Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2014-11-13 · Civilinė byla Nr. 2-1723/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-11-13
Bylos Nr.
2-1723/2014
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-01304-2014-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Audronė Jarackaitė
Atsakovas
A. U., D. U.
Ieškovas
akcinės bendrovės SEB bankas
Trečiasis asmuo
uždaroji akcinė bendrovė „SM Projects“
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1723/2014Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01304-2014-0Procesinio sprendimo kategorija: 110.1. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. lapkričio 13 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Audronė Jarackaitė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovų A. U. ir D. U. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 30 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-4886-553/2014 pagal ieškovo akcinės bendrovės SEB bankas ieškinį nurodytiems atsakovams dėl skolos priteisimo (trečiasis asmuo - uždaroji akcinė bendrovė „SM Projects“),

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas AB SEB bankas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų A. U. ir D. U. 500 000 Lt skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti 500 000 Lt vertės atsakovų nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovams ir esančias pas atsakovus ar trečiuosius asmenis. Nurodė, jog skolos suma yra labai didelė, atsakovai yra fiziniai asmenys, jie raginami nevykdo prievolės, todėl, netaikant ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. birželio 30 d. nutartimi patenkino ieškovo prašymą ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones; ieškovo AB SEB banko naudai areštavo bendros 500 000 Lt sumos atsakovams A. U. ir D. U. nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir/ar nekilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovus ir/ar trečiuosius asmenis, o nesant ar nepakankant atsakovų kilnojamojo ir/ar nekilnojamojo turto, areštuoti atsakovų turtines teises ir pinigines lėšas, esančias bankų ir/ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, priklausančias atsakovams ir esančias pas juos ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant disponuoti, kitaip suvaržyti turtą, neviršijant areštuotinų sumų, leidžiant atsakovams atsiskaityti su ieškovu pagal šioje byloje pareikštą ieškinį.

Teismas nurodė, kad, įvertinus ieškiniu pareikšto reikalavimo dydį, tai, kad atsakovų – fizinių asmenų, turtinė padėtis nėra žinoma, nesiėmus ieškovo prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu atsakovai A. U. ir D. U. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 30 d. nutartį; o nusprendus, kad nėra pagrindų panaikinti skundžiamą nutartį, prašo ją pakeisti, nustatant, kad piniginių lėšų areštas taikytinas, paliekant atsakovams teisę disponuoti visu darbo užmokesčiu.

Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė, neįvertinęs realios grėsmės teismo sprendimo neįvykdymui;

2. Vien didelė ieškinio suma nesudaro pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, o nesant kitų pagrindų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – ieškovo prašymas netenkintinas;

3. Areštuodamas atsakovų turtą, teismas neįvertino, jog atsakovams, kaip fiziniams asmenims, yra būtinos lėšos, kad jie galėtų patenkinti savo ir savo nepilnamečių vaikų būtinuosius poreikius.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atsakovų atskirąjį skundą ieškovas AB SEB bankas prašo palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 30 d. nutartį. Nurodo, kad Vertinant ieškinio sumą vidutinio pragyvenimo lygio Lietuvoje mastu, laikytina, jog ieškinio suma atsakovams yra pakankamai didelė ir sudaro pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o atsakovai nepaneigė kad ieškinio suma jiems yra didelė. Be to, atsakovai, teikdami prašymą leisti disponuoti jiems priklausančiu darbo užmokesčiu, nenurodė, kokio dydžio suma būtina jų ir jų šeimos būtiniems poreikiams patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Nenustatyta absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 338 str.).

Civilinio proceso įstatymas numato, jog teismas, byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str.). Teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių (tarp jų – atsakovo turto areštas; CPK 145 str. 1 d. 1, 3 p.) suma neturi būti didesnė už ieškinio sumą, be to, laikinosios apsaugos priemonės parenkamos, vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 145 str. 2 d.).

Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma turi preliminariai (lot. „prima facie“) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus; tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas; tačiau, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013).

Be to, teismų praktikoje yra išaiškinta, kad vien didelė ieškinio suma savaime nesudaro pagrindo byloje taikyti atsakovo turto areštą kaip laikinąją apsaugos priemonę; kiekvienu atveju teismas turi įvertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam yra didelė ieškinio suma, palyginus ją su nuosavybės teise valdomo turto verte (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-28/2010; 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1656/2014). Tam, kad teismas galėtų įvertinti asmens, kurio atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, turtinę padėtį, kaip pagrindą panaikinti taikomas laikinąsias apsaugos priemones, teismui turėtų būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys jo finansinę padėtį, t. y. duomenys apie atsakovų vardu registruotą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, jam taikomus disponavimo apribojimus, atsakovams suteiktus kreditus ir jų mokėjimo tvarką, duomenis apie atsakovų vardu bankuose ir kitose finansų įstaigose esančias lėšas, gaunamas pajamas bei kitus duomenis, kuriuos įvertinęs, teismas turėtų galimybę susidaryti nuomonę apie atsakovų galimybę įvykdyti teismo sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1447/2012).

Nagrinėjamu atveju apygardos teismas, preliminariai įvertinęs ieškovo AB SEB bankas reiškiamų reikalavimų faktinį ir teisinį pagrindą, nustatęs, kad ieškinys grindžiamas sutartiniais santykiais tarp ieškovo ir atsakovų, teisingai nurodęs, kad byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių atsakovų turtinę padėtį, turėjo pagrindo konstatuoti, jog, nepritaikius ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, galimo, ieškovui palankaus teismo sprendimo (dėl 500 000 Lt priteisimo), įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomu, ir pagrįstai sprendė, jog yra pagrindas taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones (CPK 144 str. 1 d.).

Pažymėtina, kad apeliantai nepateikė įrodymų, pagrindžiančių apeliantų gerą finansinę padėtį ir neįrodė, jog ieškinio suma jiems nėra didelė, o nepaneigus grėsmės būsimo, galimo ieškovui palankaus, teismo sprendimo neįvykdymui, nėra pagrindo panaikinti skundžiamą apygardos teismo nutartį (CPK 12, 178 str.).

Netenkintinas ir apeliantų prašymas pakeisti skundžiamą nutartį, nustatant, jog taikant piniginių lėšų areštą, paliekama atsakovams teisė disponuoti visu jų darbo užmokesčiu, kadangi, pasak atsakovų, teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, pažeidė ekonomiškumo principą bei atsakovų teises į tinkamą šeimos poreikių tenkinimą.

Kaip minėta, laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 145 str. 2 d.). Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad ekonomiškumo principas įpareigoja teismą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-48/2010). Be to, pagal teismų praktiką paprastai yra paliekama neareštuota ta pajamų dalis, kuri yra reikalinga būtiniems poreikiams tenkinti, atsižvelgiant į skolininko ir jų šeimos narių, ypač mažamečių vaikų, poreikius; siekiant įvertinti, kokia pinigų suma yra būtina atsakovų šeimos poreikiams tenkinti, vadovaujamasi įvairiais kriterijais: teisingumo bei protingumo principais, Vyriausybės nustatytu minimalaus mėnesio atlyginimo dydžiu arba vidutiniu mėnesiniu darbo užmokesčio dydžiu (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-158/2010; 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1393/2010).

Nagrinėjamoje byloje apygardos teismas, taikydamas atsakovų turto areštą, konstatavo, jog, nustačius, kad nepakanka areštuotino atsakovų vardu registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, areštuotinos atsakovams priklausančias pinigines lėšas.

Nagrinėjamu atveju atsakovai nepateikė prašymo pirmosios instancijos teismui pakeisti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones jų nurodytu būdu, o CPK 312 straipsnis draudžia atskirajame skunde kelti reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 338 str.). Tačiau, vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, protingumo principais, vertinant skundžiamos teismo nutarties pagrįstumą, pasisakytina ir dėl apeliantų prašymo, susijusio su atsakovų teise disponuoti visu jų darbo užmokesčiu, taikant piniginių lėšų areštą (CPK 7 str. 1 d. ).

Nors sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo apeliantų nurodytu būdu, turi būti atsižvelgiama į atsakovų ir jų šeimos būtinus poreikius, tačiau šiuo atveju apeliantai nepateikė teismui įrodymų, pagrindžiančių šį prašymą, net nenurodė, kokia pinigų suma ir kokiems būtiniems atsakovų šeimos poreikiams tenkinti yra reikalinga, todėl nėra pagrindo teigti, kad teismas pažeidė ekonomiškumo principą, ar tenkinti nurodyto atsakovų prašymo (CPK 178 str., 314 str., 338 str.).

Dėl to, kas pasakyta, nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).

Atkreiptinas dėmesys, jog ši teismo nutartis neužkerta galimybės atsakovams pateikti pirmosios instancijos teismui motyvuotą ir pagrįstą prašymą pakeisti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, nurodant šeimos poreikiams tenkinti būtiną skirti lėšų sumą bei ją pagrindžiančius įrodymus (CPK 148 str.; 178 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 30 d. nutartį.

Teisėja Audronė Jarackaitė