Kauno apygardos teismo nutartis

2015-06-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-1186-238/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-06-30
Bylos Nr.
1S-1186-238/2015
Teisminio proceso Nr.
1-41-1-00319-2011-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Danguolė Šiugždinytė
Nuteistasis
A. M.
Kategorijos
Nr. 1S-1186-238/2015;
Teisminio proceso Nr. 1-41-1-00319-2011-4; Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19.
(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. birželio 30 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo A. M. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 21 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo A. M. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) nutarimo nuteistajam A. M. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. nuteistas Šiaulių apylinkės teismo 2013-12-13 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 260 straipsnio 3 dalį (3 epizodai), jam paskirtos bausmės, kurios vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams 4 mėnesiams. Bausmės pradžia – 2011-05-26, bausmės pabaiga – 2016-09-23. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 1 metai 5 mėnesiai 22 dienos (Komisijos nutarimo priėmimo dieną, t. y. 2015-04-01).

Nuteistasis A. M. pateikė Komisijai prašymą lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos. Komisijos 2015-04-01 priimtu nutarimu Nr. 94-161 nutarta netaikyti nuteistajam A. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Komisija apsvarstė visą pateiktą medžiagą, įvertino nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo metu ir tai, kad nors nuteistasis bausmės atlikimo metu įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jas įsisavino, atliko įstatymo numatytą bausmės dalį, tačiau nuteistasis anksčiau teistas dvylika kartų, jam buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, vieną kartą lygtinio paleidimo sąlygas pažeidė. Dėl dabartinio padaryto nusikaltimo kaltę pripažįsta iš dalies. Nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje, kurioje buvo ir jo žmona. Bausmės atlikimo metu nuteistasis buvo baustas drausminėmis nuobaudomis, nesimoko, lankė priklausomų asmenų savitarpio pagalbos grupę, tačiau Alytaus pataisos namuose anoniminių narkomanų savitarpio pagalbos grupės užsiėmimų nelanko, turimos problemos nesprendžia. Pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė. Komisija darė išvadą, kad netikslinga nuteistąjį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, kad jis, būdamas laisvėje, nedarys naujų nusikaltimų ir laikysis įstatymų.

Šalies argumentai

Nuteistasis A. M. su skundu kreipėsi į Alytaus rajono apylinkės teismą, prašė Komisijos 2015-04-01 nutarimą panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietos.

Alytaus rajono apylinkės teismas 2015-05-21 nutartimi nuteistojo A. M. skundą atmetė ir konstatavo, kad šiuo metu lygtinai paleidus nuteistąjį A. M. iš pataisos įstaigos, būtų neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei teisingumo principas, būtų pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra, nėra pagrindo išvadai, jog šiuo metu lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis A. M. bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Šalies argumentai

Skunde nuteistasis A. M. prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2015-05-21 nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – tenkinti jo prašymą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir paleisti jį lygtinai iš pataisos namų. Skunde nurodo, kad jis įvykdė socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pasiryžęs dorai ir sąžiningai gyventi. Taip pat nurodo, kad jis turi judėjimo negalią, po traumos labai sunkiai kalba, tačiau net ir tai nesutrukdė jam lankyti reabilitacijos kursų bei mokytis blaiviai ir dorai gyventi.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. M. skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – LR BVK) 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Lygtinai iš pataisos įstaigos gali būti paleisti tik tie asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.

Tuo atveju, kai asmuo atitinka formaliuosius lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos kriterijus, numatytus LR BVK 157 straipsnyje, t. y. yra atlikęs reikiamą dalį paskirto bausmės laiko, turi būti įvertintos ir kitos aplinkybės (nuteistojo asmenybė, padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnis, pobūdis ir padarymo aplinkybės, ankstesni teistumai, nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės).

Konstatuojama, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino aplinkybes, kurios reikšmingos darant išvadas apie tai, ar yra pagrindas nuteistojo atžvilgiu taikyti LR BVK 157 straipsnio nuostatas. Teismas įvertino nuteistojo asmenybę, elgesį bausmės atlikimo metu, charakteristiką, socialinio tyrimo išvadas, nusikalstamo elgesio riziką, padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, pobūdį ir kitas reikšmingas aplinkybes.

Aukštesniojo teismo nuomone, nuteistasis A. M. atitinka formaliuosius lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos kriterijus, numatytus LR BVK 157 straipsnyje, t. y. yra atlikęs reikiamą dalį paskirto bausmės laiko, tačiau vertinamos kitos aplinkybės (nuteistojo asmenybė, padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnis, pobūdis ir padarymo aplinkybės, teistumai, nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės), kurios šiuo metu dar neleidžia daryti išvados, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Klausimą, ar yra pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos: nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu, asmenybės vertinimo, padarytų nusikalstamų veikų pobūdžio ir pavojingumo laipsnio, teistumų, neatliktos bausmės dydžio ir kitų veiksnių. Taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga.

Iš pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis A. M. anksčiau yra teistas net 12 (dvylika) kartų, jam anksčiau buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau nuteistasis pažeidė lygtinio paleidimo sąlygas, taigi šie duomenys patvirtina, jog nuteistasis nepateisino teismo jam parodyto pasitikėjimo, nesistengė pakeisti savo nusikalstamo elgesio. Bausmės atlikimo metu nuteistasis pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus yra pažeidęs net 7 kartus (kuomet skatintas buvo tik 1 kartą), ir nors paskirtos nuobaudos nebegalioja, tačiau neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir patvirtina, kad jo elgesys bausmės atlikimo metu negali būti vertinamas kaip nepriekaištingas, ir apibūdina asmenį kaip linkusį pažeidinėti nustatytas elgesio normas. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas pagal OASys metodiką yra net 93 balai, tai rodo, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, artima aukštai, nors Vilniaus pataisos namuose buvo 74 balai, taigi šios nustatytos aplinkybės patvirtina, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika didėja, o tai neleidžia daryti išvados, jog nuteistasis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nebenusikals. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nustatyta gana daug kriminogeninių veiksnių – kriminalinė praeitis, gyvenimo stilius ir draugai, piktnaudžiavimas narkotinėmis medžiagomis. Skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad nuteistojo A. M. skunde nurodomos aplinkybės, kurių pagrindu jis prašo taikyti lygtinį paleidimą (tai, kad jis įvykdė socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pasiryžęs dorai ir sąžiningai gyventi. ir kt.), tokios išvados taip pat nesuponuoja.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, bet ir nubausti jį už padarytą nusikaltimą, atimti ir apriboti jam galimybę daryti naujus nusikaltimus, paveikti nusikaltimą padariusį asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (LR BK 41 straipsnis). Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo teismo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurių turinys nėra neteisingas. Kaip ne kartą konstatuota Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo aktuose, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (pvz., Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

Manytina, kad A. M. neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis, atsižvelgus į jo asmenybę, dar yra gana didelė, o per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už itin pavojingą visuomenei veiką, šiuo atveju – du sunkius nusikaltimus, o tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, Komisija padarė visiškai pagrįstą išvadą, jog šiuo metu netikslinga nuteistąjį A. M. lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, kadangi nėra pagrindo manyti, kad jis, būdamas laisvėje, nedarys naujų nusikaltimų ir laikysis įstatymų, o nuteistąjį paleidus lygtinai, nebus įgyvendintas teisingumo principas. Pažymėtina ir tai, kad skundą dėl Komisijos nutarimo siūlė atmesti ir prokurorė. Taikant lygtinį paleidimą iš nuteistojo tikimasi, kad jis ne tik lygtinio paleidimo laikotarpiu nenusikals, o lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos turės ir ilgalaikį poveikį sustabdant asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, tačiau to nagrinėjamu atveju teigti nėra pagrindo.

Esant šioms aplinkybėms teismas pagrįstai netenkino A. M. skundo ir nepanaikino Komisijos nutarimo. Pirmosios instancijos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, ją naikinti pagal skundo argumentus teisinio pagrindo nėra, todėl nuteistojo A. M. skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutarė:

nuteistojo A. M. skundą atmesti, o Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 21 d. nutartį palikti galioti.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja Danguolė Šiugždinytė