Tauragės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovui J. J. S. dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe, tretieji asmenys M. S. ir A. H. Š.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas V. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu (b. l. 40-42), prašydamas pripažinti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini)., bei šiam butui priklausantis ūkinis pastatas ir sandėlis buvo asmeninė M. J., mirusios (duomenys neskelbtini), nuosavybė. Ieškovas ieškinyje nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo mama, M. J., po kurios mirties liko palikimas – dviejų kambarių butas su rūsiu.Padavus notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, paaiškėjo, kad M. J. buvo ištekėjusi, tačiau dar 1947 m jos vyras – J. J. S. išvyko į (duomenys neskelbtini) ir daugiau apie jį jokių žinių nebuvo, jo gyvenamoji / buvimo vieta nežinoma, jis per 70 metų nėra davęs žinios apie save. Nors išvykdamas žinojo, kad turi dukrą A. H. J. – Š., su ja taip pat nei karto nesusisiekė. M. J. keletą kartų bandė susirasti J. J. S., tačiau nepavyko, o jo nesant negalėjo nutraukti santuokos. Praėjus šešiolikai metų po atsakovo išvykimo, M. J. pradėjo gyventi su A. S., jiems gimė du vaikai: ieškovas V. J. ir M. S.. A. S. (duomenys neskelbtini) m. mirus, mama gyveno viena. Taip pat ieškovas nurodė, kad mama viena, savo lėšomis (už jos asmeninius investicinius čekius) privatizavo minėtą butą su priklausiniais, trūkstamą sumą sumokėdama iš savo asmeninių lėšų. Ji viena jį valdė ir juo disponavo, jį registruodama viešame registre, aiškiai išreiškė valią, kad butas įgyjamas jos vienos vardu ir yra jos asmeninė nuosavybė. Su atsakovu turto įgijimo metu ji negyveno, jis negyveno Lietuvoje, nedalyvavo privatizuojant turtą, neprisidėjo savo lėšomis, nesinaudojo turtu, juo nedisponavo ir nieko nežino apie tokio turto egzistavimą. Todėl po M. J. mirties šis turtas kaip jos asmeninė nuosavybė turi būti paveldėtas įpėdinių.

Tretieji asmenys M. S. ir A. H. Š. atsiliepimuose (b. l. 52-53, 54-55) prašo ieškinį patenkinti. Atsiliepimuose nurodo iš esmės analogiškas ieškinyje dėstomoms aplinkybes, papildomai paaiškindamos, kad vykstant turto privatizacijai mamai M. J. „(duomenys neskelbtini)“ paukštininkystės tarybinis ūkis suteikė teisę privatizuoti butą, kuris buvo skirtas jai bei brolio V. J. (ieškovo šioje byloje) šeimai. Mama iki pensijos gyveno kartu su broliu, vėliau išvyko gyventi į Klaipėdą. Kadangi butas (duomenys neskelbtini) buvo skirtas ne vien jų mamai, bet ir brolio šeimai, o privatizuojant galėjo būti įvardintas tik vienas savininkas, butas buvo užregistruotas mamos vardu, tačiau mama parašė testamentą ir juo butą paliko broliui V. J.. Apie tai M. S. ir A. H. Š. nurodo visada žinojusios ir niekada neturėjusios jokių pretenzijų. Atsakovas J. J. S., nepateikęs atsiliepimo į ieškinį, ir tretieji asmenys M. S. ir A. H. Š. į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką jiems tinkamai pranešta – atsakovui - Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje (b. l. 57-60), o tretiesiems asmenims – CPK 123 straipsnio 123 straipsnio 1 dalyje nustatytais būdais (b. l. 62, 63). Byla nagrinėtina, nedalyvaujant atsakovui ir tretiesiems asmenims (CPK 246 straipsnio 2 dalis, 247 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas visiškai.

Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

Byloje nustatyta, kad M. J. 1992-05-11 iš „(duomenys neskelbtini)“ paukštininkystės valstybinio ūkio įsigijo dviejų kambarių butą su priklausiniais (b. l. 17-18, 19, 20, 21, 22). VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, M. J. vardu yra įregistruotas butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini)., bei šiam turtui priklausančios 50/100 dalių ūkinio pastato ir sandėlis (b. l. 30).Iš byloje esančio sutuoktuvių liudijimo matyti, kad M. J. 1946-05-20 buvo sudariusi santuoką su atsakovu J. J. S. (b. l. 13). Iš ieškovo ir trečiųjų asmenų nurodytų aplinkybių nustatyta, kad atsakovas dar 1947 m. išvyko į (duomenys neskelbtini) ir daugiau apie jį, jo gyvenamąją / buvimo vietą nėra žinoma. Kad atsakovas išvyko į (duomenys neskelbtini) maždaug 1947 m. patvirtina ir advokato, į kurį kreipėsi pati M. J. dėl teisinės pagalbos nutraukiant santuoką, 2006-03-29 raštas, adresuotas Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato 2-ojo policijos komisariato komisarui (b. l. 15). Iš Medicininio mirties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini)nustatyta, kad M. J. (duomenys neskelbtini) mirė (b. l. 5). Ieškovas, 2018-03-01 paduodamas pareiškimą Klaipėdos m. 1-ajam notarų biurui, priėmė motinos M. J. palikimą (b. l. 6). Kadangi M. J. nebuvo nutraukusi santuokos su atsakovu, ieškovas, norėdamas paveldėti visą ginčo butą, prašo pripažinti, kad jis priklausė mamai asmeninės nuosavybės teise. Nagrinėjamoje byloje, sprendžiant klausimą dėl turto, įgyto santuokos metu iki CK įsigaliojimo, pripažinimo asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe, yra taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, nepaisant to, kad turtas įgytas iki CK įsigaliojimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalis).CK 3.87 straipsnyje yra įtvirtinta bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija turtui, kurį sutuoktiniai įgijo po santuokos sudarymo. Tačiau CK 3.89 straipsnyje yra nustatyti atvejai, kada turtas, net ir įgytas po santuokos sudarymo, gali būti pripažintas vieno iš sutuoktinių asmenine nuosavybe. Šiuo atveju yra aktualus CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas, kuris nustato, kad sutuoktinio turtas, įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, gali būti pripažintas sutuoktinio asmenine nuosavybe, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti asmeninėn nuosavybėn. Kitaip tariant, tam, kad būtų paneigta bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, turi būti nustatytos dvi sąlygos: 1) sutuoktinio turtas įgytas už vieno iš sutuoktinių asmenines lėšas; 2) buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia už asmenines lėšas įgyjamą turtą įgyti savo asmeninėn nuosavybėn.Nustatyta, kad ginčo butą su priklausiniais M. J. 1992 m. įgijo už rublius (1205 rub) ir investicinius čekius (5427), t. y. turto kaina buvo apmokėta pinigais bei valstybės vienkartinėmis išmokomis (b. l. 17-19). Investiciniai čekiai buvo viena iš Lietuvos Respublikos piliečiams valstybės suteiktų priemonių, leidžiančių įgyti valstybės valdomą turtą. Valstybinio turto privatizavimo tvarka buvo reglamentuota specialiu Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymu. Valstybės vienkartinės išmokos buvo skiriamos kiekvienam piliečiui asmeniškai, priklausomai nuo jo amžiaus, sveikatos būklės ir kitų individualių aplinkybių (žr. Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo 12 straipsnį), todėl jos laikytinos asmenine nuosavybe. Tokia pozicija nuosekliai nurodoma ir kasacinio teismo praktikoje, pažymint, kad investiciniai čekiai pripažįstami asmeninėmis lėšomis, asmeniniu turtu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-16 nutartį civilinėje byloje 3K-3-529/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-09-28 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-06-27 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-378/2018). Tačiau kaip pažymėta šio sprendimo 11 punkte, tam, kad būtų paneigta bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, neužtenka vien nustatyti, kad turtas įgytas už vieno iš sutuoktinių lėšas. Netgi už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, jog to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn. Teisinis reguliavimas, reikalaujantis aiškios sutuoktinio, panaudojančio savo lėšas turtui įgyti, valios išraiškos įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn reiškia ne ką kita, kaip bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos dominantę turtiniuose sutuoktinių santykiuose, taigi jeigu tokia valia nebuvo aiškiai išreikšta ir sutuoktiniai nesusitaria dėl nuosavybės teisių į turtą, toks turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2012).Vertinant, ar ginčo turtas atitinka CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytą sąlygą, kad įgyjant turtą turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, būtina įvertinti, koks atitinkamos valios išreiškimo būdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį. Antai, Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, palyginus su dabartiniu reglamentavimu, buvo nustatytas mažiau detalus turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe reglamentavimas – įstatymų leidėjas tiesiog nurodė, kad turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iš jų nuosavybė. Faktiškai sudarant turto perleidimo sandorius, taip pat teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad turto įgijimo iš asmeninių vieno sutuoktinio lėšų ir jo vardu pakanka konstatuoti, kad toks turtas yra asmeninė, o ne bendroji jungtinė nuosavybė; turto perleidimo sandoryje specialios nuorodos, kad turtas įgyjamas asmeninėn nuosavybėn, nebuvo reikalaujama (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011).Šios bylos atveju turėto turto bendrumo klausimas sprendžiamas jau po vieno iš sutuoktinių (M. J.) mirties. Teismas, išklausęs ieškovo parodymus ir įvertinęs trečiųjų asmenų atsiliepimuose nurodytas aplinkybes nustatė, kad ginčo butu ir priklausiniais nuo pat pradžių naudojosi ne tik pati M. J., bet ir jos sūnaus (ieškovo V. J.) šeima. Atsakovas niekada minėtame bute negyveno ir juo nesinaudojo, be to, M. J. su atsakovu J. J. S., kuris 1947 m. išvyko į užsienio valstybę, nei prieš turto įsigijimą (1992 m), nei vėliau negyveno kaip šeima ir apskritai nepalaikė jokių ryšių. Nuosavybės dokumentuose M. J. nenurodė, kad šis turtas būtų įgyjamas kartu su sutuoktiniu. Byloje taip pat nenustatyta, kad M. J. sutuoktinis J. J. S. ginčo turto įgijimo metu būtų buvęs ekonomiškai ir socialiai labiau pažeidžiamas, kad jis savo lėšomis ir (ar) darbu būtų prisidėjęs prie M. J. valdomo turto pagerinimo ir pan., kas būtų pagrindas svarstyti asmeninės nuosavybės teise įgyto turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe klausimą. Iš byloje nustatytų aplinkybių visumos galima spręsti, kad M. J. neketino ginčo buto įgyti kaip bendrosios jungtinės nuosavybės ir juo dalytis su J. J. S.. Pažymėtina, kad, sprendžiant turto teisinio režimo (bendroji jungtinė ar asmeninė nuosavybė) klausimą, aktualu yra ir tai, kokia kito sutuoktinio pozicija šiuo klausimu – J. J. S., mirus sutuoktinei M. J., jos palikimu nesidomėjo, neprašė išduoti paveldėjimo teisės liudijimo, nesikreipė į notarą dėl jo priėmimo. Taigi M. J. valia įgyti ginčo nekilnojamąjį turtą būtent asmeninėn nuosavybėn liko nepaneigta (CPK 185 straipsnis).Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, kad nekilnojamasis turtas, įgytas už asmenines lėšas (rublius ir investicinius čekius), šio turto naudojimosi būdas bei sutuoktinių elgesys, suponuoja išvadą, jog šis turtas buvo įgytas asmeninėn M. J. nuosavybėn (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas).Ieškovas šioje byloje sumokėjo 293,80 Eur žyminio mokesčio (b. l. 3-4, 43), kuris ieškinio patenkinimo atveju priteistinas iš priešingos ginčo šalies – atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Pripažinti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini)., (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei šiam butui priklausantis ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir sandėlis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo asmeninė M. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini)) nuosavybė.

Priteisti iš atsakovo J. J. S. (gim. (duomenys neskelbtini)) ieškovui V. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 293,80 Eur (du šimtus devyniasdešimt tris eurus ir 80 euro centų) sumokėto žyminio mokesčio.

Šis sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.