- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-06-19
- Bylos Nr.
- e2YT-5297-1004/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-15-3-00632-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaidotas Narvidas
- Pareiškėjas
- R. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- T. K., E. Ž., D. K., G. K., valstybės įmonei Turto bankas
Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teisėjas Vaidotas Narvidas rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. Š., atstovaujamos atstovės advokato padėjėjos Astos Usevičiūtės, pareiškimą suinteresuotiems asmenims T. K., E. Ž., D. K., G. K. ir valstybės įmonei Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja pareiškimu prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. K., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini)., po sutuoktinės R. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenusios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Biržų r. sav., mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą – visą turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų pradėjęs jį faktiškai valdyti. Nurodė, kad turinčio juridinę reikšmę fakto nustatymas būtinas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu, nes nėra galimybės kitokia tvarka gauti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo.
2. Pareiškime pareiškėja nurodė, jog tėvai V. K. ir R. K. susituokė (duomenys neskelbtini). Santuokoje tėvai susilaukė penkių vaikų – D. K., E. Ž. (iki santuokos – K.), (pareiškėjos) R. Š. (iki santuokos – K.), G. K. ir T. K.. Mama R. K., gyvenusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Biržų r. sav., mirė (duomenys neskelbtini). Po jos mirties notaro biure paveldėjimo byla nebuvo užvesta, testamento mirusioji nepaliko. Tėvas V. K., gyvenęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Biržų r. sav., mirė (duomenys neskelbtini), nepalikęs testamento. Po V. K. mirties pareiškėja kreipėsi į notaro biurą dėl mirusiojo palikimo priėmimo. Suinteresuoti asmenys palikimo po V. K. mirties atsisakė. Santuokoje V. K. ir R. K. įsigijo nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Biržų r. sav., ir (duomenys neskelbtini)., Biržų r. sav. Po motinos R. K. mirties visą jos turtą faktiniu valdymu priėmė sutuoktinis V. K.. Jis liko gyventi sutuoktiniams priklausančiame bute, naudojosi ūkiniais pastatais, išnuomojo žemės sklypus ir visą bendrą turtą jis prižiūrėjo, saugojo, juo naudojosi, mokėjo mokesčius. Jokių pretenzijų dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu nei pareiškėja, nei suinteresuoti asmenys po R. K. mirties V. K. nereiškė. Turinčio juridinę reikšmę fakto nustatymas pareiškėjai būtinas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo pagal įstatymą tikslu, nes tik tada kaip V. K. įpėdinė galės paveldėti visą tėvams priklausantį turtą.
Atsiliepimas
3. Suinteresuoti asmenys T. K., E. Ž., D. K., G. K. pateikė atsiliepimus į pareiškėjos pareiškimą. Atsiliepimuose nurodė, kad su pareiškėjos pareiškimu sutinka ir prašo jį tenkinti. Neprieštaravo, kad byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.
4. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepimu neprieštaravo pareiškimo patenkinimui tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad V. K. palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.
5. Apie iškeltą bylą, bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką paskelbta specialiame interneto tinklalapyje (www.teismai.lt).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
6. Iš byloje esančio santuokos liudijimo kopijos nustatyta, kad R. K. (buv. pavardė P.) ir V. K. susituokė (duomenys neskelbtini). Gimimo įrašų duomenys patvirtina, kad D. K., E. Ž. (iki santuokos – K.), G. K., T. K., kartu su pareiškėja R. Š. (iki santuokos – K.) tėvai yra R. K. ir V. K.. Medicininių mirties liudijimų kopijos patvirtina, kad R. K. mirė (duomenys neskelbtini), – V. K. mirė (duomenys neskelbtini). Testamentų registro išrašo duomenimis, V. K. palikimą yra priėmusi pareiškėja R. Š., palikimo atsisakė D. K., E. Ž., G. K. ir T. K.. R. K. palikimas nėra priimtas. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų nustatyta, kad V. K. nuosavybe registruotas gyvenamojo namo butas Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniai pastatai ir ½ kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Biržų r. sav. V. K. ir R. K. bendroji jungtinė nuosavybė registruota į tris žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Biržų r. sav. Pateikti duomenys apie mokėjimus atliktus už vietinę rinkliavą už atliekų tvarkymą, už elektros energiją butui V. K. vardu. Anot pareiškėjos, turinčio juridinę reikšmę fakto nustatymas pareiškėjai būtinas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo pagal įstatymą tikslu, nes tik tada kaip V. K. įpėdinė galės paveldėti visą tėvams priklausantį turtą.
7. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Pareiškėja R. Š. kreipdamasi į teismą, nurodė, kad tėvas V. K. po sutuoktinės R. K. mirties palikimą priėmė, pradėdamas faktiškai jį valdyti. Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Pagal CK 5.13 straipsnį palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais, t. y., palikėjo vaikais (tarp jų ir įvaikiais) ir palikėjo tėvais (įtėviais), vaikaičiais (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai). Byloje pateikti rašytiniai duomenys patvirtina, kad V. K. vaikai ir suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas neprieštarauja pareiškėjos pareiškime nurodytomis aplinkybėmis. Įvertinus aukščiau išdėstytus argumentus konstatuotina, jog V. K. įgijo teisę paveldėti po sutuoktinės R. K. mirties atsiradusį visą palikimą.
8. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Nuo palikimo atsiradimo laiko (momento) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. R. K. sutuoktinis V. K. iš karto po palikėjos mirties priėmė mirusios sutuoktinės palikimą, nes liko gyventi bute, naudojosi ūkiniais pastatais, išnuomojo žemės sklypus ir visą bendrą turtą jis prižiūrėjo, saugojo, juo naudojosi, mokėjo mokesčius. Šiais aktyviais veiksmais V. K. rūpinosi santuokoje įgytu turtu, t. y. palikimą priėmė pradėjęs faktiškai jį valdyti ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą – 3 mėnesius nuo palikėjos mirties. Pažymėtina, jog dalis nekilnojamojo turto buvo registruoti V. K. nuosavybe. Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad V. K. į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusios sutuoktinės turtą negavo bei nerealizavo savo paveldėjimo teisių visa apimtimi iki savo mirties 2023 metų sausio 7 d. Teismo vertinimu, R. K. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis, kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Todėl pareiškėjos pateikti rašytiniai įrodymai leidžia konstatuoti, kad pareiškimas yra pagrįstas ir tenkintinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178, 185 straipsniai).
9. CPK 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Būtent kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, pareiškėjai nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus į visą tėvams priklausantį turtą.
10. Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad V. K. mirusios sutuoktinės R. K. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, pradėjęs faktiškai jos turtą valdyti, todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
11. Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.
12. Iš pareiškėjos priteistinos teismo patirtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos į valstybės pajamas (CPK 96 straipsnio 1, 6 dalys).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso civilinio proceso kodekso 268 – 270, 448 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), priėmė po sutuoktinės R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), atsiradusį palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti įstatymo nustatytu 3 mėnesių terminu.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo pagal įstatymą tikslu.
Priteisti iš pareiškėjos R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 26,56 Eur (dvidešimt šešių eurų penkiasdešimt šešių centų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei (įmokos kodas 5662).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmus.