- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-08-17
- Bylos Nr.
- II-205-674/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-36-3-00137-2018-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aurelija Petkevičienė
- Pareiškėjas
- V. B.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo V. B. skundą dėl 2018 m. liepos 11 d., 8 val. 20 min. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 82-ANR_N-1340-2018.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariatas persiuntė į Šiaulių apylinkes teismo Raseinių rūmus V. B. pateiktą skundą ir administracinio nusižengimo bylos medžiagą. Skundas gautas 2018-07-23, tai yra nepraleidus ANK 623 straipsnyje numatytų terminų.
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. B. skundu prašo panaikinti 2018-07-11, 08 val. 20 min., Nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 82-ANR_N-1340-2018 ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
Skunde V. B. nurodė, kad 2018-07-11, 08 val. 15 min. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kuriame yra nurodyta, jog pareiškėjas savavališkai, neįspėjant, tyčia atjungė vandens tiekimą savo tėvų namui iš jam teisiškai nepriklausančio, bet naudojamo vandens gręžinio. Šiuo pagrindu buvo nuspręsta, jog pareiškėjas padarė ANK 518 str. 1 d. numatytą administracinį nusižengimą.
2018-07-11, 08 val. 20 min. buvo priimtas Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono policijos komisariato veiklos skyriaus vyr. tyrėjo V. G. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 82-ANR_N-l340-2018 ir buvo nuspręsta pareiškėjui skirti 16 Eur dydžio baudą už pažeidimą, numatytą ANK 518 str. 1 d. Būtent šį nutarimą pareiškėjas ir skundžia.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad jis jokių savavaldžiavimo veiksmų A. B. atžvilgiu neatliko. Tarp pareiškėjo ir jo tėvo A. B. ginčai dėl vandens gręžinio kyla dėl to, jog vandentiekio sistema kartais dėl įvairių priežasčių sugenda, todėl pareiškėjas taisydamas vandens tiekimo sistemą atjungia vandenį. Pareiškėjas laiko visiškai nelogiškais A. B. aiškinimus, kad vandens sistema yra atjungiama tyčia, kadangi atjungus vandens tiekimo sistemą, vandens gręžiniu negalėtų naudotis ir pats pareiškėjas. Pareiškėjo žemės sklype yra ferma, kurioje yra auginama 400 gyvulių. Jis neturi jokio intereso savavališkai atjungti vandens sistemos, kadangi ilgą laiką neveikiant vandens tiekimo sistemai, jis patirtų itin didelę žalą. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad pareigūnas paskyręs baudą nepateikė jokių įrodymų, kurių pagrindu nusprendė, jog pareiškėjas savavališkai, neįspėjant, tyčia atjungė vandens tiekimą savo tėvų namui. Pareiškėjas nori atkreipti dėmesį ir į tai, jog policijos pareigūnas priimdamas skundžiamą nutarimą be jokio teisinio pagrindo konstatavo, jog Pareiškėjui vandens gręžinys teisiškai nepriklauso. Pareiškėjas nurodo, kad nuosavybės teises į vandens gręžinį įgijo dar 2013 metais. Be to, net jeigu pareiškėjas ir nebūtų įsigijęs šio vandens gręžinio iš A. B. 2013 metais, pareiškėjas būtų įgijęs nuosavybės teises pagal 2014-01-22 dovanojimo sutartį Nr. KR267. Jis laiko, kad vandens gręžinys yra jam tėvo A. B. dovanotame žemės sklype ir jis laiko, kad vandens gręžinys yra šio žemės sklypo priklausinys. V. B. skunde taip pat nurodė, kad policijos pareigūnai nepateikė jokio dokumento, patvirtinančio, kad A. B. turi kokias nors įregistruotas teises į pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype esantį gręžinį. Tai, kad A. B. policijos pareigūnams parodė neaiškaus turinio dokumentus dėl gręžinio įrengimo, nereiškia, kad jis įrodė jam gręžinį priklausantį nuosavybės teise, nes gręžinys yra nekilnojamas turtas, kuris registruojamas nekilnojamo turto registre ir tik nekilnojamo turto registro išrašas apie nuosavybės teisės patvirtinimą yra tokios nuosavybės įrodymas. Pareiškėjo manymu, policijos pareigūnai turėjo atkreipti dėmesį į tai, kad asmuo, norintis Nekilnojamojo turto registre įregistruoti vandens gręžinį, kuris yra suformuotas kaip statinys, ir savo daiktines teises į jį, turi paduoti prašymą Registrų centrui. Kartu su prašymu turi būti pateikta statinio kadastro duomenų byla, kurią rengia matininkai, nurodyti Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 11 straipsnyje, ir statybos užbaigimą patvirtinantys dokumentai, šiuo atveju deklaraciją apie statybos užbaigimą ir statinio pasą. Nekilnojamojo turto registro nuostatai (toliau Nuostatai) nustato prašymų įregistruoti nekilnojamojo daikto duomenis padavimo tvarką. Jo nuomone, nėra nė vieno įrodymo, kuris pagrįstų, jog pareiškėjas savavališkai atjungia vandens tiekimą A. B.. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad skundžiamas nutarimas yra paremtas tik paties A. B. nelogiškais ir melagingais parodymais, yra neteisėtas ir nepagrįstas. V. B. nurodė, kad nesiekė atjungti vandens tiekimą į jo tėvų namus. Vandens tiekimo sutrikimai buvo ir yra susiję su tuo, kad vanduo iš minėto gręžinio yra tiekiamas į A. B. gyvenamąjį namą bendra vandens tiekimo sistema, kuri eina per V. B. galvijų fermas, kuriose nutinka vandens nutekėjimo avarijos, kurių likvidavimui yra būtina laikinai nutraukti vandens tiekimą. Pareiškėjas nurodė, kad priimant nutarimą administracinio nusižengimo byloje, nėra nustatyti jokie V. B. tyčiniai veiksmai. A. B. neturi jokio teisinio pagrindo ginčyti V. B. teisės valdyti ir disponuoti vandens gręžiniu, nes šis gręžinys nepriklauso nuosavybės teise A. B., A. B. nėra sudaręs šio vandens gręžinio naudojimo sutarties, jo naudojimui nėra nustatytas ir įregistruotas servitutas. Tokiu būdu V. B. negali būti paskirta administracinė nuobauda pagal administracinių nusižengimų kodekso 518 str., nes V. B. veiksmuose nėra veikos, atitinkančios ANK 518 str., už kurią numatyta administracinė nuobauda, požymių, nes V. B. negali būti kaltinamas savavaldžiavimu dėl savo turto naudojimo pagal V. B. poreikius, siekiant užtikrinti tinkamą ir savalaikį vandens tiekimą į jam nuosavybės teise priklausantį galvijų ūkį.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu V. B. palaikė savo pateiktą skundą ir ten išsakytus argumentus.
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą į bylą atsiliepimo nepateikė. Apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką ji informuota tinkamai. Byla nagrinėjama institucijos atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Dėl to teismas dėl kitų skunde nurodytų motyvų ,- dėl A. B. veiksmų , siekiant sunaikinti V. B. turtą, dėl policijos pareigūnų veiksmų, dėl sanitarijos normų pažeidimo nepasisako, nes tai nėra šios bylos dalykas.
Remiantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas, neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Tam, kad asmenį pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas.
Pagal ANK 567 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes; priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ta pati nuostata numatyta ir ANK 617 straipsnyje, kai administracinio nusižengimo byla nagrinėjama ne teismo tvarka.
Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.
Žemesnės instancijos teismas
Iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato pateiktos medžiagos matyti, kad 2018 m. liepos 11 d. V. B. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 82-ANR_P-3010-2018 už tai, kad jis savavališkai nuo 2018-06-28, 08 val. iki 2018-07-05, 08 val., (duomenys neskelbtini),, neįspėjant, tyčia atjungė vandens tiekimą savo tėvų namui iš jam teisiškai nepriklausančio, bet naudojamo vandens gręžinio. Vandens gręžinys Nr. 39694 nuo įrengimo dienos, t.y. 2006-06-06 priklauso jo tėvui A. B., Savininkų kaitos nėra. Tuo padarytas pažeidimas numatytas ANK 518 straipsnio 1 dalyje. V. B. pasirašydamas po nutarimu nurodė, kad vanduo būna užsukamas, vykdant remontą (vandens trasos darbus). Priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 82-ANR_N-1340-2018 ir už ANK 518 straipsnio 1 dalies pažeidimą V. B. paskirta 16 eurų bauda.
Byloje yra pateiktas A. B. paaiškinimas, kuriame nurodoma, kad V. B. nuo 2018-06-28 iki 2018-07-05 atjungė vandens tiekimą iš jam nuosavybės teise priklausančio gręžinio Nr. 39694. Prie administracinio nusižengimo bylos A. B. pateikė gręžinio pasą, iš kurio matyti, kad jo savininkas A. B..
Iš pateikto tarnybinio pranešimo matyti, kad policijos pareigūnams nuvykus pas V. B. į (duomenys neskelbtini)., ir pranešus apie tai, kad nuo 2018-06-28 iki 2018-07-05 yra atjungtas vandens tiekimas iš gręžinio A. B., V. B. nurodė policijos pareigūnams, kad jis atjungė tėvams vandenį ,,todėl, kad dvi dienas lijo“. Susisiekus telefonu su Lietuvos geologijos tarnybos Žemės gelmių registru patvirtinta, kad gręžinys Nr. 39694 nuo 2006-06-06 priklauso A. B.. Savininkų kaitos nėra.( b.l.8)
Žemės gelmių registro nuostatų registro 25.2 punkte numatyta, kad gręžinių dalies objektai registruojami gavus Lietuvos geologijos tarnybos nustatytos formos užpildytą gręžinio pasą ir sklypo planą su pažymėta gręžinio vieta ir tyrimų, atliktų gręžinyje, bet nenurodytų gręžinio pase, dokumentus (ataskaitas) ir kitus Registro tvarkymo taisyklėse numatytus dokumentus. 30 punkte nurodyta - registro objektas laikomas įregistruotu, kai Lietuvos geologijos tarnyba, patikrinusi registrui pateiktus dokumentus ir duomenis, įrašo registro duomenis į registro duomenų bazę ir suteikia registro objektui identifikavimo numerį. Žemės gelmių registro tvarkymo taisyklių 34punktas numato, kad dokumentus ir duomenis, reikalingus gręžinių registracijai bei įregistruotų gręžinių duomenų papildymui ir (ar) patikslinimui, teikia Registro duomenų teikėjai, nurodyti Taisyklių 6 punkte, tai yra gręžinių savininkai (taisyklių 6.4 punktas). Baigus gręžti vandens gręžinį, išduodamas gręžinio pasas su techniniais duomenimis ir gręžinys įregistruojamas žemės gelmių registre. Gręžinio pasas – tai dokumentas įteisinantis asmenį, kaip gręžinio savininką. Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad nuo 2006 m. birželio 6 d. kaip gręžinio savininkui A. B. išduotas gręžinio pasas, suteiktas identifikavimo numeris 39694, jo vieta (duomenys neskelbtini), schemoje nurodyta gręžinio vieta. Tai patvirtina ir V. B. į bylą pateiktas išrašas iš nekilnojamojo turto registro (2018-07-09) - nurodytas žemės sklypas UN (duomenys neskelbtini), savininkas V. B., tačiau jokių kitų įrašų išraše nėra (b. l. 15), kai tuo tarpu jau pakitusį išrašą V. B. pateikė teismo posėdžio metu – 2018-07-31 išrašas papildytas 2.2 punktu, kur yra įregistruotas gręžtinis šulinys vandeniui, įregistruota pagal 2018-07-26 deklaraciją apie statybos užbaigimą, įrašas galioja nuo 2018-07-23. Savininku nurodytas V. B..
V. B. pateikdamas skundą teismui, be kita ko jį pagrindė rašytiniais įrodymais - 2013-02-20 surašyta PVM sąskaita faktūra, kurioje pardavėjas A. B., o pirkėjas V. B. – 4 punkte nurodytas parduodamas gręžinys su vandens tiekimu, kaina 20 000,00 Lt. (b. l. 14) Tačiau teismo posėdžio metu V. B. paaiškino, kad šios sąskaitos nėra apmokėjęs, tai yra nėra sumokėjęs už parduotą gręžinį su vandens tiekimu. Be to iš šios sąskaitos matyti, kad sąskaita išrašyta ne tik už gręžinį, bet ir už vandens tiekimo sistemą. Apie kurios priklausomybę V. B. nepateikė jokių įrodymų.
Žemės sklypas UN 4400-2708-1570, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise pagal dovanojimo sutartį Nr. KR267, ir žemės sklypas (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) pagal 2013-05-15 dovanojimo sutartį Nr. KR1554, priklauso V. B. (išrašas 2018-07-09) (b. l. 15-16, 17-18) Tačiau V. B. nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių savo teiginius apie tai, kad gręžinys yra žemės priklausinys.
Priešingai, teismo posėdžio metu V. B. pateikė nekilnojamojo turto registro 2018-07-31 išrašą, kuriame yra nurodytas kitas inžinerinis statinys – gręžtinis šulinys vandeniui UN 4400-5058-1298, nuosavybės teise priklauso V. B. pagal 2018-07-26 deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1. Taigi iki naujo inžinerinio statinio suformavimo, įregistravimo Nekilnojamojo turto registre V. B. nebuvo gręžinio savininkas. Ir tik po administracinės nuobaudos paskyrimo atliko teisinei registracijai būtinus veiksmus. Be kita ko, sprendimas įregistruoti šį inžinerinį statinį V. B. vardu per 30 dienų nuo šio fakto sužinojimo gali būti apskųstas suinteresuotų asmenų Nekilnojamojo turto Registro įstatymo 31 str. nustatyta tvarka.
Nekilnojamojo daikto savininku tampama nuo nekilnojamojo daikto įregistravimo momento.
LR CK 4.47 str. 4p. nurodomas nuosavybės teisės įgijimo pagrindas – pagaminant naują daiktą. Šiuo atveju V. B. deklaravo statybos pabaigą 2018-07-26 ir tokiu būdu įteisino savo vardu naujai sukurtą daiktą – gręžtinį šulinį vandeniui.
Tačiau Žemės gelmių įstatymo prasme V. B. negali būti vienasmenis gėlo vandens naudotojas , o gręžinio priklausomybė gali būti ginčyjama.
Taigi nėra vienareikšmė situacija, dėl to V. B. negali savivaldžiauti ir neteisėtomis priemonėmis trukdyti naudotis vandeniu savo artimiesiems, tėvams, kurie nuo 2006 metų šiuo gręžiniu , tinklais ir vandeniu naudojasi.
Savavaldžiavimas – tai savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymas savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams (LR ANK 518 str.). Nusižengimo objektyvioji pusė pasireiškia aktyviais veiksmais – savavališku, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, savo ar kito asmens tikros ar tariamos teisės, kuri yra ginčijama arba pripažįstama, bet nerealizuojama, vykdymu, subjektyvioji pusė - tyčia. Asmens veika (veikimas arba neveikimas) ir asmens kaltė yra privalomi administracinio nusižengimo sudėties elementai.
Administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas šiuos įstatymo reikalavimus ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Teisės vykdymo savavališkumas pasireiškia tuo, kad kaltininkas piktnaudžiauja savo teise arba pasirenka tokį teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitinka nei geros moralės, nei bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, nei sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų. Tačiau teismas konstatuoja, kad ne visi įstatymo reikalavimų neatitinkantys veiksmai ar veiksmai, kurie nedera su gera morale, protingumo ir teisingumo principais, ar kuriais yra negerbiamos bendro gyvenimo taisyklės, užtraukia administracinę atsakomybę.
Iš to matyti, kad administracinio nusižengimo metu, tai yra nuo 2018-06-28, 08 val. iki 2018-07-05, 08 val., atjungdamas vandens tiekimą į tėvų namus ir apie tai neįspėdamas, o taip pat ir administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu, žinojo ir turėjo žinoti, kad vandens gręžinys yra registruotas tėvo vardu, tėvas A. B. nuo 2006-06-06 registruotas kaip gręžinio savininkas. Atlikdamas 2018-06-28 veiksmus, t.y. neįspėdamas ir atjungdamas vandens tiekimą savo tėvų namui, žinojo savo veiksmų prasmę ir tai atliko sąmoningai veikdamas ir siekdamas tam tikrų padarinių, t.y. palikti tėvų namą be gyvybiškai svarbaus dalyko, t.y. geriamojo vandens. Tokie V. B. veiksmai tęsėsi septynias paras. Vandens tiekimas į tėvų namus buvo nutrauktas iki 2017-07-05, 8 val. t.y. iki to momento, kol A. B. 2018-07-05 nepateikė pareiškimo į Šiaulių AVPK Raseinių PK dėl prašymo nubausti V. B., kuris atjungė vandens tiekimą į tėvų namus. Vandens tiekimas atnaujintas tą pačią dieną, kai buvo pateiktas pareiškimas ir nurodytu adresu nuvyko policijos pareigūnai. Kaip matyti iš 2018-07-05 tarnybinio pranešimo, V. B. paaiškino, kad vandens tiekimą nutraukė, ,,todėl, kad dvi dienas lijo“, be to „patys prisiveikė dėl milijoninių ieškinių“ (administracinės bylos medžiaga, b. l. 8). Tai pakartojo ir teismo posėdžio metu. Teismo posėdžio metu jis taip pat teismui paaiškino, kad tėvai turi kieme indą, prileistą vandens, iš kurio laisto daržus, taigi galėjo šį vandenį naudoti.
Konfliktai tarp V. B. ir A. B. vyksta ilgus metus, vien šiais metais LITEKO programos duomenimis yra 6 bylos, kuriose dalyvauja abi šalys. Policijos pareigūnai tiria mažiausiai du skundus. Teismas laiko, kad vandens užsukimas savo tėvams yra ne atsitiktinis, o ilgų konfliktų tęsinys.
Skundas netenkintinas.
Teismas,vertindamas administracinio nusižengimo byloje esančių įrodymų visumą, konstatuoja, jog V. B. veiksmai atitinka požymius administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje. Teismas daro išvadą, kad V. B. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagrįstai ir teisėtai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 636, straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsniu, teismas
nutaria:
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. B. skundo netenkinti.
Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono PK veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo V. G. 2018 m. liepos 11 d. nutarimą Nr. 82-ANR_N-1340-2018, kuriuo V. B. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 518 straipsnį ir jam paskirta 16 € (šešiolikos eurų) dydžio bauda, palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 644 - 647 straipsniuose nustatyta tvarka Šiaulių apygardos teismui skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams.