Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2009-06-12 · Administracinė byla Nr. I-775-331/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2009-06-12
Bylos Nr.
I-775-331/2009
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Henrikas Sadauskas (pirm.), Violeta Balčytienė, Arūnas Dirvonas
Pareiškėjas
V. K., R. C.
Atsakovas
LR Specialiųjų, Lietuvos Respublikos Prezidento
Administracinė byla Nr. I-775-331/2009Procesinio sprendimo kategorija: 38, 74. (S)
SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. birželio 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Henriko Sadausko, kolegijos teisėjų Violetos Balčytienės ir Arūno Dirvono, sekretoriaujant Jovitai Jasionytei, dalyvaujant pareiškėjams V. K. ir R. C., atsakovės LR Specialiųjų tyrimų tarnybos atstovei Eglei Butkevičienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų V. K. ir R. C. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijai, Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybai (toliau – STT) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Prezidento kanceliarija atsakė pareiškėjams 2008 m. rugsėjo 30 d. raštais Nr. (1D-2971)-2D-4275 ir Nr. (1D-2971)-2D-4276, paaiškindama kad Respublikos Prezidentas kaip valstybės vadovas atstovauja Lietuvos valstybei ir daro visa, kas jam pavesta Konstitucijos ir įstatymų (III t. b. l. 175, 176). Pareiškėjai 2008-10-03 prašymu „Dėl negauto atsakymo į 2008-09-01 pareiškimą“ dar kartą kreipėsi į Lietuvos Respublikos prezidentą (III t. b. l. 177). 2008-10-07 raštais Nr. (1D-2971/02)-2D-4360 ir Nr. (1D-2971/02)-2D-4361 Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija dar kartą atsakė pareiškėjams. Vėliau pareiškėjai kreipėsi į STT. 2008-10-17 raštu Nr. 4-01-4019 Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimo tarnybos administravimo valdybos viršininko pavaduotoja G. I. atsisakė tirti 2008-10-13 pareiškimą ir nurodytą pareiškime korupciją (II t. b. l. 137).

Šalies argumentai

Pareiškėjai V. K. ir R. C. 2008 m. lapkričio 10 d. kreipėsi su skundu (I t. b. l. 1?16) į teismą, kurį vėliau patikslino (I t. b. l. 183?186, 198?206), prašydami:

1) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2005 m. lapkričio 22 d. nutarimą ir įpareigoti Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą apginti viešą interesą ir išsamiai ištirti ikiteisminio tyrimo baudžiamąją bylą Nr. 10-9-064-04.

2) įpareigoti Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-123-631/07 bei panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2008 m. spalio 27 d. sprendimą Nr. 2-1187 dėl atsisakymo kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą.

3) panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros nutarimą.

4) įpareigoti ištirti ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 10-9-064-04 neteisėtą 2001 m. vasario 2 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir su dviem skirtingų priedų variantais - skirtingą kartografiją.

5) panaikinti Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos 2008 m. spalio 7 d. atsakymą Nr. (1D-2971/02)-2D bei įpareigoti Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos pareigūnus tinkamai atlikti administracines procedūras, išsamiai išnagrinėti 2008 m. rugsėjo 1 d. skundą.

6) panaikinti Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos 2008 m. spalio 17 d. sprendimą Nr. 4-01-4019 ir įpareigoti Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnus tinkamai atlikti administracines procedūras.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. gruodžio 9 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų skundą dalyje dėl reikalavimų panaikinti Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2005 m. lapkričio 22 d. nutarimą ir įpareigoti Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą apginti viešą interesą ir išsamiai ištirti ikiteisminio tyrimo baudžiamąją bylą Nr. 10-9-064-04, įpareigoti Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-123-631/07 bei panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2008 m. spalio 27 d. sprendimą Nr. 2-1187 dėl atsisakymo kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą, panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros nutarimą, įpareigoti ištirti ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 10-9-064-04 neteisėtą 2001 m. vasario 20 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir su dviem skirtingų priedų variantais ? skirtingą kartografiją, panaikinti Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos 2008 m. spalio 7 d. atsakymą Nr. (1D-2971/02)-2D bei įpareigoti Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos pareigūnus tinkamai atlikti administracines procedūras, t. y. išsamiai išnagrinėti 2008 m. rugsėjo 1 d. skundą.

Nesutikdami su šia nutartimi pareiškėjai padavė atskirąjį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Atskirasis skundas buvo patenkintas iš dalies: Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutarties dalis, kuria nutarta atsisakyti priimti pareiškėjų skundą dalyje dėl reikalavimo panaikinti Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos 2008 m. spalio 7 d. atsakymą Nr. (1D-2971/02)-2D bei įpareigoti Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos pareigūnus tinkamai atlikti administracines procedūras, t. y. išsamiai išnagrinėti 2008 m. rugsėjo 1 d. skundą, buvo panaikinta ir šio skundo dalies priėmimo klausimas grąžintas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo, kita Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutarties dalis palikti nepakeista.

2009 kovo 17 d. nutartimi pareiškėjų skundas dalyje dėl Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos 2008 m. spalio 7 d. atsakymo Nr. (1D-2971/02)-2D panaikinimo bei įpareigojimo Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos pareigūnus tinkamai atlikti administracines procedūras buvo priimtas (III t. b. l. 170).

Taigi Vilniaus apygardos administracinis teismas nagrinėja šiuos pareiškėjų reikalavimus teismui:

1) panaikinti Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos 2008 m. spalio 7 d. atsakymą Nr. (1D-2971/02)-2D bei įpareigoti Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos pareigūnus tinkamai atlikti administracines procedūras, išsamiai išnagrinėti 2008 m. rugsėjo 1 d. skundą.

2) panaikinti Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos 2008 m. spalio 17 d. sprendimą Nr. 4-01-4019 ir įpareigoti Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnus tinkamai atlikti administracines procedūras.

Skunduose (I t. b. l. 1?16, 183?186, 198?206) paaiškino, kad viešojo administravimo subjektai ? Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūra, LR STT, LR Prezidento kanceliarija nagrinėdami pareiškėjų pareiškimus, prašymus ir skundus dėl nusikaltimų ir korupcijos pažeidė viešojo administravimo procedūras, nes įstatymų nustatyta tvarka neatliko privalomų jų kompetencijai ir funkcijoms priskiriamų veiksmų ir uždavinių. Pareiškėjai savo skunduose daugiausia nesutinka su Generalinės prokuratūros pareigūnų neteisėtais veiksmais, tačiau teismas šių argumentų nevertina, kadangi jų skundas dalyje dėl reikalavimų panaikinti Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2005 m. lapkričio 22 d. nutarimą ir įpareigoti Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą apginti viešą interesą ir išsamiai ištirti ikiteisminio tyrimo baudžiamąją bylą Nr. 10-9-064-04, įpareigoti Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-123-631/07 bei panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2008 m. spalio 27 d. sprendimą Nr. 2-1187 dėl atsisakymo kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą, panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros nutarimą, įpareigoti ištirti ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 10-9-064-04 neteisėtą 2001 m. vasario 20 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir su dviem skirtingų priedų variantais ? skirtingą kartografiją atsisakytas priimti.

Viešojo administravimo įstatymo 31 straipsnyje yra nustatyti viešojo administravimo procedūros terminai. Administracinė procedūra turėtų būti baigta ir administracinės procedūros sprendimas priimtas per 20 darbo dienų nuo jos pradžios. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą administracinę procedūrą pradėjęs viešojo administravimo subjektas gali ją pratęsti, bet neilgiau kaip 10 darbo dienų. Tai yra imperatyvi teisės norma, tačiau šią teisės normą LR generalinė prokuratūra ir LR Prezidento kanceliarija pažeidė. 2008-09-01 LR Prezidentui buvo pateiktas pareiškimas dėl teismų, prokuratūros neveiklumo ? neužkirsto kelio nusikalstamai veiklai ir korupcijai, kuris persiųstas Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratūrai nagrinėjimui. 2008-09-01 pareiškime buvo užduoti konkretūs klausimai, atsakymų į nurodytus klausimus pareiškėjai negavo. Tai reiškia, kad 2008-09-01 pareiškimas Generalinės prokuratūros pareigūnais išnagrinėtas neišsamiai, ne kokybiškai, pažeidžiant LR viešojo administravimo įstatymą. LR Generalinės prokuratūros pareigūnai neatsakė nė į vieną iš užduotų klausimų 2008-09-01 pareiškime.

2008-10-13 Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimo tarnybos direktoriui Ž. P. buvo paduotas skundas dėl vykstančios korupcijos žemės reformoje ? viešojo administravimo subjektų piktnaudžiavimo tarnyba, tarnybinio įgaliojimų viršijimo bei neveiklumo, teismų prokuratūros institucijų neveiklumo. 2008-10-17 raštu Nr. 4-01-4019 Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimo tarnybos administravimo valdybos viršininko pavaduotoja G. I. atsisakė tirti 2008-10-13 pareiškimą ir nurodytą pareiškime korupciją. Atsisakę tirti 2008-10-13 skundą, STT pareigūnai neįvykdė LR specialiųjų tyrimo tarnybos įstatyme nustatytos STT paskirties, uždavinių ir funkcijų. Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimo tarnybos pareigūnai, atsisakydami tirti korupcinius nusikaltimus pažeidė LR Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo 1 str., 4 str., 5 str., 7 str., 8 str., LR Viešojo administravimo įstatymo 3, 14, 20, 23, 31, 35 str., LR Valstybės tarnybos įstatymo 3 str. ir 2002-09-25 LR Vyriausybės nutarimą Nr. 1491 „Dėl piliečių ir kitų asmenų aptarnavimo pavyzdinės tvarkos“, kas sudarė ir LR Konstitucijos 25 str. teisės normų pažeidimą. Vadovaujantis LR specialiųjų tyrimo tarnybos įstatymo 4 str. STT veikla turi būti grindžiama įstatymo viršenybės, teisėtumo, žmogaus teisių ir laisvių gerbimo, asmenų lygybės įstatymų principais. Tačiau šių principų STT pareigūnai nesilaikė, nes neatsižvelgė į korupciją ir tęsiamą nusikalstamą veiklą. Vadovaujantis LR specialiųjų tyrimo tarnybos įstatymo 5 str. yra nustatyta, kad spręsdama pavestus uždavinius STT turėjo palaikyti tarnybinius ryšius bei bendradarbiauti su kitoms valstybės institucijomis. Tai reiškia, kad kartu su Generaliniu prokuroru spręsti klausimą dėl neteisėto 2005-11-22 Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros nutarimo panaikinimo, atnaujinimo ikiteisminio tyrimo baudžiamosios bylos Nr. 10-9-064-04, o vėliau kartu su LR Generalinės prokuratūros pareigūnais imtis veiksmų išsamiai ištirti visus nusikaltimų ir korupcijos faktus nurodytus pareiškėjų pareiškime. Tačiau to padaryta nebuvo. STT pareigūnų neveiklumas yra neteisėtas, nes 2008-10-13 skundas išnagrinėtas neišsamiai ir nekokybiškai pažeidžiant ir LR Viešojo administravimo įstatymą. Atsisakęs tirti 2008-10-13 skundą STT pareigūnai neįvykdė LR specialiųjų tyrimo tarnybos įstatyme 7 str. nustatytų uždavinių neapsaugojo šalies nuo nusikaltimo ir korupcijos, neapsaugojo valstybės interesų, neapsaugojo valstybės turto 5 ha žemės sklypo grobstymo Vilniaus mieste atkuriant nuosavybės teisės. STT pareigūnai neįvykdė LR specialiųjų tyrimo tarnybos įstatymo 8 straipsnyje nustatytų funkcijų nagrinėdami 2008-10-13 skundą dėl korupcijos ir tęsiamos nusikalstamas veiklos. STT pareigūnai turėtų tirti valdžios ir teisėsaugos institucijų neveiklumą, piktnaudžiavimą ? nereagavimą tęsiamą nusikalstamą veiklą. LR STT pareigūnai pažeidė ir LR korupcijos prevencijos įstatymą nes korupciniai nusikaltimai nėra atskleisti, o kalti asmenys nepatraukti baudžiamojon atsakomybėn. LR STT pareigūnai neišsprendė nė vieno klausimo iš 2008-10-13 pareiškime pateiktų prašymų.

Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos pareigūnai pažeidė LR Konstitucijos 25 straipsnį, LR Viešojo administravimo įstatymo 28 straipsnio 1 d. LR Valstybės tarnybos įstatymo 3 str., nes pažeidė mūsų konstitucinė teisė nekliudomai ieškoti ir gauti informaciją.

Šalies argumentai

2008-09-01 LR Prezidentui buvo pateiktas pareiškimas dėl teismų, prokuratūros neveiklumo ? neužkirsto kelio nusikalstamai veiklai ir korupcijai, kurį netinkamai nagrinėjo LR Prezidento kanceliarijos pareigūnai ir pažeidė LR Viešojo administravimo įstatyme pareiškimo nagrinėjimo teminus ir kokybę. 2008-10-03 vėl kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą su prašymų dėl negauto atsakymo į 2008-09-01 pareiškimą. 2008-10-10 gavo atsakymą į 2008-09-01 pareiškimą, tačiau atsakymo į užduotus klausimus negavo. Pareiškimas liko kokybiškai neišnagrinėtas. Tai, kad prezidento kanceliarija pažeidė LR viešojo administravimo įstatyme nustatytus piliečių pareiškimų, prašymų ir skundų nagrinėjimo terminus.

Dėl atsakovų neveikimo, pareigų neatlikimo, padaroma didelė materialinė ir moralinė žala pareiškėjams ? kuri sudaro 3 milijonai litų, o valstybei materialinę žala sudaro apie 50 milijono litų. Atsisakęs tirti pareiškėjų raštuose nurodytus faktus apie nusikaltimus ir korupciją, ginti viešą interesą STT ir LR Generalinės prokuratūros pareigūnai, Prezidento kanceliarijos pareigūnai pažeidė Europos Bendrijos sutarties 5 straipsnį ? subsidiarumo ir proporcingumo principus. Nurodytų viešojo administravimo institucijų neveikimas prieštarauja EB teisei. Tiesioginis EB teisės veikimas ir EB teisės viršenybė turi būtį taikoma ir šiuo atveju.

Šalies argumentai

Pareiškėjai per teismo posėdį pateikė prašymą (III tomas, b. l. 191?203) dėl kreipimosi į Konstitucinį teismą. Šiuo prašymu prašo:

1) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl konstitucingumo kontrolės;

2) inicijuoti Konstituciniame Teisme ginčijamo teisės akto LR CPK 346 straipsnio atitikimą Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 ir 30 straipsniams ir kitiems Konstitucijos straipsniams;

3) inicijuoti Konstituciniame Teisme ginčijamų teisės aktų – Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2003-12-11 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-19340/2003 ir 2004-03-15 Vilniaus apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 2A34-234-2004 konstitucingumo patikrinimą, nustatant ar priimti individualūs teisės aktai neprieštarauja LR Konstitucijos 1 str., 2 str., 23 str., 28 str., 29 str., 30 str. ir kitoms normoms;

4) inicijuoti Konstituciniame Teisme ginčijamų teisės aktų – 2007-10-12 Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 2-123-631/2007 ir 2008-05-28 Vilniaus apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 2S29-69/08 konstitucingumo patikrinimą, nustatant ar priimti individualūs teisės aktai neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 1 str., 2 str., 23 str., 29 str., 30 str. ir kitoms normoms;

5) inicijuoti Konstituciniame Teisme ginčijamo teisės akto – 2005-11-22 Vilniaus apygardos prokuratūros nutarimo nutraukti ikiteisminio tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 10-9-064-04 konstitucingumo patikrinimą, nustatant ar priimtas individualus teisės aktas neprieštarauja LR Konstitucijos 1 str., 2 str., 14 str., 117 str. bei 23 str., 28 str., 29 str., 30 str. ir kitiems normoms;

6) inicijuoti Konstituciniame teisme patikrinimą ar priimti ginčijami teisės aktai (sprendimai) nepažeidžia G. K. ir M. C. konstitucinės teisės į greitą ir teisingą bylos nagrinėjimą, teisę į teisminę gynybą, teisę į tinkamą procesą, teisę į apeliaciją, teisę būti išklausytam, teisę į šalių lygiateisiškumą, teisę į teisingą ir sąžiningą rungimąsi, teisę į nuosavybės neliečiamumą.

Paaiškino, kad Lietuvos valstybės ir teisėsaugos institucijos nepagristai ir neteisėtai atėmė pareiškėjų nuosavybę, turtą – privačios namų valdos žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, padarė jiems materialinę ir moralinę žalą. Lietuvos valstybė nepagristai nusavino nuosavybę, t. y. investicinius čekius, pinigus, kuriais buvo sumokėta valstybei, pagal įvykusį 1992 metų sandorį už namų valdos žemės sklypą. Lietuvos valstybės institucijos ir teismai beveik 10 metų nagrinėja jų klausimą, priėmė galutinę ir neskundžiamą nutartį, išsprendė bylą neteisingai. Pareiškėjai įsitikinę, kad Vilniaus apygardos teismo 2008-05-28 priimtas sprendimas pažeidžia eilę elementarių žmogaus teisių ir laisvių: pareiškėjų teisę į nuosavybę bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Pirmojo protokolo 1 straipsnį (nuosavybės apsauga), t. y. be teisinio pagrindo atėmė iš jų nuosavybę (turtą), padarė ypač didelę materialinę žalą; teisę į teisingumą, nešališką teismą, teisę būti išklausytam (Pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos 6 straipsnį).

Per teismo posėdį V. K. ir R. C. prašė skundą patenkinti jame išdėstytais argumentais ir kreiptis į Konstitucinį teismą dėl konstitucingumo kontrolės.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija su pareiškėjų skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (III t. b. l. 172?174) paaiškino, kad pareiškėjai 2008 m. rugsėjo 1 d. pareiškimu prašė Respublikos Prezidento peržiūrėti ir įvertinti civilinių, administracinių bylų bei ikiteisminio tyrimo baudžiamąją bylą. Į šį pareiškimą Lietuvos Prezidento kanceliarija atsakė pareiškėjams 2008 m. rugsėjo 30 d. raštais Nr. (1D-2971)- 2D-4275 ir Nr. (1D-2971)-2D-4276, paaiškindama kad Respublikos Prezidentas kaip valstybės vadovas atstovauja Lietuvos valstybei ir daro visa, kas jam pavesta Konstitucijos ir įstatymų. Respublikos Prezidento įgaliojimus nustato Konstitucijos 84 straipsnis. Konstitucijos 5 straipsnyje įtvirtintas valstybės valdžių padalijimo principas, kuris reiškia, kad įstatymų leidžiamoji, vykdomoji ir teisminė turi būti atskirtos, pakankamai savarankiškos, bet tarp jų turi būti pusiausvyra, kiekvienai valdžios institucijai yra nustatyta jos paskirtį atitinkanti kompetencija, o institucijos kompetencijos konkretus turinys priklauso nuo tos valdžios vietos bendroje valdžių sistemoje ir jos santykio su kitomis valdžiomis. Konstitucijoje tiesiogiai nustačius konkrečios valstybinės valdžios institucijos įgaliojimus, viena valstybės valdžios institucija negali iš kitos perimti tokių įgaliojimų, jų perduoti ar atsisakyti ir tokie įgaliojimai negali būti pakeisti ar apriboti įstatymu. Atsakytais raštais pareiškėjams paaiškinta, kad Respublikos Prezidentas negali daryti įtakos teisėjams ar prokurorams. Nors valstybės vadovas turi daug įgaliojimų įvairiose valstybinio gyvenimo srityse, tačiau tuos įgaliojimus įgyvendina vadovaudamasis valdžių padalijimo principu, įtvirtintu Konstitucijos 5 straipsnyje bei informavo pareiškėjus, kad jų prašymas persiųstas Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai. Respublikos Prezidentui neturint įgaliojimų revizuoti pareiškėjų nurodomas ikiteisminio tyrimo baudžiamąją bylą Nr. 10-9-064-04, civilines bylas Nr. 2-123-631/2007, Nr. 2S29-69/08 ir kitas bylas, 2008 m. spalio 7 d. raštu Nr. (1D-2971/02)-2D-4362 pareiškėjų prašymas persiųstas Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad į pareiškėjų 2008 m. rugsėjo 1 d. pareiškime suformuluotus klausimus apskritai neįmanoma objektyviai atsakyti nesusipažinus su visa esama medžiaga bei faktinėmis aplinkybėmis (ne tik pateikta pareiškėjų), kita vertus, kaip jau minėta anksčiau, nei Respublikos Prezidentas, nei Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija tokių įgaliojimų neturi ir nei pareiškėjai, nei jokia valstybinės valdžios institucija tokių įgaliojimų deleguoti negali. Minėtais 2008 m. rugsėjo 30 d. raštais Nr. (1D-2971)-2D-4275 ir Nr. (1D-2971)-2D-4276 pareiškėjams buvo išaiškinta teismų ir prokurorų procesinių veiksmų ir jų priimamų sprendimų apskundimo tvarka. Respublikos Prezidentas ir Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija, veikdami savo kompetencijos ribose, nedalyvavo pareiškėjų minimų civilinių, administracinių ir ikiteisminio tyrimo baudžiamųjų bylų procesuose, nepriiminėjo jokių, su šiuo procesu susijusių, sprendimų, taip pat, nei Respublikos Prezidentas, nei Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija neturi jokių specialių reikalavimų, kurie galėtų būti pareikšti šioje byloje.

Atsakovė STT su pareiškėjų skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (II t. b. l. 133?136) paaiškino, kad STT buvo gautas V. K. ir R. C. 2008-10-13 pareiškimas dėl žemės reformos vykdytojų ir Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijų galimai neteisėtų veiksmų. Specialiųjų tyrimų tarnybai suteikti įgaliojimai tirti ir nustatyti ne bet kokias veikas, tik tokias, kurios susijusios su korupcija ir korupcinio pobūdžio nusikalstamomis veikomis, todėl STT, nagrinėdama pareiškėjų skundus, pareiškimus ar pranešimus, kad priimtų procesinį sprendimą (pradėti ar atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą), visų pirma siekia išsiaiškinti, ar pareiškėjų skunduose, pareiškimuose ar pranešimuose yra nurodyti konkretūs faktai, susiję su tokio pobūdžio nusikalstamomis veikomis. Išnagrinėjus V. K. ir R. C. 2008 m. spalio 13 d. pareiškimą, buvo nustatyta, kad pareiškime nebuvo pateikta jokių faktinių aplinkybių, kurios būtų susijusios su korupcinio pobūdžio nusikalstamomis veikomis (ar su kitokio pobūdžio nusikalstamomis veikomis), pareiškėjai savo duomenų negrindė objektyviomis aplinkybėmis, be to, dauguma keliamų klausimų nebuvo susiję su STT kompetencija, todėl STT nebuvo pakankamo pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse numatytas procedūras. Atsižvelgiant į tai, 2008 m. spalio 17 d. raštu Nr. 4-01-4019 pareiškėjai buvo informuoti, kad nėra teisinio pagrindo priimti procesinį sprendimą (pradėti ar atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą). Pareiga išnagrinėti V. K. ir R. C. 2008 m. spalio 13 d. pareiškimą buvo įvykdyta vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo ir Asmenų pranešimų ir skundų STT tvarkos, patvirtintos Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus 2006m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 2-263, nuostatomis. Atkreipė dėmesį į tai, kad nagrinėjant minėtą pareiškėjų pareiškimą, buvo nustatyta, kad šiame pareiškime keliami klausimai ir išdėstytos aplinkybės jau ne kartą buvo nagrinėtos prokuratūros ir teismų, kurie pagal savo kompetenciją priėmė atitinkamus sprendimus. Pareiškėjams buvo paaiškinta, kad nutrauktą ikiteisminį tyrimą atnaujinti, jei tam yra pagrindas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 217 straipsniu, pagal proceso dalyvių skundus ar savo iniciatyva gali tik prokuroras. STT Lietuvos Respublikos įstatymai bei kiti teisės aktai tokių įgaliojimų nesuteikia, todėl STT pareigūnai negali viršyti savo įgaliojimų ir nagrinėti pareiškimus bei priimti sprendimus jų kompetencijai nepriskirtais klausimais, tokie kaip tik ir buvo keliami pareiškėjų. Pareiškėjai taip pat buvo informuoti, kad STT nekontroliuoja ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros ir teismų veiksmų bei jų priimtų sprendimų. Dėl šių ir aukščiau nurodytų priežasčių STT, atsakydama į V. K. ir R. C. pareiškimą, negalėjo pažeisti jokių pareiškėjų teisų ir teisėtų interesų, todėl STT nuomone, šiuo atveju nėra ginčo, kuris galėtų būti nagrinėjamas administraciniame teisme. STT tinkamai išnagrinėjo ir 2008-10-17 raštu Nr. 4-01-4019 pagrįstai atsakė į pareiškėjų pareiškimą.

Atsakovės atstovė Eglė Butkevičienė prašė pareiškėjų skundą atmesti atsiliepime išdėstytais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Ginčo esmė ? ar Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos 2008 m. spalio 7 d. atsakymas Nr. (1D-2971/02)-2D ir Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos 2008 m. spalio 17 d. sprendimas Nr. 4-01-4019 yra teisėti ir pagrįsti. Šiuo aspektu svarbu išsiaiškinti, ar Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija ir Specialiųjų tyrimo tarnyba tinkamai atliko administracines procedūras, išsamiai išnagrinėjo pareiškėjų prašymus.

Pareiškėjai savo prašymais Lietuvos Respublikos Prezidentui ir Specialiųjų tyrimo tarnybai siekia peržiūrėti Lietuvos Respublikos teismų, prokuratūros priimtus sprendimus. Jie mano, kad Lietuvos valstybės ir teisėsaugos institucijos nepagristai ir neteisėtai atėmė pareiškėjų nuosavybę, turtą – privačios namų valdos žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, padarė jiems materialinę ir moralinę žalą.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas, Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymas, Asmenų pranešimų ir skundų Specialiųjų tyrimo tarnyboje tvarka, patvirtinta Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 2-263.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjai 2008 m. rugsėjo 1 d. pareiškimu prašė Respublikos Prezidento peržiūrėti ir įvertinti civilinių, administracinių bylų bei ikiteisminio tyrimo baudžiamąją bylą (I t. b. l. 32?60). Į šį pareiškimą Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija atsakė pareiškėjams 2008 m. rugsėjo 30 d. raštais Nr. (1D-2971)-2D-4275 ir Nr. (1D-2971)-2D-4276, paaiškindama kad Respublikos Prezidentas kaip valstybės vadovas atstovauja Lietuvos valstybei ir daro visa, kas jam pavesta Konstitucijos ir įstatymų (III t. b. l. 176?177). Pareiškėjai 2008-10-03 prašymu „Dėl negauto atsakymo į 2008-09-01 pareiškimą“ dar kartą kreipėsi į Lietuvos Respublikos prezidentą (III t. b. l. 178). Atsakant į šį prašymą Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija 2008-10-07 raštais Nr. (1D-2971/02)-2D-4360 ir Nr. (1D-2971/02)-2D-4361 dar kartą paaiškino pareiškėjams, kad nors valstybės vadovas turi daug įgaliojimų įvairiose valstybinio gyvenimo srityse, tačiau tuos įgaliojimus įgyvendina vadovaudamasis valdžių padalijimo principu, įtvirtintu Konstitucijos 5 straipsnyje bei informavo pareiškėjus, kad jų prašymas persiųstas Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai. 2008-10-13 Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimo tarnybos direktoriui Ž. P. buvo paduotas skundas dėl vykstančios korupcijos žemės reformoje ? viešojo administravimo subjektų piktnaudžiavimo tarnyba, tarnybinio įgaliojimų viršijimo bei neveiklumo, teismų prokuratūros institucijų neveiklumo (I t. b. l. 152?177). 2008-10-17 raštu Nr. 4-01-4019 Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimo tarnybos administravimo valdybos viršininko pavaduotoja G. I. atsisakė tirti 2008-10-13 pareiškimą ir nurodytą pareiškime korupciją (II t. b. l. 137). Nesutikdami su šiais sprendimais pareiškėjai kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Vadinasi, teismui svarbu nustatyti ar institucijos veikė taip kaip privalėjo veikti pagal įstatymus, ar pareiškėjų prašymai buvo išnagrinėti laiku, ar atsakyta į visus klausimus, ar priimti sprendimai yra pagrįsti nustatytais faktais ir teisės aktų normomis, aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos.

Teismas sutinka su Lietuvos Respublikos prezidento kanceliarijos sprendime nurodytais argumentais, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalį teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo teismai, Prezidentas negali daryti įtakos teisėjams, tokiu būdu užtikrindamas svarbius konstitucinius principus – valdžių padalijimo ir teismų ir teisėjų nepriklausomumą. Sprendimuose paaiškinta teismų ir teisėjų priimtų sprendimų, prokurorų veiksmų ir priimtų sprendimų apskundimo tvarka, teisėjams drausmės bylos iškėlimo tvarka, Lietuvos Respublikos Prezidento kompetencija. Prezidento kanceliarija, pareiškėjams pateikus papildomą prašymą (III tomas, b. l. 178), 2008-10-07 raštais tinkamai paaiškino pareiškėjams apie priimtus sprendimus, pažymėjo, jog Valstybės vadovas turi įgaliojimų įvairiose valstybinio gyvenimo srityse, tačiau tuos įgaliojimus įgyvendina vadovaudamasis valdžių padalijimo principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnyje. Lietuvos Respublikos Prezidento įgaliojimai įtvirtinti Konstitucijos 84 straipsnyje.

Teismas taip pat sutinka su Specialiųjų tarnybos sprendime nurodytais argumentais, kad nutrauktą ikiteisminį tyrimą atnaujinti, jei tam yra pagrindas, gali tik prokuroras. Civilinių bylų kasacinį procesą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso XVII skyrius, kuriame nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismų sprendimus ir nutartis kasacine tvarka nagrinėja Lietuvos Aukščiausiasis teismas. Specialiųjų tyrimo tarnyba nekontroliuoja ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros ir teismų veiksmų bei jų priimtų sprendimų, tai reglamentuoja Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimo tarnybos įstatymo 2 straipsnio nuostatos.

Teismas įvertinęs Lietuvos Respublikos prezidento kanceliarijos ir Specialiųjų tyrimo tarnybos ginčo sprendimus (III tomas, b. l. 176?180, II tomas, b. l. 137), daro išvadą, kad atsakovų sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, atsakovai pilnai ir išsamiai išnagrinėjo pareiškėjų prašymuose (II tomas, b. l. 138?163, III tomas, b. l. 178, I tomas, b. l. 32?60) iškeltus klausimus, sprendimus priėmė laiku, jie yra pagrįsti nustatytais faktais ir teisės aktų normomis. Teismas atkreipia dėmesį, kad prokuroras, spręsdamas dėl viešojo intereso gynimo (Prokuratūros įstatymo 2 str. 2 d. 7 p.), vykdo vieną iš savo funkcijų – padeda užtikrinti teisėtumą (Prokuratūros įstatymo 2 str. 1 d.) – atlikdamas atitinkamus procesinius veiksmus, numatytus Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje. Prokuratūros įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad prokuroro veiksmai ir sprendimai įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiami aukštesniajam prokurorui ir teismui. To paties įstatymo 15 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad proceso dalyviai, nesutikdami su aukštesniojo prokuroro priimtu proceso sprendimu, gali įstatymų nustatyta tvarka šį sprendimą apskųsti teismui. ABTĮ 16 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti prokurorų procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu.

Pareiškėjai pateikė prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl konstitucingumo kontrolės, kuriuo prašo:

1) inicijuoti Konstituciniame Teisme ginčijamo teisės akto LR CPK 346 straipsnio atitikimą Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 ir 30 straipsniams ir kitiems Konstitucijos straipsniams;

2) inicijuoti Konstituciniame Teisme ginčijamų teisės aktų – Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2003-12-11 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-19340/2003 ir 2004-03-15 Vilniaus apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 2A34-234-2004 konstitucingumo patikrinimą, nustatant ar priimti individualūs teisės aktai neprieštarauja LR Konstitucijos 1 str., 2 str., 23 str., 28 str., 29 str., 30 str. ir kitoms normoms;

3) inicijuoti Konstituciniame Teisme ginčijamų teisės aktų – 2007-10-12 Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 2-123-631/2007 ir 2008-05-28 Vilniaus apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 2S29-69/08 konstitucingumo patikrinimą, nustatant ar priimti individualūs teisės aktai neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 1 str., 2 str., 23 str., 29 str., 30 str. ir kitoms normoms;

4) inicijuoti Konstituciniame Teisme ginčijamo teisės akto – 2005-11-22 Vilniaus apygardos prokuratūros nutarimo nutraukti ikiteisminio tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 10-9-064-04 konstitucingumo patikrinimą, nustatant ar priimtas individualus teisės aktas neprieštarauja LR Konstitucijos 1 str., 2 str., 14 str., 117 str. bei 23 str., 28 str., 29 str., 30 str. ir kitoms normoms;

5) inicijuoti Konstituciniame teisme patikrinimą ar priimti ginčijami teisės aktai (sprendimai) nepažeidžia G. K. ir M. C. konstitucinės teisės į greitą ir teisingą bylos nagrinėjimą, teisę į teisminę gynybą, teisę į tinkamą procesą, teisę į apeliaciją, teisę būti išklausytam, teisę į šalių lygiateisiškumą, teisę į teisingą ir sąžiningą rungimąsi, teisę į nuosavybės neliečiamumą.

Teismas nesutinka su šiais pareiškėjų reikalavimais kreiptis į Konstitucinį teismą, todėl juos atmeta. Teismui nekyla abejonių, kad Lietuvos Respublikos CPK 346 straipsnio nuostatos prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 ir 30 straipsniams ir kitiems Konstitucijos straipsniams. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos įstatymai nenumato teismų priimtų ir įsiteisėjusių sprendimų, civilinių bylų peržiūrėjimo, prokuratūros nutarimų nutraukti ikiteisminius tyrimus baudžiamose bylose konstitucingumo kontrolės, todėl pareiškėjų prašymas kreiptis į Konstitucinį teismą dėl konstitucingumo kontrolės atmestinas.

Esant šioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos 2008 m. spalio 7 d. sprendimas Nr. (1D-2971/02)-2D, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos 2008 m. spalio 17 d. sprendimas Nr. 4-01-4019, yra teisėti ir pagrįsti, nėra pagrindo jų naikinti skunde išdėstytais argumentais.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 d. 1 p. ir 127 str., teismas

nusprendė:

V. K. ir R. C. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijai, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Kolegijos pirmininkas Henrikas SadauskasTeisėjai Violeta BalčytienėArūnas Dirvonas