- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-07-10
- Bylos Nr.
- 2A-958-555/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas (pirm.), Galina Blaževič, Raimondas Buzelis
- Atsakovas
- K. B.
- Trečiasis asmuo
- notarei R
- Ieškovas
- B. S. M.
- Advokatai
- Violeta Naujokienė, Dana Žvingilienė
- Kategorijos
- 21.4.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.4.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Egidijaus Tamašausko,
sekretoriaujant Diletai Liudžiuvienei, dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei Violetai Naujokienei, atsakovui K. B., atsakovo atstovei advokatei Danai Žvingilienei, trečiajam asmeniui notarei R. V., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo K. B. apeliacinius skundus dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 19 d. sprendimo bei 2009 m. kovo 23 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo B. S. M. ieškinį atsakovui K. B., tretieji asmenys notarė R. V., AB „Lietuvos draudimas“, dėl dovanojimo sutarties panaikinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas ieškiniu prašė pripažinti negaliojančia 2004-08-09 Kauno miesto 20-ajame notarų biure sudarytą dovanojimo sutartį, tarp B. S. M. ir K. B., taikyti restituciją ir turtą – 4,9300 ha žemės sklypą grąžinti B. S. M. nuosavybėn, bei priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovui, kuris yra sesers sūnus, buvo išnuomojęs 5 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) Kauno r., nuomos mokesčio neėmė. Sandorio sudarymo dieną gulėjo Onkologijos ligoninėje, atvyko atsakovas su žmona ir išsivežė jį pas notarą pasirašyti sutarties. Pasirašant sutartį jis jos neskaitė, nes neturėjo akinių, sutartį pasirašė ten, kur notarė padėjo varneles, notarė sutarties teksto neperskaitė, ji tik paklausė ar pažįstu atsakovą. Pažymas iš Registrų centro gavo atsakovo žmona, nes ji dirba žemėtvarkoje. Ieškovas visą laiką galvojo, kad sudarė žemės nuomos sutartį, nes apie dovanojimo sutartį jokios kalbos su atsakovu nebuvo. 2006 m. ieškovas pradėjo domėtis, kodėl nesiunčiami pranešimai susimokėti už turimą žemės sklypą, todėl iš mokesčių inspekcijos sužinojo, kad žemė jam nepriklauso. Nuvažiavęs į notarų kontorą pasiėmė sutarties dublikatą, nes sandorio sudarymo metu jam sutarties kopija nebuvo duota.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno rajono apylinkės teismas 2009 m. vasario 19 d. sprendimu ieškinį tenkino, pripažino negaliojančia 2004 m. rugpjūčio 9 d. Kauno miesto (duomenys neskelbtini) notarų biure sudarytą dovanojimo sutartį, registro Nr. (duomenys neskelbtini) , tarp B. S. M. ir K. B., taikė restituciją ir turtą – 4,9300 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , grąžino B. S. M. nuosavybėn, priteisė iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, Nurodė, kad 2004-08-09 ieškovas su atsakovu sudarė žemės sklypo dovanojimo sutartį, pagal kurią B. S. M. dovanojo 4,9300 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) Kauno r., priklausantį jam asmeninės nuosavybė teise, K. B.. Kadangi ieškovas savo reikalavimą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu grindžia CK 1.90 straipsniu, t.y. kai sandoris sudarytas suklydimo įtakoje, bei CK 1.91 straipsniu, t.y. kai sandoris sudarytas apgaulės, todėl teismas nurodė, jog siekiant nustatyti, ar sandoris buvo sudarytas dėl apgaulės, svarbu aiškintis ne vien tik, ieškovo teigimu, ją apgavusios šalies veiksmus ruošiantis sudaryti sandorį bei jo sudarymo metu, būtina analizuoti ir teigiančios, kad buvo apgauta, šalies elgesį prieš sutarties sudarymą, sudarant sandorį ir po sutarties sudarymo bei jos gebėjimą suvokti sudaryto sandorio esmę. Nors ieškovas yra senyvo amžiaus, serga IV stadijos vėžiu nuo 2003 m., yra 1 grupės invalidas, 2004 m. pavasarį jam konstatuota depresija, iš Teismo psichiatrijos Teismo psichologijos ekspertizės akto matyti, jog 2004-08-09 žemės sklypo dovanojimo metu ieškovas gydėsi KMUK Onkologijos ligoninėje (2004-07-29 – 2004-08-26), gydymo metu taikytas medikamentinis gydymas neturėjo įtakos ieškovo galėjimui suprasti savo atliekamų veiksmų esmę ir juos valdyti 2004-08-09, tačiau teismas atsižvelgė į tai, ar ieškovas važiuodamas į notarų biurą teisingai suprato apie būsimą sandorį ir tiksliai žinojo, koks sandoris bus pasirašomas. Nurodė, kad visus žemės dokumentus tvarkė atsakovas, ieškovas pas notarą buvo tik sandorio tvirtinimo metu, atsakovas žinojo ieškovo sveikatos būklę, todėl norėjo visus dokumentus sutvarkyti kuo greičiau, be to, jis yra įregistravęs ūkį ir jam žemės sklypas buvo reikalingas norint gauti Europos Sąjungos lėšas, ieškovas apie jokią dovanojimo sutartį su atsakovu nekalbėjo, notarų biure ieškovui sutarties tekstas buvo neperskaitytas, be to sandoris buvo sudaromas su artimu giminaičiu, dėl ko ieškovas galėjo turėti mažiau pagrindo manyti būsiant apgautam. Spręsdamas ieškovo suklydimo esmingumą, teismas nurodė, kad ieškovo individualios savybės ir fiziniai trūkumai kliudė adekvačiai suvokti sudaromo sandorio esmę. Teismas pažymėjo, kad atsakovas niekada nelankė ieškovo ligoninėje ir po sandorio pasirašymo daugiau jo nematė, be to, atsakovas gerai pažinodamas ieškovo dukrą ir žmoną, apie sandorio sudarymų jų neinformavo, o tai rodo atsakovo norą ir siekius, kad apie šį sandorį sužinotų kuo mažiau žmonių. Įvertinęs aplinkybių visumą, teismas sprendė, kad atsakovas sandorio sudarymo metu suklaidino ieškovą ir pasinaudojo ieškovo suklydimu dėl sandorio esmės, sudarė ginčijamą sandorį, nors elgdamasis sąžiningai, būtų turėjęs įspėti ieškovą apie tikrąją sudaryto sandorio esmę. 2009 m. kovo 23 d. papildomu sprendimu teismas priteisė ieškovui iš atsakovo 820 Lt už ekspertizės atlikimą.
Apeliaciniais skundais atsakovas K. B. prašo iš dalies panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 19 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir ieškinį atmesti, panaikinti ir 2009 m. kovo 23 d. papildomą sprendimą. Mano, kad teismas pažeidė materialinės bei procesinės teisės normas. Apelianto nuomone, teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, nes nevertino visų svarbių faktinių aplinkybių: neatsižvelgė į trečiojo asmens notarės R. V. nurodytas aplinkybes, vadovavosi tik ieškovo liudytojų parodymais, nevertino ieškovo paaiškinimų 2008-02-12 teismo posėdyje. Todėl apeliantas mano, kad teismo išvada, jog ieškovo suklydimui dėl dovanojimo sandorio sudarymo turėjo įtakos jo amžiaus, sveikatos būklė, išsimokslinimas yra nepagrįsta ir prieštaraujanti byloje surinktiems rašytiniams įrodymams, be to jokių įrodymų apie atsakovo nesąžiningumą ieškovas nepateikė. Taip pat nurodo, kad dovanojimo sutartis buvo pasirašyta paties ieškovo iniciatyva. Teigia, jog ginčo žemės sklypu naudojasi nuo 1990 metų, t.y. net iki panaudos sutarties sudarymo, o po 2003-01-01 ginčo žemės sklypo panaudos sutarties pasirašymo, ieškovas sužinojęs apie savo ligą, pats pasiūlė pasirašyti dovanojimo sutartį.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinius skundus ieškovas B. S. M. prašo atmesti apeliacinius skundus kaip nepagrįstus, teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 19 d. sprendimo netenkintinas, apeliacinis skundas dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 23 d. papildomo sprendimo tenkintinas.
Kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis), taip pat daro išvadą, jog ir apeliacinio skundo motyvai nesudaro pagrindo Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 19 d. sprendimą panaikinti.
Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai yra grindžiami nuorodomis į netinkamą įrodymų vertinimą. Tačiau pirmosios instancijos teismas, kolegijos vertinimu, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išsiaiškino bylos aplinkybes, įrodymus įvertino, remdamasis tikimybių pusiausvyros principu, todėl jo nustatyti faktai yra labiau tikėtini kaip faktiškai egzistavę (CPK 185 straipsnis). Kolegija taip pat daro išvadą, jog byloje pateiktų įrodymų visuma, ją įvertinus tikimybių pusiausvyros principu, būtent ir leidžia padaryti tas išvadas, kurias ir yra padaręs pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą dėl tarp šalių kilusio ginčo. Teismas grįsdamas teismo sprendimą aptarė ne tik tuos įrodymus, kuriais pagrindė savo išvadas, bet ir nurodė argumentus, dėl kurių atmetė kai kurių liudytojų parodymus, kitus atsakovo pateiktus įrodymus. Tai reiškia, kad teismo sprendimas pilnai atitinka CPK 270 straipsnio 4 dalies reikalavimus.
Esminis sandorio požymis, skiriantis jį nuo kitų teisinių veiksmų, yra jo subjektų valia, nukreipta sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ar pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Sandorio sudarymo priežastimi paprastai yra sandorį sudarančių asmenų poreikiai (interesai), kurie formuoja vidinę sandorio dalyvių valią ir nulemia sandorio pagrindą (teisinį tikslą). Nuo sandorio tiesioginio teisinio tikslo priklauso jo teisinis kvalifikavimas, t. y. tai, kokie materialiniai įstatymai yra taikomi sandoriui. Neturintys esminio valios elemento – siekio sukurti tam tikras civilines teises ir pareigas – veiksmai nėra sandoriai. Ginčuose dėl suklydimo įtakoje sudaryto sandorio teisinių pasekmių taikymo galioja bendrosios civilinės procesinės įrodinėjimo taisyklės, pareiga įrodyti sandorio tariamumą tenka šaliai, kuri šia aplinkybe grindžia savo poziciją byloje. Teismo padaryta išvada, jog ieškovas ginčijamo dovanojimo sandorio sudarymo metu suklydo dėl sandorio esmės, kadangi jis nesiekė sudaryti besąlyginę ir neatlygintiną turto perleidimo sutartį, yra pilnai pagrįsta byloje surinktais įrodymais. Kad ieškovas neketino ir nesiekė perleisti sesers sūnui (atsakovui) nuosavybę, patvirtina teismo nustatytos aplinkybės apie šalių santykius iki sandorio sudarymo ir iš karto po jo, atsakovo veiksmai, atlikti sudarant sutartį. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad sandorio sudarymo metu ieškovas buvo gydomas ligoninėje. Šalių paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais nustatyta, kad veiksmus, reikalingus sudaryti sandorį notarine tvarka, atliko vien tik atsakovas. Notarė R. V., patvirtinusi šį sandorį, paaiškino, kad duomenys apie dovanojamą žemės sklypą notarui buvo pateikti bei sutarties tekstas buvo paruoštas iš anksto, sandorio sudarymo metu ieškovas tik pasirašęs sutarties tekste. Ieškovo sandoriu išreikštos valios neatitikimą jo tikrajai valiai patvirtina būtent šios pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kurių pagrindu darytina išvada, kad ieškovas neatliko jokių veiksmų prieš sandorio tvirtinimą. Apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, jog ieškovas po ginčo sandorio beveik po 3 metų atvyko pas sandorį tvirtinusį notarą ir paprašė jam išduoti dovanojimo sutarties dublikatą (b.l. 141, 1 t.), jokiu būdu nepaneigia ieškovo nurodyto valios ydingumo, t.y. jo suklydimo dėl sandorio esmės. Kaip matyti iš pateikto prašymo, šis prašymas yra standartinės formos, ruoštas notarinės kontoros. Todėl nepaneigti ieškovo nurodyti argumentai, jog sužinojus, kad ginčo žemės sklypas jam-ieškovui nepriklauso, jis-ieškovas tokiu būdu tik siekė gauti perleidimo sandorį patvirtinantį dokumentą. Notarė, tvirtinusi sandorį, paaiškino, kad ieškovas, sudarydamas dovanojimo sutartį, nurodė, kad žemė jam nereikalinga, tačiau šie trečiojo asmens paaiškinimai, kuriais taip pat grindžiamas apeliacinis skundas, pirmosios instancijos teismo, kolegijos vertinimu, pagrįstai įvertinti kaip patvirtinantys, jog ieškovas siekė suteikti teisę atsakovui žeme naudotis, bet ne perleisti nuosavybę. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai nustatė, kad ieškovas sandorio sudarymo metu sirgo, jam buvo taikomas intensyvus gydymas, sandorį sudaryti atvyko iš ligoninės. Šiuo požiūriu nėra reikšminga ar ieškovas sirgo psichine liga, tačiau svarbi teismo nustatyta aplinkybė, jog visus paruošiamuosius veiksmus, reikalingus sandoriui sudaryti, atliko atsakovas, kad ieškovą į notarinę kontorą, apie tai neįspėjęs nei ligoninės personalo, nei ieškovo artimųjų, nuvežė atsakovas. Šios nustatytos bylos faktinės aplinkybės įgalina spręsti apie atsakovo įtaką ieškovo, kuris sandorio sudarymo metu sirgo, veiksmams, sudarant ginčijamą sandorį.
Kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, padarytoms įvertinus liudytojų parodymus apie tai, kad liga galėjo neigiamai įtakoti ieškovo būklę. Pirmosios instancijos teismas ir šiuo atveju aptarė, kodėl atmeta kai kurių liudytojų parodymus, todėl kolegija laiko, kad įrodymai buvo įvertinti tinkamai.
Konstatavus, jog byloje pateiktų įrodymų pagrindu yra nustatyta ieškovo valios yda, jo suklydimas, visos kitos apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, pvz., kad egzistavo susitarimai tarp šalių giminaičių dėl nuosavybės perleidimų, yra neesminės ir neturi reikšmės nagrinėjamam ginčui, be to, jos neįrodytos.
Dėl nurodytų priežasčių darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, o jo išvados yra pagrįstos tinkamai įvertintais įrodymais, todėl 2009 m. vasario 19 d. sprendimas nekeistinas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Be to byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2009 m. kovo 23 d. priėmė papildomą sprendimą, kuriuo priteisė iš atsakovo ieškovui 820 Lt už byloje atliktą psichiatrinę ekspertizę. CPK 93 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pagrindas šios ekspertizės skyrimui buvo ieškovo nurodyta aplinkybė, jog sandorio sudarymo metu jis-ieškovas dėl savo ligos negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės bei jų valdyti. Kadangi šiuo pagrindu ieškinys nėra patenkintas, todėl priteisti ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo teisinio pagrindo nebuvo.
Šalys apeliacinės instancijos teisme pateikė duomenis apie turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti: ieškovas 800 Lt sumai, atsakovas 1785 Lt sumai. Kadangi apeliaciniai skundai tenkinti iš dalies, spręstina, jog šalių turėtos išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 23 d. papildomą sprendimą panaikinti.