- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-10-17
- Bylos Nr.
- 1-1899-966/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-31035-2016-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurga Vasiliauskienė
- Nukentėjusysis
- R. S.
- Kaltinamasis
- P. K.
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Kaunas, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, dirbantis UAB „Guostera“ direktoriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas:
- Kauno apylinkės teismo 2014-06-05 teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį (2 veikos – 2014-04-08, 2014-04-09), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 64¹ straipsnio 1 dalimi, 8 mėn. laisvės apribojimo, įpareigojant bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nėra susiję su darbu;
- Kauno apylinkės teismo 2014-10-07 teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį (veika 2014-01-26), vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, 4 MGL (520 Lt) (150,60 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2014-06-05 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme, 8 mėn. laisvės apribojimo, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ir 4 MGL (520 Lt) (150,60 Eur) dydžio bauda. Į paskirtosios bausmės laiką įskaičius iš dalies atliktą bausmę pagal Kauno apylinkės teismo 2014-06-05 teismo baudžiamąjį įsakymą. 2015-03-09 laisvės apribojimo bausmę atlikęs;
- Kauno apylinkės teismo 2016-05-31 teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (veika 2016-03-23), vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, 1 m. laisvės apribojimo, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti savo namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ir be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos bei dalyvauti smurtą artimoje aplinkoje ribojančiose programose, kurią jis privalo atlikti per 6 mėn. nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaičius laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016-03-23 20.10 val. iki 2016-03-25 12.40 val. (dvi paras);
- 2016-08-19 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (veika laikotarpiu 2015-11 – 12-30), vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, 8 mėn. laisvės apribojimo, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti savo namuose, jeigu tai nesusiję su darbu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šią bausmę subendrinus su 2016-05-31 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, 1 m. 6 mėn. laisvės apribojimo, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti savo namuose, jeigu tai nesusiję su darbu. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, prie paskirtos laisvės apribojimo bausmės pridėta visa Kauno apylinkės teismo 2014-10-07 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis (4 MGL bauda), 1 m. 6 mėn. laisvės apribojimo, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti savo namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, ir 4 MGL (150,60 Eur) bauda.
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
P. K. 2016 m. liepos 2 d. apie 16:00 val., būdamas namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), panaudodamas savo sugyventinės R. S. atžvilgiu fizinį smurtą - vieną kartą spirdamas nukentėjusiajai į kairę koją, sukėlė nukentėjusiajai R. S. fizinį skausmą
Kaltinamasis P. K. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino ir parodė, jog jam būnant namuose adresu: (duomenys neskelbtini), kur gyvena kartu su sugyventine R. S. ir jos mama N. S., jis su sugyventine vartojo alkoholinius gėrimus, susibarė ir jis jai spyrė į kairės kojos šlaunį. Ji dėl jo veiksmų negerai jautėsi, jai skaudėjo. Po to, ji iškvietė policiją ir atvažiavę policijos pareigūnai jį išsivežė. Nepilnamečiai vaikai su jais negyvena – yra atimti dėl alkoholio vartojimo ir netinkamo elgesio. Gailisi dėl padaryto nusikaltimo, atsiprašė sugyventinės, ši jam atleido, jie toliau kartu gyvena. Viskas vyksta dėl alkoholio, būdami neblaivūs susipyksta. Šiuo metu alkoholio nevartoja, mano, jam gydymas nereikalingas. Ikiteisminio tyrimo metu kaltu neprisipažino todėl, kad neprisiminė įvykio aplinkybių, teisme sakė tiesą.
Kaltinamajam pilnai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo P. K. visiško kaltės pripažinimo, kaltinamojo kaltė įrodyta ir kitais byloje sutrinktais įrodymais:
- nukentėjusioji R. S. parodė, kad su sugyventiniu P. K. gyvena jau tris metus, veda bendrą ūkį. P. K. yra smurtavęs prieš ją ir anksčiau. 2016-07-02 apie 16.00 val., (duomenys neskelbtini), jos sugyventinis P. K. spyrė jai į koją bei sužalojo ranką (b. l. 12);
- liudytoja N. S. parodė, kad yra R. S. mama. Kartu su dukra ir jos sugyventiniu P. K. gyvena adresu: Rimvydo g. 17-525, Kaune. 2016-07-02, tikslios valandos pasakyti negali, P. K. vartojo alkoholinius gėrimus, jos su R. S. alkoholinių gėrimų nevartojo. Išgėręs P. K. tapo labai agresyvus, pradėjo rėkti ant R. S., vadinti ją necenzūriniais žodžiais, vadino ją vėpla ir tada pradėjo ją „gnaibyti“, matė, kaip jis vieną kartą spyrė R. S. į koją, į kurią vietą tiksliai, ji neprisimena. Taip pat matė, kaip jis vieną kartą rankos delnu R. S. trenkė per veidą. Ką P. K. daugiau R. S. darė ji nematė, tik girdėjo, kad ši šaukė „Povilai nerauk plaukų, man skauda, nesižnaibyk“. Kai atsistojo ginti R. S., jis ją nustūmė, kad negalėtų prieiti prie jos. Tada R. S. paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir iškvietė policijos pareigūnus, kurie atvykę P. K. sulaikė. P. K. prieš R. S. smurtauja jau ne pirmą kartą. Jos abi jo bijo, todėl, kad jis yra kažkada joms pasakęs „jei jūs mane apskųsit, aš jums nedovanosiu, mano berniukai atvažiuos, pasiims, nuveš į mišką ir užkas“. Taip pat P. K. kažkada sakė, kad sukapos jas gabalais ir išmes pro penkto aukšto langą. Bijo, kad jis tiek R. S., tiek jai gali padaryti kažką blogo. Kažkada R. S. jai pasakė, kad ji jo bijo, tik nežino kaip jį „išneždint“ iš namų, kad jį myli, nenori, kad jis „atsisėstų“ į kalėjimą, nes po to jis jas gali nužudyti, todėl visada jam atleidžia, kai jis ją sumuša ir kaip šį kartą, dėl šio įvykio, pareiškimo nerašė bei atsisakė duoti parodymus prieš jį (b. l. 17-18);
- liudytojas A. Ž. parodė, kad 2016-07-02 dirbo radijo šaukiniu „453“, kai apie 16.37 val. iš Kauno AVPK budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), mušasi sugyventinis. Nuvykus į įvykio vietą, nustatyta, kad policiją kvietė R. S., kuri paaiškino, kad neblaivus sugyventinis P. K. jai trenkė į krūtinės sritį ir vieną kartą spyrė į kairės kojos šlaunies sritį. R. S. ranka parodė į vietas, į kurias buvo suduoti smūgiai, t. y. į krūtinės sritį ir kairės kojos šlaunies sritį. Smūgių lokalizacijos vietos buvo pažymėtos tarnybiniame pranešime. Pilietė sužalojimų ant savo kūno nerodė. P. K. buvo sulaikytas ir pristatytas į Kauno apskrities VPK areštinę (b. l. 20-21);
- tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo (b. l. 2-3);
- įvykio registracijos kertelėje iš policijos duomenų bazės užfiksuotas nukentėjusiosios R. S. skambutis apie įvykį, nurodyta, kad sugyventinis mušasi, spyrė į koją (b. l. 5).
Veikos kvalifikavimas
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui.
Aukščiau aptartais ir teismo posėdyje ištirtais įrodymais – paties kaltinamojo prisipažinimu, nukentėjusiosios bei liudytojos parodymais, pareiškime bei tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto užfiksuotais duomenimis, neginčijamai nustatyta, jog P. K. tyčia menkaverčio konflikto metu, 2016-07-02 apie 16.00 val., (duomenys neskelbtini), savo sugyventinei R. S. spyrė į koją, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą. Kaltinamasis kaltę pripažino visiškai, abejoti jo parodymais teismas neturi pagrindo, kadangi jie sutampa su nukentėjusiosios, liudytojos parodymais, kitais rašytiniais bylos duomenimis – tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, įvykio registracijos kertele iš policijos duomenų bazės. Nukentėjusioji aplinkybę, kad kaltinamasis prieš ją smurtavo įspirdamas jai į koją, tiksliau šlaunį, nurodė ir į įvykio vietą atvykusiam pareigūnui, ką jis patvirtino apklausiamas liudytoju. Tai, kad P. K. veikė tiesiogine tyčia, matyti iš to, kad būdamas neblaivus iš pykčio spyrė į koją, kas rodo, kad kaltinamasis turėjo tikslą smurtauti, sukelti fizinį skausmą nukentėjusiajai. Tai rodo, kad jis suprato pavojingą savo veikos pobūdį, dėl to galinčius kilti padarinius, norėjo taip veikti ir numatomų padarinių aktyviais veiksmais siekė. Kaltinamasis savo kaltę pripažino, nurodė, kad nukentėjusiajai dėl jo veiksmų skaudėjo, kad ji jautė fizinį skausmą, tai patvirtino ir nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu. Dėl paminėtų aplinkybių kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Kaltinamajam suformuluotame kaltinime neteisingai nurodyta esminė aplinkybė - nusikaltimo padarymo laikas, tai yra 2016-07-03. Bylos medžiaga nustatyta, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką įvykdė 2016-07-02, todėl ši kaltinimo aplinkybė atitinkamai tikslintina, nurodant, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė 2016-07-02. Tokia kaltinimo korekcija kaltinamojo teisių nesuvaržo, kadangi ji neišplečia kaltinimo apimties ir nekeičia veikos juridinės kvalifikacijos.
Bausmės skyrimas
Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamojo P. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė dėl nusikalstamos veikos padarymo yra tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokole Nr. 1578 nurodyta, kad 2016-07-02 17.18 val. P. K. nustatytas sunkus girtumo laipsnis (5,45 promilių) (b. l. 32).
P. K. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 140 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 3 dalis), veikdamas tiesiogine tyčia, nusikalstama veika smurtinė, padaryta prieš šeimos narį, baigta, turtinės ar neturtinės žalos nukentėjusioji atlyginti nereikalauja. Jis nekartą baustas administracine tvarka už girto pasirodymą viešoje vietoje, viešosios tvarkos pažeidimus (b. l. 40-43, 44-47), priklausomybės ligų centre neužregistruotas, registruotas VšĮ Respublikinėje Kauno ligoninės padalinio Psichiatrijos ligoninėje, diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, kiti psichikos ir elgesio sutrikimai, specialisto išvada: netikslinga atlikti teismo psichiatrinę ekspertizę (b. l. 61, 64, 69), dirba. Kaltinamasis nusikalto ankščiau būdamas teistas tris kartus, tame tarpe ir už tokio paties pobūdžio nusikalstamas veikas prieš sugyventinę, nusikalto teistumui neišnykus bei neatlikęs 2014-10-07 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės – baudos, kas pagal BK 27 straipsnio 1 dalį vertinama kaip nusikaltimų recidyvas, nusikalstamą veiką padarė būdamas girtas, smurtavo prieš sugyventinę ir tai apibūdina jį kaip asmenį, linkusį nesilaikyti moralės, dorovės nuostatų, smurtauti prieš šeimos narį. Kaltinamasis anksčiau buvo baustas švelnesnėmis bausmėmis – bauda, laisvės apribojimu, tačiau tai jokios teigiamos įtakos jo elgesiui nepadarė jis toliau nusikalsta, todėl teismas sprendžia, kad švelnesnių bausmės rūšių P. K. nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, bausmės tikslai kaltinamajam gali būti pasiekti tik skiriant su realiu laisvės atėmimu susijusią bausmę, todėl už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą kaltinamajam skirtina sankcijoje numatyta griežčiausia bausmės rūšis - terminuotas laisvės atėmimas, jos terminą nustatant mažesnį nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamąją bylą išnagrinėjus atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, ir asmeniui pripažinus savo kaltę (BK 64¹ straipsnio 2 dalis), šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė yra sumažintina vienu trečdaliu.
P. K. šią nusikalstamą veiką padarė prieš priimant Kauno apylinkės teismo 2016-08-19 nuosprendį, todėl šiuo nuosprendžiu paskirtoji bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, dalinio sudėjimo būdu bendrintina su Kauno apylinkės teismo 2016-08-19 nuosprendžiu paskirta bausme, į bausmės laiką įskaitant iš dalies atliktą laisvės apribojimo bausmę bei išieškotą paskirtos baudos sumą pagal 2016-08-19 nuosprendį.
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis yra susaistytas socialiniais šeimos ir darbo ryšiais, t. y. dirbantis, padarė nesunkų nusikaltimą, nesukėlusį nukentėjusiajai sunkių padarinių, liekamųjų reiškinių, nukentėjusiosios atsiprašė, žada daugiau prieš ją smurto nenaudoti, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, įvertinus ir nukentėjusiosios nuomonę - nukentėjusiojo patvirtino, kad atleidžia kaltinamajam, nenori, kad jis būtų pasiųstas atlikti realią laisvės atėmimo bausmę, teismas daro išvadą, kad realus bausmės vykdymas gali paveikti kaltinamojo socialinius ryšius, atimti iš kaltinamojo jo pasiryžimą ir galimybę dirbti bei gyventi visavertį gyvenimą. Esant išdėstytoms aplinkybėms, įvertinus minėtų, tiek teigiamai, tiek neigiamai kaltinamąjį apibūdinančių aplinkybių visumą, yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 75 straipsnis ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas kaltinamajam atidėtinas skiriant įstatymo numatytus įpareigojimus bei baudžiamojo poveikio priemonę, kas bus pakankamai efektyvu, norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ir tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, bei asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, taip užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 35-36), pradėjus nuosprendžio vykdymą, panaikintina. Jis buvo laikinai sulaikytas nuo 2016-07-02 16.37 val. iki 2016-07-04 15.06 val. (dvi dienas) (b. l. 30, 33), šis terminas įskaitytinas į bausmės laiką (BK 66 straipsnis).
Byloje civilinis ieškinys nepareikštas. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra. Daiktinių įrodymų byloje nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
P. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam bausmę – 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, skirti 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2016-08-19 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, ir skirti galutinę subendrintą bausmę – 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo bei 4 MGL (150,60 eurų) dydžio baudą. Į paskirtosios bausmės laiką jos atlikimo atveju įskaityti atliktą laisvės apribojimo bausmės dalį bei išieškotą baudos sumą pagal 2016-08-19 Kauno apylinkės teismo nuosprendį. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į laisvės apribojimo bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką – dvi dienas, vieną sulaikymo dieną prilyginant dviems laisvės apribojimo dienoms.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant P. K.:
- per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;
- tęsti darbą;
- per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, P. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią priemonę įvykdyti per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti įsiteisėjusį nuosprendį – panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.