės bylos prijungta civilinė byla pagal ieškovo J. A. ieškinį atsakovui N. T. dėl įpareigojimo nukelti tvorą iš ieškovo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pagal UAB „Geo2“ parengto plano nustatytas iki teisės pažeidimo buvusias ribas, ir baudos skyrimo. Priešieškiniu atsakovas N. T. prašo įpareigoti J. A. nukelti metalinio karkaso stiklinį 6,78 m ilgio ir 4,64 m pločio šiltnamį ne arčiau 3 m iki N. T. žemės sklypo Nr. 161 ribų ir plytinį 4,25 m ilgio ir 2,5 m pločio sandėliuką ne arčiau 3 m iki N. T. žemės sklypo Nr.161 ribų; išimti po N. T. žeme nuo taško A iki taško B J. A. savavališkai įkastą 4,5 m ilgio plastmasinį vandentiekio vamzdį, nutiestą iš šiltnamio į daržą (priede pažymėtą Nr. 3 taškais A-B); nustatyti J. A. žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ir N. T. žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribą pagal geodezininko D. P. pridedamą planą; pripažinti negaliojančiais Š. L. 2009-11-30, 2012-10-12 ir 2016 metų sudarytus J. A. sklypo planus; įpareigoti J. A. nuimti 6 m ilgio vielos tinklą savavališkai ištiestą tarp 2016-04-11 pateiktuose planuose taškų skaičiais 2 ir 3 pažymėtų koordinačių. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas pateikė prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą, kadangi Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-7637-608/2016 pagal N. T. ieškinį atsakovams SB „Dobilas,“ J. A., A. R. ir M. B., kuriuo N. T. taip pat prašo nustatyti jam priklausančio žemės sklypo ribas pagal pateiktą planą bei pripažinti negaliojančiais atsakovų, įskaitant ir J. A., kadastrinius matavimus, kuriuos atliko UAB „Geo2“ matininkas Š. L.. Mano, kad tik Vilniaus miesto apylinkės teisme išsprendus klausimą dėl kadastrinių matavimų teisėtumo, N. T. žemės sklypo ribų nustatymo, būtų galima spręsti ginčą dėl statinių nugriovimo ir kitų reikalavimų nagrinėjamoje byloje.Atsakovas N. T. bei jo atstovas teismo posėdžio metu su ieškovo prašymu nesutiko. Pasak atsakovo, Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje byloje yra kiti atsakovai, kai kurių dalyvaujančių byloje asmenų procesinė padėtis skiriasi. Be to, jis ketina tikslinti ieškinį, pareikštą Vilniaus miesto apylinkės teisme. Bylos nėra susijusios.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2016 m. liepos 14 d. nutartimi sustabdė civilinės bylos Nr. 2-78-494/2016 nagrinėjimą. Atsižvelgęs į byloje pareikštų ieškinio bei priešieškinio pagrindą ir dalyką, į tai, jog galutinis Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr.2-7637-608/2016, kurioje N. T. prašo nustatyti jam priklausančio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribas pagal pateiktą teismui planą bei pripažinti negaliojančiais atsakovų, tarp jų ir J. A. žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, turės įtakos Vilniaus rajono apylinkės teisme nagrinėjamai civilinei bylai (tiek ieškovo, tiek atsakovo pareikštų reikalavimų ribose), t.y. kad kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinės reikšmės teismo sprendimui nagrinėjamoje civilinėje byloje, teismas bylą sustabdė CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu. Atsakovo argumentus dėl bylos nestabdymo teismas atmetė kaip nepagrįstus.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atsakovas N. T. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 14 d. nutartį dėl civilinės bylos sustabdymo ir klausimą išspręsti iš esmės, bylos nagrinėjimą perduodant Vilniaus miesto apylinkės teismui. Taip pat prašo skundą nagrinėti dalyvaujant apeliantui, pašalinti Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją iš civilinės bylos nagrinėjimo. Nurodė, kad teisėja D. Z. pažeidė Europos Žmogaus Teisių Konvencijos 6 straipsniu garantuojamą teisę į teisingą teismą, nes neužtikrino rungimosi ir žodiškumo principų. Be to, teismas dviejose identiškose bylose tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko pradėjo du civilinius procesus: civilinėje byloje Nr.2-4559-723/2014 ir Nr. E2-4704-494/2015. Vilniaus apygardos teismui panaikinus sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-4559-723/2014, bylą nagrinėti buvo paskirta teisėja R. V., tačiau teismo pirmininkės pavaduotoja D. Z. neteisėtai perėmė šios bylos nagrinėjimą. Dėl šių priežasčių nebepasitiki D. Z. ir Vilniaus rajono apylinkės teismu. Taip pat teigia, jog teismas neužtikrindamas Valstybinės teisinės pagalbos, pažeisdamas CPK 20 straipsnį, rungimosi principą, siunčia procesinius dokumentus lietuvių kalba, nors apeliantas lietuviškai nesupranta.Teisėja D. Z. 2016-01-06, 2016-02-22, 2016-03-30 bei 2016-05-06 posėdžių metu 4 kartus atmetė apelianto prašymus dėl priešieškinio priėmimo, taip jo manymu, išreikšdama neigiamą nusistatymą. Pažymėjo ir tai, kad atsakovas 2016-02-17 teismo posėdyje prašė sustabdyti bylos Nr. E2-78-494/2016 nagrinėjimą, kol Vilniaus miesto apylinkės teisme bus išnagrinėta byla Nr. 2-7637-608/2016, tačiau šis prašymas buvo atmestas, o toks pats ieškovo prašymas 2016-07-14 nutartimi patenkintas. Pasak apelianto, taip teisėja išreiškė šališkumą.Skundžiamą nutartį laiko neteisinga ir dėl to, kad jos priėmimas vyko nekviečiant į teismą trečiųjų asmenų, bei išvadą teikiančios institucijos, jiems nedalyvaujant ir neišreiškus savo nuomonės. Teigia, jog tai yra šių asmenų bei apelianto procesinių teisių pažeidimas. Ieškovas J. A. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atsakovo N. T. atskirąjį skundą atmesti. Mano, jog skundas yra nepagrįstas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sustabdė šios civilinės bylos nagrinėjimą, nes Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje pareikšti reikalavimai dėl ieškovo žemės sklypo kadastrinių matavimų nuginčijimo ir šalių žemės sklypo ribų nustatymo yra neatsiejamai susiję su nagrinėjamoje byloje kilusiu ginču ir jame pareikštais reikalavimais.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

8. Apeliantas N. T. atskirajame skunde, be kita ko, prašo skundą nagrinėti jam dalyvaujant. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantas nenurodė jokių tokio prašymo motyvų. Pagal civilinio proceso įstatyme įtvirtintą bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis). Apeliantas savo nesutikimo su skundžiama nutartimi argumentus yra išdėstęs atskirajame skunde. Įvertinęs šios bylos faktines bei teisines aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nenustatyta kliūčių tam, jog atskirajame skunde išdėstyti argumentai negalėtų būti ištirti rašytinio proceso tvarka, todėl prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo atmetamas, o byla nagrinėjama pagal CPK 336 straipsnyje įtvirtintą bendrąją taisyklę.

Dėl atskirojo skundo esmės

Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas vadovavosi CPK 163 straipsnio 3 punktu, kuriame yra įtvirtinta, kad teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo pareiga tokiu atveju sustabdyti bylą paaiškinama siekiu išvengti prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose, taip pat tuo, kad nereikėtų tų pačių faktų nustatinėti kelis kartus, būtų taupomos tiek byloje dalyvaujančių asmenų, tiek teismo lėšos ir laikas. Kasacinio teismo išaiškinta, kad sustabdyti civilinę bylą nurodytu pagrindu galima tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2010, 2014 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-490/2014). Be to, negalėjimas išnagrinėti civilinės bylos kol nebus išnagrinėta kita byla reiškia, kad teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentus konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šią civilinę bylą pagrįstai sustabdė CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu. Visų pirma, pažymėtina, kad atskirajame skunde apeliantas nenurodo iš esmės jokių argumentų, susijusių su skundžiamos nutarties motyvais. Iš ieškovo pareikštų reikalavimų matyti, kad jis siekia įpareigoti atsakovą nukelti tvorą (ir kitus statinius) iš ieškovo žemės sklypo Nr. 159, esančio (duomenys neskelbtini), pagal kadastrinių matavimų pagrindu, įregistruotų Nekilnojamojo turto registre, plane nustatytas ribas. Bylos duomenimis (4 t., b. l. 92-94) atsakovas N. T. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė ieškinį (civilinė byla Nr. 2-7637-608/2016), kuriame, be kitų reikalavimų, prašo pripažinti negaliojančiais sklypo Nr. 159 kadastrinius matavimus. Akivaizdu, jog teismo sprendimas dėl ieškovo sklypo kadastrinių matavimų, kurių pagrindų suformuotomis ribomis grindžiami ieškovo reikalavimai, turės įtakos nagrinėjant paminėtus ieškovo reikalavimus. Apeliantas nenurodo, kad ginčijami kiti, nei Nekilnojamojo turto registre įregistruoti kadastriniai matavimai. Taip pat pažymėtina, kad tiek nagrinėjamoje byloje, tiek minėtoje Vilniaus miesto apylinkės teismo byloje atsakovas N. T. reiškia reikalavimus dėl žemės sklypo Nr. 161 ribų nustatymo (nagrinėjamoje byloje tik dėl N. T. ir J. A. sklypų ribos, o civilinėje byloje Nr. 2-7637-608/2016 – viso žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų). Taigi civilinėse bylose Nr. 2-78-494/2016 ir Nr. 2-7637-608/2016 nagrinėjimo dalykai yra tarpusavyje susiję. Dėl nurodytų aplinkybių civilinės bylos Nr. 2-78-494/2016 sustabdymas iki bus išspręsti paminėti atsakovo N. T. reikalavimai civilinėje byloje Nr. 2-7637-608/2016, visiškai atitinka civilinio proceso tikslus – tinkamos asmenų teisių bei teisėtų interesų gynybos, įstatymų taikymo, kuo greitesnio teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimo, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų įgyvendinimo (CPK 2 str.), taip pat protingumo ir teisingumo kriterijų (CPK 3 str.).Iš bylos duomenų matyti, kad apie 2016 m. liepos 14 d. teismo posėdžio datą ir laiką šiame posėdyje nedalyvavusiems asmenims buvo pranešta, jiems išsiųstas ir ieškovo atsiliepimas į priešieškinį, kuriame buvo suformuluotas prašymas dėl bylos sustabdymo (4 t., b.l. 60,102-107), taip pat išsiųstas apelianto atskirasis skundas, tačiau jie atsiliepimų nepateikė, todėl atskirojo skundo argumentas, kad nutarties priėmimas pažeidė šių asmenų procesines teises, atmestinas kaip nepagrįstas. Taip pat apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentu, kad teisėja, atmesdama analogišką atsakovo N. T. prašymą dėl bylos sustabdymo, o ieškovo – tenkindama, išreiškė šališkumą. Bylos duomenimis, atsakovas N. T. 2016 m. vasario 17 d. pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, kol bus išnagrinėtas jo ieškinys Vilniaus miesto apylinkės teisme. 2016 m. vasario 22 d. posėdžio metu teismas, atsižvelgęs į tai, kad nebuvo pateikta duomenų, ar atsakovo minimas ieškinys yra priimtas, sprendė, kad vien dėl šių aplinkybių nėra pagrindo atidėti bylos nagrinėjimo. Taip pat teismas pasisakė, jog esant duomenų apie ieškinio priėmimą, būtų galima spręsti dėl bylos sustabdymo. Taigi, nesutiktina su apelianto argumentu, kad teisėjos pozicija šiuo klausimu pakito, priklausomai nuo to, kuri bylos šalis pateikė prašymą. Apelianto argumentai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priešieškinio priėmimo, procesinių dokumentų vertimų ir kt., visiškai nesusiję su skundžiama nutartimi. Atsakovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 14 d. nutartį, kuria išspręstas bylos sustabdymo klausimas. Remiantis CPK 312 straipsniu (CPK 338 straipsnis), apeliaciniame (atskirajame) skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, o apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (šiuo atveju nutarties) apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju, atskirajame skunde nurodyti klausimai dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pašalinimo iš bylos, dėl bylos perdavimo Vilniaus miesto apylinkės teismui skundžiama nutartimi taip pat nebuvo sprendžiami. Be to, pažymėtina, kad vadovaujantis CPK 136 straipsniu, aukštesnės instancijos teismas bylas sujungti gali esant bylą nagrinėjančio teisėjo prašymui. Pagal šio straipsnio 4 dalį, dėl tame pačiame teisme nagrinėjamų civilinių bylų sujungimo bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) prašymu sprendžia to teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, dėl skirtinguose teismuose nagrinėjamų civilinių bylų sujungimo bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) prašymu – aukštesnės pakopos teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo 2016 m. liepos 14 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo ją keisti ar naikinti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublik?s CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 14 d. nutartį palikti nepakeistą.