Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Pranas Šimkus Baudžiamoji byla Nr. 1A-802-185-2012

Teisėjas Artūras Dilys Teisminio proceso Nr. 1-83-1-00358-2012

Procesinio dokumento kategorija 2.4.

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUOSPRENDIS

2012 m. spalio 19 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Prano Šimkaus,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo J. M. gynėjo advokato Irmanto Ruželės apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendžio, kuriuo J. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 227 str. 1 d. ir nubaustas laisvės apribojimo bausme 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant šiuo laikotarpiu mokytis, o mokslą pabaigus pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje, kiekvieną dieną nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

J. M. nuteistas už tai, kad 2012 m. rugpjūčio 8 d., apie 21 val., Rokiškyje, tarnybiniame policijos pareigūnų automobilyje „Škoda Octavia“, v/n (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir prašydamas policijos pareigūnų nerašyti administracinės teisės pažeidimo protokolo už padarytus administracinius teisės pažeidimus, padėdamas pinigus tarnybiniame automobilyje prie bėgių svirtelės, davė kyšį - 200 litų valstybės tarnautojams - Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio patruliui V. K. ir Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio vyresniajam patruliui H. S..

Skundu sutinkama su nuosprendžio argumentu, kad J. M. anksčiau nėra teistas, todėl jam, kaip asmeniui pirmą kartą teisiamam už tyčinio nesunkaus nusikaltimo padarymą parinktina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmės rūšis (BK 55str.), tačiau atkreipiamas dėmesys į tai, kad BK 227 str. l d. sankcijoje yra numatytos kelios su laisvės atėmimu nesusijusios bausmių rūšys - bauda ir laisvės apribojimas. Dėl šių bausmių rūšių teismas visiškai nuosprendyje nepasisakė, šio klausimo nenagrinėjo net teisiamojo posėdžio metu ir nepagrįstai, be jokių motyvų, paskyrė laisvės apribojimo bausmę.

Iš bylos duomenų matyti, kad J. M. nusikalstamos veikos darymo metu yra sulaukęs pilnametystės, todėl yra įgijęs visišką civilinį veiksnumą (CK 2.5 str.), tuo tarpu teismas nesiaiškino, ar J. M. turi nuosavybės teise jam priklausančio turto, lėšų, pajamų, kas leistų svarstyti tokios bausmės kaip bauda paskyrimą.

Skunde nurodoma, kad J. M. gyvena pas tėvus Kazliškio kaime, Rokiškio rajone, tėvai verčiasi ūkiškai, turi pakankamai stambų ūkį, kuriame įvairius ūkio darbus padeda dirbti ir J. M. (gyvulių šėrimas, pašarų ruošimas ir kt.). Už pagalbą ūkyje tėvai ne tik išlaiko J. M., bet ir paremia jį materialiai, todėl ilgainiui J. M. yra susitaupęs pakankamai lėšų, kuriomis turi pilną teisę laisvai disponuoti ir galėtų įvykdyti paskirtą bausmę - baudą (pridėtas banko sąskaitos išrašas). J. M. mokumą patvirtina ir ta aplinkybė, kad jis nusikaltimo padarymo dieną yra padaręs ir administracinės teisės pažeidimą, už kurį paskirtą baudą yra sumokėjęs (pridedama pagrindžiantis kvitas). Tuo tarpu teismo paskirta bausmė - laisvės apribojimas ir ypač ta dalis, kad J. M. yra įpareigojamas būti namuose nuo 22 iki 6 val., tampa didele kliūtimi padėti namiškiams, nes neretai dideliame ūkyje darbai atliekami iki vėlumos, ypatingai derliaus nuėmimo laikotarpiu. Gynėjas skunde pažymi ir tai, J. M. nusikalstama veika nebuvo padaryta vėlai (paros atžvilgiu), todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad įpareigojimas būti namuose nuo 22 iki 6 val. gali būti teismo taikytas dėl galimybių apribojimo nuteistajam daryti naujas nusikalstamas veikas. J. M. sutinka su jam skirtina kita bausmės rūšimi - bauda.

Gynėjas pritaria nuosprendyje išdėstytiems motyvams dėl bausmės dydžio, kuriais teisinga bausmė nuteistajam laikyta mažesnė, nei parinktos bausmės rūšies vidurkis (BK 61 str. 2 d.), ir mano, kad teisingumo ir protingumo kriterijus bei bausmės tikslus atitiktų 6 MGL (780 lt) dydžio bauda.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Skunde advokatas I. Ruželė neginčija nuteistojo J. M. kaltės, padarius nusikaltimą, numatytą BK 227 str. l d., tačiau, manydamas, kad teismo paskirta bausmė – laisvės apribojimas savo rūšimi yra sunkiai įvykdoma, neatitinka nuteistojo asmenybės bei BK 41str. 2d. numatytos bausmės paskirties, prašo keisti ją į 6 MGL (780 lt) dydžio baudą.

Bausmės skyrimas yra viena svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų, kurios metu teismas parenka konkrečią baudžiamajame įstatyme numatytą prievartos priemonę asmeniui, pripažintam kaltu konkrečios nusikalstamos veikos padarymu. Įstatymų leidėjo įtvirtinti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai – viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų. Jų buvimas atspindi nuostatą, kad bausmė turi būti individualizuota ir paskirta atsižvelgiant į baudžiamojo įstatymo reikalavimus bei atitikti BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį.

Lietuvos Respublikos BK 227 straipsnio 1 dalies sankcija numato šias bausmes: baudą arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki ketverių metų. Kaip ir nurodyta apeliaciniame skunde, teismas motyvavo, kodėl neskiriama su laisvės atėmimu susijusi bausmė (pirmą kartą teisiamas už tyčinio nesunkaus nusikaltimo padarymą), tačiau nepateikė jokių motyvų, kodėl būtent jo skirta laisvės apribojimo bausmė bei į jos turinį įeinantys įpareigojimai geriausia atitinka bausmės paskirtį ne tik nubausti asmenį, bet ir jį pataisyti.

Reikia pažymėti, kad BK 42 straipsnyje, kuriame išdėstytas bausmių sąrašas, visos bausmės išvardijamos nuosekliai pagal jų griežtumą – pradedant švelniausia (viešųjų teisių atėmimu) ir baigiant griežčiausia (areštu už baudžiamąjį nusižengimą ir laisvės atėmimu iki gyvos galvos už nusikaltimą). Šiuo bausmių sistemos konstravimo principu vadovaujamasi ir nustatant konkrečias bausmes Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies sankcijose. Taigi, vadovaujantis BK 42 straipsniu, teismas nuteistajam J. M. paskyrė antrą pagal griežtumą BK 227 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, įpareigojant šiuo laikotarpiu mokytis, o mokslą pabaigus pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje, kiekvieną dieną nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose. Kolegija, įvertinusi nuteistojo asmenybę, nusikaltimo pavojingumą bei jo padarymo būdą, mano, kad pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė individualizuota netinkamai. Iš bylos medžiagos matyti, kad J. M. neteistas, administracine tvarka nebaustas, padarytas apysunkis nusikaltimas padarinių nesukėlė. Mokosi gimnazijoje, charakterizuojamas teigiamai. Byloje yra viena J. M. baudžiamąją atsakomybę lengvinanti (BK 59 str. 1 d. 2 p.) ir viena sunkinanti (BK 60 str. 1 d. 9 p.) aplinkybė. Minėtos bausmės skyrimui reikšmingos aplinkybės rodo, kad bausmės tikslai jauno amžiaus, anksčiau jokių teisės pažeidimų nepadariusiam ir turinčiam savų pajamų asmeniui bus pasiekti paskyrus švelniausią sankcijoje numatytą bausmę – baudą, kurios dydis mažesnis, nei įstatymu numatytas baudos vidurkis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad laisvės apribojimo bausmė su teismo paskirtais įpareigojimais mokytis, o mokslą pabaigus pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje ir kiekvieną dieną nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, nedarytų jokio poveikio nuteistajam, kuris ir taip mokosi bei dirba tėvų ūkyje, o jo vienintelė nusikalstama veika padaryta ne nakties metu. Be to, įpareigojimas būti namuose nustatytu laiku yra nesuderinamas su ilgai trunkančiais ūkio darbais. Taigi, nuosprendis keičiamas dėl neteisingai paskirtos bausmės (BK 328 str. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 2 p.,

NUSPRENDŽIA:

Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendį pakeisti.

J. M., pripažintam kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 str. 1 d. skirti 10 MGL (1300 Lt) dydžio baudą.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.