Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2013-09-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1188-914/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2013-09-23
Bylos Nr.
1-1188-914/2013
Teisminio proceso Nr.
1-96-1-00170-2013-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Marius Steponaitis
Kaltinamasis
A. R.
Baudžiamoji byla Nr. 1-1188-914/2013Teisminio proceso Nr. 1-96-1-00170-2013-8Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.7.2.5.; 1.2.9.9.; 2.10.1.4.
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. rugsėjo 23 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Marius Steponaitis, išnagrinėjęs baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta Šiaulių miesto savivaldybė, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 164 straipsnį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis A. R. vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, tai yra jis pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2000-02-07 nutarimą, kuriuo priteistas išlaikymas vaikams: B. R., gim. 1987-06-21, ir K. R., gim. 1995-04-21, mokant periodinėmis išmokomis kas mėnesį I. R. 1/3 dydžio visų rūšių pajamų, bet ne mažiau kaip po 1 MGL kas mėnesį nuo 2000-01-27 iki B. pilnametystės, po to 1/4 iki K. pilnametystės, nuo 2000-02-07 iki 2000-03-01, bei nuo 2000-04-01 iki 2013-04-21 nemokėdamas priteisto išlaikymo K. R., vengė pareigos išlaikyti vaiką, todėl 2013-04-21 susidarė 21 793 litų išlaikymo įsiskolinimas.

Kaltinamasis A. R. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad ne visada turėjo galimybių išlaikyti dukrą K. Su I. R. susituokė 1986 metais, santuokoje 1987 m. gimė dukra B. Santuoka dėl nesutarimų šeimoje buvo nutraukta 1990 metais, tačiau dar apie 6 metus gyveno kartu, vedė bendrą ūkį. 1995 m. gimė dukra K. Dar maždaug po metų jie išsiskyrė galutinai. I. R. išvyko su dukromis gyventi į Tytuvėnus pas savo mamą, o jis liko Šiauliuose. Dukros atvažiuodavo pas jį, jis kartais nuvažiuodavo pas jas, padėdavo materialiai, duodavo pinigų buvusiai žmonai ir dukroms, bendravimas su dukromis nutrūkęs nebuvo. Nuo 2000 metų B. grįžo gyventi pas jį, o K. liko gyventi Tytuvėnuose su I. R.. Kad ketina prisiteisti alimentus I. pasakė, kai pateikė dokumentus teismui. Kai jis paklausė, kodėl ji taip padarė, nes jis vaikais rūpinasi, I. pasakė, kad jos pajamos mažos, reikia mokėti mokesčius. 2000 metų birželį jį buvo pasikvietusi antstolė Rulienė, jie kalbėjosi apie vaikų išlaikymą, galėjo būti įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už alimentų nemokėjimą. Kai jis antstolei pasakė, kad vieną dukrą augina pats, ši patarė surinkti kaimynų parašus, kad patvirtinti tokį faktą. Tačiau jis nenorėjo eiti pas kaimynus. 2001 metais galėjo dirbti sargu automobilių saugojimo aikštelėje, įmonėje (duomenys neskelbtini) ir iš gautų pajamų skirdavo dukroms pinigų, kai jos atvykdavo pas jį arba jo mamą. Kokias pinigų sumas skirdavo – neprisimena. Kadangi jo pajamos buvo mažos, buvo išvykęs į Portugaliją ieškoti darbo, tačiau nesėkmingai, po savaitės grįžo. Darbo biržoje nesiregistravo, darbo ieškojo savo iniciatyva. 2001 ar 2002 metais I. R. grįžo gyventi į Šiaulius, todėl B. pradėjo gyventi su savo motina. 2002 metais jis išvyko į Airiją, kur dirbo statybos darbus, bet ryšiai su dukromis nutrūkę nebuvo, jis siuntė dovanėles, savo mamai siuntė pinigų, kad ši perduotų dukroms arba ką nors nupirktų. 16-to gimtadienio proga B. padovanojo butą (duomenys neskelbtini). Planavo nupirkti butą ir B., tačiau pablogėjus sveikatai, turėjo problemų su stuburu, to neįgyvendino. 2004 ar 2005 metais I. R. atvyko į Airiją, pas jį ir gyveno kol susirado darbą ir išėjo gyventi atskirai. Tuo metu abi dukros gyveno pas jo mamą. 2006 metais su dukra K. buvo stovykloje Šventojoje, po to abu išskrido į Dubliną. Iš pradžių su buvusia žmona gyveno pas jį, po to jos išsikraustė atskirai. 2011 metų pradžioje dėl sveikatos problemų grįžo gyventi į Lietuvą. Su abejomis dukromis ryšius palaiko iki šiol, bendravimas nenutrūkęs. Kol abi dukros buvo Airijoje jų išlaikymu rūpinosi pagal galimybes, kol leido sveikata, duodavo pinigų. 2013 metų gegužės mėnesį gavo iš I. R. ieškinį dėl dukters K. išlaikymo priteisimo. Gailisi, kad negalėjo savo vaikams skirti daugiau lėšų. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, paskiriant laisvės apribojimo bausmę (64-66, 77-78 b. l.).

Nukentėjusioji K. R. parodė, kad jai gimus tėvai buvo išsituokę, tačiau gyveno kartu. Iš mamos žino, jog iš tėvo A. R. priteistas išlaikymas jai ir seseriai B. Ji su mama ir seserimi gyveno pas močiutę Tytuvėnuose. Tėvas nesidomėjo, kaip jos auga, kaip sekasi, nesirūpino, ar joms ko nors reikia. Jei ko nors reikėdavo, mama tėvo ieškodavo. Iš mamos žino, kad tėvas yra sumokėjęs tik 50 litų iš priteisto išlaikymo, daugiau pinigų nemokėjo. Kai jai buvo 12-13 metų, tėvas ne daugiau kaip 5 kartus yra davęs po 10-20 eurų, buvo pasikvietęs pas save praleisti keletą savaitgalių, tada vedėsi į kiną, į zoologijos sodą. Iš tėvo dovanų yra gavusi tik dviratį. Sesuo B. su tėvu yra artimesnė, ji kažkuriuo metu gyveno pas močiutę (tėvo mamą) Šiauliuose, lankė mokyklą. Kad tėvas ją būtų lankęs Tytuvėnuose – neprisimena. Kur tuo metu gyveno tėvas – nežino. 2005 metais mama išvyko į Airiją ieškoti darbo, po to ten išvyko ir sesuo B. Tėvas yra jai apmokėjęs stovyklas 2005 ir 2012 metais, tada ji atostogavo su tėvu. Tėvas B 16-to gimtadienio proga yra dovanojęs butą, kurį sesuo vėliau pardavė. Jos ir tėvo santykiai dabar nėra artimi, nes ji pati padavė ieškinį dėl išlaikymo priteisimo iki 24 metų, nes jai reikia mokytis. Vyksta teisminis procesas. Tėvas sutinka mokėti po 200 litų kas mėnesį. Dėl išlaikymo įsiskolinimo su tėvu ji nekalbėjo (20-21 b. l.).

Liudytoja I. R. parodė, kad su A. R. susituokė (duomenys neskelbtini). Santuokoje gimė dukra B. 1990-02-12 išsituokė, tačiau toliau kartu gyveno. (duomenys neskelbtini) gimė dukra K. Kai dukrai buvo 1 metai, ji išsiskyrė su A. R., kadangi šis smurtavo prieš ją, nesurūpino vaikais ir šeima, piktnaudžiavo alkoholiu. Ji su dukromis apsigyveno pas savo mamą Kelmės rajone. 1999 metų pabaigoje kreipėsi į teismą dėl išlaikymo vaikams priteisimo. Apie išlaikymo priteisimą A. R. žinojo, nes po priteisimo ji vieną mėnesį buvo gavusi 50 litų dydžio pašto perlaidą. Daugiau išlaikymo vaikams neteikė. A. R. žinojo, kur ji su dukromis gyvena. Ryšius su dukromis palaikė, paskambindavo telefonu, pasimatydavo kai mergaitės svečiuodavosi pas jo motiną. Tuo metu jis galėdavo duoti pinigų smulkioms išlaidoms, tačiau materialiai išlaikyti vaikus nepadėjo. Žino, kad 2002 metais jis išvyko į Airiją, kur dirbo statybos darbus, tačiau pinigų vaikų išlaikymui neskyrė. 2003 metais pas tėvą į Airiją išvyko dukra B., kuriai tuo metu buvo 17 metų ir apie du mėnesius gyveno pas tėvą, po to susirado darbą ir apsigyveno atskirai, tėvas materialiai nepadėjo. 2004 metų pavasarį ji taip pat išvyko į Airiją, Dubliną, kur gyvena ir dirba iki šiol. Po kelių mėnesių pasiėmė ir dukrą K. Tuo metu ryšius su A. R. palaikė, jis paskambindavo dukterims, tačiau išlaikymo neteikė, nors turėjo darbą. Jam nerūpėjo vaikų išlaikymas, nesidomėjo ar dukroms užtenka pinigų. Kai B. suėjo 16 metų, A. R. padovanojo vieno kambario butą bendrabutyje Žalgirio gatvėje. Kadangi dukra tuo metu gyveno Airijoje, 2006 metais butą pardavė. Tai buvo gimtadienio dovana, o ne skola už nesumokėtus alimentus. Gautus pinigus B. pasiliko sau. Gyvendamas Dubline A. R. Kamilei, kai ši paprašydavo, duodavo 10-15 eurų smulkioms išlaidoms. Nuo 2006 metų ji kaip vieniša motina gaudavo 177,80 eurų pašalpą per savaitę iki K. pilnametystės iš vienišos mamos paramos centro „Social Welfare Local Office“ bei iš vaikų išlaikymo fondo „Child Benefit Section“ po 130 eurų į mėnesį, ši suma nepriklauso nuo to, ar vaikas gyvena pilnoje šeimoje. 2012 metais A. R. grįžo į Lietuvą, pradėjo dirbti G. Š. įmonėje, tačiau kokias pajamas jis gauna, nežino. Kadangi, kai K. sueis 18 metų, visa socialinė pašalpa bus nutraukta, ji turėjo pateikti duomenis, kad tėvas K. neteikia išlaikymo dukrai, todėl tik grįžusi į Lietuvą 2013 metų kovo mėnesį kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo A. R. dėl vengimo išlaikyti savo vaikus. K. pati padavė savo tėvą į teismą, kad šis mokėtų jai alimentus, kol mokysis Airijoje (13-15, 17-18 b. l.).

Liudytoja apklausta B. R. parodė, kad A. R. yra jos sūnus. Su buvusia žmona I. R. yra išsituokęs seniai, turi dvi dukras K. ir B. Kad dukrų išlaikymui yra priteisti alimentai žinojo nuo priteisimo. Sūnus buvusiai žmonai kas mėnesį pinigų nepervesdavo, nes neturėjo pakankamai lėšų, darbą turėjo ne visą laiką, vėliau išvyko dirbti į užsienį. Tiek sūnus, tiek ji pasiimdavo mergaites pas save, veždavo į stovyklas, tuo metu jas pilnai išlaikydavo. B. pas ją gyveno apie 2 metus, tuo metu ji anūkę išlaikė pilnai. Ryšys tarp tėvo ir dukrų buvo, jis rūpinosi daugiau ne materialiai, o dvasiškai. Kai sūnus gyveno ir dirbo Airijoje, jis atsiųsdavo jai pinigų, o dalį ji atiduodavo abiems mergaitėms, o ne jų motinai. Prisimena, kad pinigų duodavo maždaug prieš 10 metų, maždaug po 100 litų, bet nereguliariai. Kiek kartų davė pinigų anūkėms, nurodyti negali. Kodėl sūnus pinigų nesiuntė oficialiai į banko sąskaitą, nežino. B. gimtadienio proga sūnus padovanojo butą. Vėliau tą butą B. pardavė. Sūnus dukroms siųsdavo įvairiomis progomis dovanėlių, rūpinosi kaip galėjo. Ji asmeniškai anūkių materialiai nerėmė (23-24 b. l.).

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2000-01-07 nutarimu iš A. R. priteistas išlaikymas I. R. B., gim. (duomenys neskelbtini) ir K., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui 1/3 dydžio visų rūšių pajamų, bet ne mažiau kaip po 1 MGL kas mėnesį nuo 2000-01-27 iki B. pilnametystės po to ¼ iki K. pilnametystės (7 b. l.).

Antstolio Ričardo Kudrausko pažyma, nuo kada A. R. nemoka priteistų sumų B. R. ir K. R., vykdomasis raštas dėl išlaikymo išieškojimo ir vykdomosios bylos dokumentų kopijos (26-54 b. l.).

Atsiliepimas

2013-06-18 daiktų pateikimo protokolu A. R. pateikė 2013-05-13 Šiaulių apylinkės teismo nutarties kopiją, ieškovės K. R. ieškinį A. R. dėl išlaikymo priteisimo bei atsiliepimą į ieškinį (67-74 b. l.).

Duomenys iš nekilnojamojo turto registro (93-99 b. l.)

Byloje yra pakankamai duomenų, įrodančių, kad kaltinamasis A. R. padarė nusikaltimą, numatytą BK 164 straipsnyje.

Kaltinamasis A. R. neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu. (107 b. 1.)

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę bei į bausmės tikslus.

Kaltinamasis A. R. padarė tyčinį nusikaltimą, kuris priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai. Jis prisipažino nusikaltęs ir dėl to nuoširdžiai gailisi, neteistas (81 b. l.), administracine tvarka baustas (82 b. l.), dirba UAB „Digiso“ (57 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad A. R. už padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė.

Kaltinamajam A. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina (79-80 b. l.)

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. R. pripažinti kaltu pagal BK 164 straipsnį ir skirti jam 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti 6 mėnesius laisvės apribojimo.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 3 punktu, įpareigoti per laisvės apribojimo laikotarpį dirbti, o netekus darbo per 1 mėnesį užsiregistruoti darbo biržoje.

A. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti A. R., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos, jis turi teisę paduoti teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis pasinaudoja teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas Marius Steponaitis