Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Pranešėjas Violeta MiliuvienėTeisėjas Valdas Alška Baudž. byla Nr. 1A-666-174/2014 Teisminio proceso Nr. 1-69-1-00289-2013-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.; 1.1.4.2.; 1.2.14.1.2.2.; 1.1.8.1.1. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUtartis

2014 m. liepos 18 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. M. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 17 d. nuosprendžio, kuriuo D. M. asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. bei 178 str. 2 d. ir nuteistas:

pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. (dėl pasikėsinimo pagrobti J. I. turtą) – laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams;

pagal BK 178 str. 2 d. (dėl D. N. turto pagrobimo) – laisvės atėmimu vieneriems metams ir trims mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 str. 3 d. ir 4 d., bausmė, paskirta šiuo nuosprendžiu dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 5 d. nuosprendžiu ir D. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dviem metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo 2013-11-28. Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2013-08-07 iki 2013-08-09.

Kardomąją priemonę –rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir B. P., tačiau jis nuosprendžio apeliacine tvarka neskundė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. M. nuteistas už tai, kad jis veikdamas bendrininkų grupe su B. P., pasikėsino pagrobti svetimą turtą, įsibrovę į patalpą ir pagrobė svetimą turtą, įsibrovę į patalpą, o būtent:

B. P. ir D. M. 2013 m. rugpjūčio 7 d., apie 20.00 val., veikdami bendrininkų grupe, turėdami tikslą padaryti vagystę, per plėvele dengtas duris įsibrovė į J. I. priklausantį statomą objektą, esantį (duomenys neskelbtini), ir pasikėsino pagrobti J. I. priklausančius 620 cm, 429 cm, 547 cm, 834,5 cm, 76 cm ilgių kabelius, kurių 1 m vertė yra 0,65 Lt, bendra 2506,5 cm vertė 16,29 Lt; 407 cm ir 589 cm ilgių kabelius, kurių 1 m vertė 0,55 Lt, bendra 996 cm vertė 5,47 Lt; 64 cm, 81 cm, 57,5 cm, 133 cm, 188 cm, 312,3 cm ilgio kabelius, kurių 1 m vertė 29,47 Lt, bendra 835,8 cm vertė 246,31 Lt; 1144,3 cm, 98 cm, 348 cm, 66 cm, 200 cm, 395 cm, 554 cm, 311,5 cm, 306 cm, 63,5 cm, 323 cm, 285,5 cm, 272 cm, 341,5 cm, 289 cm, 361,6 cm, 205,2 cm, 67,6 cm, 68,7 cm, 242,5 cm, 40 cm, 336,5 cm, 378,5 cm, 68,5 cm, 27 cm, 312,5 cm, 312,8 cm, 46,5 cm, 423 cm, 333,5 cm, 380 cm, 508 cm, 425 cm, 340,5 cm, 446,5 cm ilgių kabelius, kurių 1 m vertė 1,53 Lt, bendra 10321,7 cm vertė 157,92 Lt; 288,6 cm, 33,7 cm, 83,9 cm, 231,3 cm, 43,1 cm, 216,5 cm, 61,6 cm, 78,8 cm, 285 cm, 260,8 cm, 63,5 cm, 56,5 cm, 45,3 cm, 30,5 cm, 39 cm, 59,5 cm, 44,6 cm, 47 cm, 305,8 cm, 281 cm, 337,5 cm, 359,3 cm, 397 cm, 354,6 cm, 308,5 cm, 264 cm, 374 cm, 330,7 cm, 318,5 cm, 351 cm, 373,5 cm, 33,6 cm, 34,5 cm, 37,5 cm ilgių kabelius, kurių 1 metro vertė 2,71 Lt, bendra 6430,2 cm vertė 174,25 Lt; 160,5 cm, 83,5 cm, 179,5 cm, 164 cm ilgių kabelius, kurių 1 m vertė 1,20 Lt, bendra 587,5 cm vertė 7,05 Lt; 70 cm ilgio kabelį, kurio 1 m vertė 5,40 Lt, bendra 70 cm vertė 3,78 Lt, 12 m ilgio kabelį su lizdu lemputei 20,00 Lt vertės, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes išgirdęs, kad prie statomo objekto atvyko namo savininkė, iš įvykio vietos pabėgo. Tokiu būdu viso D. M. ir B. P. veikdami bendrininkų grupe pasikėsino pagrobti J. I. priklausančio turto už 631,07 Lt.

Be to, D. M. ir B. P., veikdami bendrininkų grupe, 2013 m. lapkričio 23 d., apie 20.00 val., su B. P., D. M. išlaužus durų spyną, turėdami tikslą padaryti vagystę, įsibrovė į D. N. priklausantį gyvenamąjį vagonėlį, esantį (duomenys neskelbtini), ir pagrobė D. N. priklausančius 8 vnt. antklodės užvalkalų, kurio vieno vertė 10,00 Lt, bendra vertė 80,00 Lt, 16 vnt. pagalvės užvalkalų, kurio vieno vertė 3,00 Lt, bendra vertė 48,00 Lt, 9 vnt. paklodžių, kurios vienos vertė 3,00 Lt, bendra vertė 27,00 Lt, 1 kg cukraus, kurio vertė 3,00 Lt, 250 g kavos „Lavazza“, kurios vertė 10,00 Lt, 6 vnt. taurių „Švyturys“ komplektą, kurio vertė 12,00 Lt, 2 vnt. taurių „Švyturys“, kurios vienos vertė 3,00 Lt, bendra vertė 6,00 Lt, 2 vnt. taurių „Horn“, kurios vienos vertė 3,00 Lt, bendra vertė 6,00 Lt, 2 vnt. taurių „Carlsberg“, kurios vienos vertė 3,00 Lt, bendra vertė 6,00 Lt, 12 vnt. sriubos pakuočių, kurios vienos vertė 1,00 Lt, bendra vertė 12,00 Lt, 3 kg svogūnų, kurių 1 kg vertė 0,50 Lt, bendra vertė 1,50 Lt, 3 kg makaronų, kurių 1 kg vertė 2,00 Lt, bendra vertė 6,00 Lt, tuo padarydamas nukentėjusiajai D. N. 217,50 Lt turtinę žalą.

Nuteistasis D. M. ir jo gynėja prašo nuteistojo D. M. apeliacinį skundą tenkinti.

Prokurorė prašo nuteistojo D. M. apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nuteistojo apeliacinio skundo argumentai dėl per griežtos bausmės paskyrimo yra nepagrįsti. BK 56 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Pagal teismų praktiką teismas privalo motyvuoti ne laisvės atėmimo bausmės paskyrimą recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą. Tai reiškia, kad laisvės atėmimas yra tipinė bausmė recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą, leidžianti įgyvendinti BK 41 straipsnyje įtvirtintą bausmės paskirtį, o ne laisvės atėmimo bausmė skiriama išskirtiniais atvejais, kuriuos teismas privalo motyvuoti. Kolegija išskirtinių aplinkybių, leidžiančių manyti, jog bausmės tikslai nuteistajam D. M. gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo arba skiriant švelnesnės rūšies bausmę, šioje byloje nenustatė.

Nuteistasis D. M. yra recidyvistas, tyčinius nusikaltimus daro nuolat, nedirba ir neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, anksčiau tris kartus teistas už analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą, nusikalstamas veikas padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą. Todėl remiantis BK 27 str. 1 d. teismas pagrįstai jį pripažino recidyvistu. Tokiu savo elgesiu D. M. demonstruoja aiškų nenorą laikytis įstatymų bei stoti į dorą ir sąžiningą gyvenimo kelią, piktybinį polinkį daryti priešingus teisei veiksmus. Todėl pirmosios instancijos teismas, už naujus nusikaltimus skirdamas jam BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą realią laisvės atėmimo bausmę, BK 56 straipsnio 1 dalies nuostatų nepažeidė.

Paskirdamas nuteistajam D. M. už tyčinius nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 2 dalyje, BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. realias laisvės atėmimo bausmes, kurios savo dydžiu yra mažesnės nei šio straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, Kretingos rajono apylinkės teismas tokį savo sprendimą nuosprendyje pakankamai išsamiai argumentavo.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad paskirdamas D. M. už tyčinius nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 2 dalyje, vienerių metų ir šešių mėnesių, bei vienerių metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmes, kurios savo dydžiu yra mažesnės nei šio straipsnio sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis, teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį (padaryti du apysunkiai nusikaltimai, numatyti BK 178 straipsnio 2 dalyje (BK 11 straipsnio 4 dalis), nuteistojo D. M. kaltės formą ir rūšį (veikė tiesiogine tyčia), į nustatytą D. M. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką dėl D. N. turto pagrobimo ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Be nurodytų aplinkybių, teismas įvertino ir apelianto D. M. asmenybę, t. y. kad jis neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, anksčiau ne kartą buvo teistas, iš jų ne pirmą kartą už analogiškas nusikalstamas veikas. Įvertinęs paminėtas nuteistąjį D. M. apibūdinančias bei kitas anksčiau minėtas aplinkybes, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad D. M. už padarytą nusikalstamas veikas, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, paskyrus griežčiausią šio straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą – bus užtikrintas bausmės paskirties įgyvendinimas. D. M. parinkęs tinkamą bausmės rūšį, teismas, nustatydamas jos dydį, taip pat nepažeidė baudžiamojo įstatymo reikalavimų, skirdamas už nusikaltimų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą atitinkamas laisvės atėmimo bausmes, kurios savo dydžiu yra mažesnės nei šio straipsnio sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis.

Taip pat nėra pagrindo tenkinti apelianto D. M. prašymą taikyti jam K 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu. BK 64¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, jog baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat, kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, D. M. baudžiamoji byla Kretingos rajono apylinkės teisme buvo išnagrinėta įprastine baudžiamojo proceso tvarka, priimant nuosprendį, netaikant sutrumpinto įrodymų tyrimo (BPK 273 straipsnio 1 dalis) ar pagreitinto proceso tvarkos (BPK 426 straipsnio 1 dalis), todėl BK 64¹ straipsnio normos nuteistajam D. M. negali būti taikomos, nors jis teisme ir prisipažino kaltu padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. bei 178 str. 2 d.

Nors apelianto skunde pabrėžiama, kad teisme jis prisipažino ir gailisi nusikaltęs, tačiau, kaip minėta, šią aplinkybę teismas pripažino D. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir atsižvelgė į tai skirdamas bausmę apeliantui.

Byloje esantys duomenys rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, akivaizdu, kad anksčiau D. M. už analogiškų nusikaltimų padarymą paskirtos bausmės nesulaikė jo nuo naujų analogiškų nusikaltimų padarymo ir savo tikslų nepasiekė. Visa tai pagrįstai pirmosios instancijos teismui leido manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti D. M. už padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, paskyrus griežčiausią šio straipsnio sankcijoje numatytą bausmę, nes šiuo atveju akivaizdu, kad tik realiai atliekant laisvės atėmimo bausmę ir izoliavus jį nuo visuomenės bus užtikrintas bausmės paskirties įgyvendinimas.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, D. M., kaip recidyvistui, už tyčinius nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 2 dalyje, paskirtos mažesnės nei šio straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, bausmės yra teisingos, neperžengia BK 61 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų nuostatų, yra adekvačios jo padarytoms veikoms bei atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bausmės paskirtį ir nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra per griežta. Pagal byloje nustatytas ir apylinkės teismo sprendime nurodytas aplinkybes D. M. paskirtos bausmės atitinka BK 54 straipsnyje numatytus bausmės skyrimo pagrindus.

Kolegija pažymi, kad BK 77 straipsnio, tai yra lygtinio atleidimo nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą klausimas yra ne šio teismo kompetencijoje.

Atsižvelgdama į anksčiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendime bausmės skyrimo požiūriu baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė. Nuosprendyje pateikti išsamūs bausmės individualizavimo motyvai, todėl baudžiamojo proceso įstatymas šiuo požiūriu taip pat nepažeistas. Pagal byloje nustatytas ir apylinkės teismo sprendime nurodytas aplinkybes D. M. paskirtos bausmės atitinka BK 54 straipsnyje numatytus bausmės skyrimo pagrindus, yra adekvačios jo padarytoms veikoms bei atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bausmės paskirtį ir nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra per griežta. Kolegija išskirtinių aplinkybių, leidžiančių manyti, jog bausmės tikslai nuteistajam D. M. gali būti pasiekti skiriant švelnesnę bausmę, šioje byloje nenustatė. Nuteistojo D. M. apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo abejoti teismo išvadų dėl bausmės parinkimo pagrįstumu. Keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nuteistojo D. M. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo D. M. apeliacinį skundą atmesti.