Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ patikslintą ieškinį atsakovei Plungės rajono savivaldybei, tretiesiems asmenims SĮ „Plungės būstas“, M. K. (buv. K.), I. J., K. J. dėl skolos už suvartotą elektros energiją priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ atstovė palaikė ieškinį, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad nesutinka šioje byloje keisti atsakovą, kadangi tam nėra jokio teisinio pagrindo. Mano, kad atsakovas yra tinkamas. Papildomai paaiškino, kad skolos susidarymo ir butų nuomos sutarčių sudarymo laikotarpiai nesutampa. Bute, esančiame (duomenys neskelbtini) skola susidarė nuo 2010 m. gruodžio 31 d. iki 2015 m. lapkričio 20 d., o buto nuomos sutartis su trečiuoju asmeniu I. J. sudaryta nuo 2009 m. kovo 26 d. iki 2010 m. kovo 31 d.; bute esančiame V(duomenys neskelbtini), skola susidarė nuo 2012 m. liepos 30 d. iki 2013 m. rugpjūčio 21 d., o buto nuomos sutartis su trečiuoju asmeniu K. J. sudaryta nuo 2011 m. sausio 24 d. iki 2012 m. sausio 31 d., vėl sudaryta nuo 2013 m. sausio 22 d. iki 2013 m. liepos 29 d., todėl neaišku, kas minėtu laikotarpiu gyveno bei ar gyveno, atsakovei nuosavybės teise priklausiančiuose butuose, todėl ieškovė neturi jokio pagrindo reikalauti prievolės įvykdymo iš trečiųjų asmenų M. K. (buv. K.), I. J., K. J., kadangi šie asmenys minėtuose butuose skolos susidarymo laikotarpiu galimai negyveno. Ieškovė nurodo, kad elektros pirkimo-pardavimo sutartis su atsakove sudaryta konkliudentiniais veiksmais, ieškovas domėtis kiekvieno vartotojo atsiskaitymais už suvartotą elektros energiją dėl didelio vartotojų kiekio neturi objektyvių galimybių.

Trečiasis asmuo SĮ „Plungės būstas“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teisminio nagrinėjimo metu trečiojo asmens SĮ „Plungės būstas“ atstovas sutiko su atsakovės išdėstytais argumentais. Nurodė, kad raginimus grąžinti įsiskolinimą gavo, tik tada, kai nuomininkai minėtuose butuose seniai nebegyveno. Mano, kad šiuo atveju ieškovas elgėsi aplaidžiai. Skolininkams nemokant už elektros tiekimo paslaugas, ieškovas turėjo nutraukti elektros energijos tiekimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš bylos medžiagos nustatyta, jog ieškovė tiekia elektros energiją butams, esantiems adresu (duomenys neskelbtini) (patikslintame ieškinyje klaidingai nurodyta (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kurie nuosavybės teise priklauso atsakovei Plungės rajono savivaldybei. Atsakovė su trečiuoju asmeniu M. K. (K.) 2000-12-15 sudarė gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį. Atsakovė 2011-01-24 taip pat sudarė gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį su trečiuoju asmeniu K. J., nuomos sutartis sudaryta iki 2012-01-31, bei 2009-03-26 sudarė gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį su trečiuoju asmeniu I. J., nuomos sutartis sudaryta iki 2012-01-31. 2011-01-24 bei 2009-03-26 nuomos sutartimis nuomininkės įsipareigojo sudaryti komunalinių paslaugų teikimo sutartis su tų paslaugų tiekėjais ir pagal sudarytas sutartis mokėti nuomos mokestį ir mokestį už komunalines paslaugas pagal nustatytą tvarką patvirtintus tarifus (2011-01-24 gyvenamosios patalpos nuomos sutarties Nr. 3 ir 2009-03-26 gyvenamosios patalpos nuomos sutarties Nr. 8 4.5. punktas). 2000-12-15 numos sutartimi nuomininkė įsipareigojo kas mėnesį (...) sumokėti nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčius (Savivaldybių manevrinio butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutarties 2.2 punktas). Ieškovės pateikti paskaičiavimai patvirtina, kad už laikotarpį nuo 2007 m. vasario 1 d. iki 2012 m. vasario 22 d. atsakovė nėra atsiskaičiusi su ieškove už butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), bendroms reikmėms patiektą elektros energiją, todėl susidarė 231,02 Eur skola, taip pat, nuo 2010 m. gruodžio 31 d. iki 2015 m. lapkričio 20 d. atsakovė nėra atsiskaičiusi už patiektą elektros energiją butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), todėl susidarė 197,63 Eur skola, ir nuo 2012 m. liepos 30 d. iki 2013 m. rugpjūčio 21 d. atsakovė nėra atsiskaičiusi su ieškove už butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), bendrosioms reikmėms patiektą elektros energiją, todėl susidarė 90,82 Eur skola. Bendra skolos suma yra 519,47 Eur.

Byloje keliamas klausimas dėl to, iš ko – nuomininkių ar savininkės – energijos tiekėjas gali reikalauti apmokėti už butui tiekiamą elektros energiją.

Energijos pirkimo – pardavimo sutartis reglamentuoja CK šeštosios knygos septintojo skirsnio normos, kuriose energijos vartotojas įvardijamas kaip abonentas (t. y. pirkimo–pardavimo sutarties šalis – pirkėjas), tačiau ši sąvoka nedetalizuojama, jos išaiškinimas nepateiktas ir Elektros energetikos įstatyme, todėl taikytinos specialiosios elektros energijos tiekimo santykius reglamentuojančios normos, įtvirtintos 2013 metais galiojusios Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu (Žin., 2013, Nr. 125-6396, toliau- Taisyklės). Taisyklių 100 punktas numato, jog tuo atveju, jei su tiekėju ir (ar) operatoriumi nėra sudaryta sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti, už patiektą elektros energiją, reaktyviąją energiją ir (ar) elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas. Iš šios normos formuluotės matyti, kad savininko pareiga atsiskaityti už elektros energiją kyla esant bent vienai iš alternatyvių sąlygų, t. y. kai sutartis su visuomeniniu tiekėju nesudaryta arba kai vartotojo neįmanoma nustatyti. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad patalpų, kuriose vartojama elektros energija, savininkas privalo atsiskaityti su elektros energijos tiekėju visais atvejais, kai su elektros energijos tiekėju nėra sudaryta rašytinė sutartis arba neįmanoma nustatyti vartotojo. Taisyklių 20 punkte nurodyta, kad elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartį operatoriai ar tiekėjai, esant savininko raštiškam sutikimui, gali sudaryti ne tik su savininkais, bet ir su nuomininkais. Taigi, daugiabučio namo butui tiekiamos elektros energijos pirkimo – pardavimo sutarties šalis gali būti ne tik savininkas, bet ir buto nuomininkas, tačiau pirkimo – pardavimo santykiai tarp nuomininko ir elektros energijos tiekėjo gali atsirasti tik iš rašytinės pirkimo – pardavimo sutarties, bet ne iš faktinio elektros energijos vartojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2013).

Pažymėtina, kad savivaldybė civiliniuose teisiniuose santykiuose yra šių santykių dalyvė lygiais pagrindais kaip ir kiti civilinių teisinių santykių dalyviai (CK 2.36 str. 1 d.). Sudarydama, vykdydama ir nutraukdama gyvenamosios patalpos nuomos bei kitas civilines teisines sutartis, savivaldybė veikia ne kaip viešojo administravimo įgaliojimus turinti institucija, bet kaip civiliniuose – teisiniuose santykiuose dalyvaujantis viešasis juridinis asmuo. Savivaldybė, vykdydama socialinės politikos funkciją – nuomodama socialinį būstą, atsako už tinkamą tokios funkcijos vykdymą ir neturi pagrindo vienašališkai perkelti rizikos ūkio subjektams dėl veiksmų asmenų, kuriems ji privalo suteikti socialinį būstą, nes tai prieštarautų ne tik teisės aktams, reglamentuojantiems energijos tiekimo teisinius santykius, bet ir teisingumo bei protingumo kriterijams.

Nagrinėjamoje byloje duomenų apie tai, kad atsakovei priklausančių butų nuomininkės būtų sudariusios rašytines elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartį su ieškove, nėra. Tai reiškia, kad pagal bendrą taisyklę, nepaisant to, kas naudojasi objektui tiekiama elektros energija, jeigu su tuo asmeniu nėra sudaryta rašytinė elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartis, elektros energijos pirkimo – pardavimo santykių dalyviu turėtų būti laikomas objekto savininkas, kuris ir privalo atsiskaityti su elektros energijos tiekėju. Atsakovės argumentai, kad ji nėra tinkama šalis, nes negali atsakyti už nuomininkės prievoles, atmestini kaip nepagrįsti. Nuomininko pareiga atsiskaityti už suvartotą elektros energiją gali kilti iš nuomos sutarties ir nuomos santykių, tačiau nagrinėjamoje byloje sprendžiami ne nuomininko ir nuomotojo (būsto savininko) tarpusavio atsiskaitymo santykiai, bet elektros energijos pirkimo – pardavimo sutarties šalių, t. y. elektros energijos tiekėjo bei vartotojo, santykiai. Šių santykių dalyvis (elektros energijos pirkėjas) yra būsto savininkas; nuomininkas elektros energijos pirkimo – pardavimo santykių dalyviu gali tapti sudaręs rašytinę sutartį su elektros energijos tiekėju. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2013).

Kaip minėta, 2011-01-24 bei 2009-03-26 nuomos sutartimis nuomininkės įsipareigojo sudaryti komunalinių paslaugų teikimo sutartis su tų paslaugų tiekėjais ir pagal sudarytas sutartis mokėti nuomos mokestį ir mokestį už komunalines paslaugas pagal nustatytą tvarką patvirtintus tarifus (2011-01-24 gyvenamosios patalpos nuomos sutarties Nr. 3 ir 2009-03-26 gyvenamosios patalpos nuomos sutarties Nr. 8 4.5. punktas). 2000-12-15 numos sutartimi nuomininkė įsipareigojo kas mėnesį (...) sumokėti nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčius (Savivaldybių manevrinio butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutarties 2.2 punktas). Tokios Nuomos sutarčių nuostatos patvirtina, jog atsakovė, suvokdama tinkamo elektros energijos pirkimo - pardavimo teisinio santykio įforminimo reikšmę, turėdama galimybę kontroliuoti nuomininkių veiksmus, nesiėmė praktinių veiksmų, kuriais būtų užtikrinta atsakovės, kaip gyvenamųjų patalpų savininkės, teisių apsauga (neišreikalavo, kad nuomininkės vykdytų savo sutartinius įsipareigojimus).

Teismas atmeta kaip neturinčius teisinės reikšmės ieškinio reikalavimų pagrįstumui atsakovės atstovės bei trečiojo asmens atstovo teismo posėdyje išdėstytus argumentus, jog ieškovas, elektros energijos vartotojams nemokėjus už teikiamas elektros energijos paslaugas turėjo informuoti atsakovę apie skolos susidarymą iš anksto bei nutraukti elektros energijos tiekimą vartotojams. Tačiau šios aplinkybės galėtų turėti įtakos sprendžiant klausimą dėl netesybų ar nuostolių, susijusių su vėlavimu atsiskaityti, priteisimo, jeigu toks reikalavimas byloje būtų pareikštas, tačiau negali būti vertinama kaip reikšminga sprendžiant klausimą dėl skolos už elektros energiją priteisimo. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, jog suvokdama teisės aktais sukurtą teisinį reguliavimą, atsakovė pati privalėjo domėtis, kaip vykdomi su komunalinių mokesčių mokėjimu susiję įsipareigojimai. Juolab, kad tiek 2011-01-24 gyvenamosios patalpos nuomos sutarties Nr. 3 tiek ir 2009-03-26 gyvenamosios patalpos nuomos sutarties Nr. 8 4.5. punkte įtvirtinta nuomininko pareiga sudaryti komunalinių paslaugų teikimo sutartis su tų paslaugų tiekėjais, tačiau atsakovė nesidomėjo ar nuomininkai vykdo nuomos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, t. y. ar nuomininkai sudarė komunalinių paslaugų teikimo sutartis su tų paslaugų tiekėjais bei ar jie tinkamai atsiskaito už nuomojamiems butams teikiamas paslaugas. Atsakovė negalėjo nesuvokti jai tenkančios teisės aktuose įtvirtintos pareigos, ji privalėjo imtis administracinių veiksmų šios pareigos apimčiai kontroliuoti, kurie gali būti siejami tiek su nuomininkų prisiimtų įsipareigojimų vykdymo kontrole, tiek ir su glaudesniu bendradarbiavimu su ieškove, nukreiptu į operatyvų informacijos gavimą, iniciavimu. Nagrinėjamoje byloje išdėstytą atsakovės poziciją teismas vertina kaip nepagrįstą siekį atsakovės įgyvendinamą su socialine funkcija susijusią riziką, jog socialinio būsto nuomininkai nevykdys nuomos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų apmokėti už komunalines paslaugas, perkelti su nuomos santykiais nesusijusiam subjektui - elektros energijos tiekėjui.

Atsakovės atstovės dėstomi argumentai, kad butų nuomininkai turėjo pareigą atsiskaityti už butui teikiamas ir kitokias paslaugas negali būti tapatinama su pareiga atsiskaityti už elektros energiją, kurią reglamentuoja specialus norminis teisės aktas, dėl ko ir bylose dėl įsiskolinimo už atitinkamas paslaugas priteisimo formuojamos teisės normų aiškinimo ir taikymo taisyklės negali būti laikomos precedentu bylose dėl įsiskolinimo už elektros energiją priteisimo, akcentuojama ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2013).

Taip pat, atsakovė, remdamasi Mokesčių administravimo įstatymo 107 straipsnio 1 dalimi (toliau – MAĮ) prašo taikyti senatį pareikštam reikalavimui dėl skolos apmokėjimo, kuri susidarė, dėl netinkamo atsiskaitymo už patiektą elektros energiją butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2007 m. vasario 1 d. iki 2012 m. vasario 22 d.. Teismas pažymi, kad MAĮ yra specialus teisės aktas, kuris nustato pagrindines sąvokas ir taisykles, kurių būtina laikytis vykdant mokesčių įstatymus, pagrindinius apmokestinimo mokesčiais teisinio reglamentavimo principus, įtvirtina Lietuvos Respublikoje taikomų mokesčių sąrašą, nustato mokesčių administratoriaus funkcijas, teises ir pareigas, mokesčių mokėtojo teises ir pareigas, mokesčių apskaičiavimą ir sumokėjimą, mokesčio bei su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo bei mokestinių ginčų nagrinėjimo tvarką. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo konkrečiu atveju, nagrinėjamo ginčo teisinius santykius reguliuoja Civilinio kodekso normos, kadangi nagrinėjamoje byloje šalių tarpusavio teisės ir pareigos yra kilusios iš elektros energijos vartojimo, kai viena šalis ją tiekia, o kita už gautą paslaugą privalo tinkamai atsiskaityti (CK 6.383 str.), t. y., kaip ir minėta, savivaldybė civiliniuose teisiniuose santykiuose yra šių santykių dalyvė lygiais pagrindais kaip ir kiti civilinių teisinių santykių dalyviai (CK 2.36 str. 1 d.) ir sudarydama, vykdydama ir nutraukdama gyvenamosios patalpos nuomos bei kitas civilines teisines sutartis, savivaldybė veikia ne kaip viešojo administravimo įgaliojimus turinti institucija, bet kaip civiliniuose – teisiniuose santykiuose dalyvaujantis viešasis juridinis asmuo. Esant minėtoms aplinkybėms, nagrinėjamu atveju, turi būti taikomas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 1 d.). Atsakovės skola ieškovei susidarė laikotarpiu nuo 2007 m. vasario 1 d. iki 2012 m. vasario 22 d., ieškovė ieškinį teismui pateikė 2017 m. vasario15 d., todėl konstatuotina, kad bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas nėra praleistas.

Apibendrindamas aukščiau nurodytų aplinkybių visumą teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas tenkinti ieškinio reikalavimus ir priteisti iš atsakovės 519,47 Eur skolą už suvartotą elektros energiją.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, jog pagal prievolę neatsiskaitęs asmuo privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodyta aplinkybė vertintina kaip pagrindas tenkinti ir ieškinio reikalavimą dėl procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2017 m. vasario 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str., 6.123 str., 6.210 str.).

Patenkinus ieškinį, ieškovės naudai iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 15 Eur sumokėtas žyminis mokestis (CPK 80, 82, 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270, 279 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei AB „Energijos skirstymo operatorius“, juridinio asmens kodas 304151376, buveinės adresas Aguonų g. 24/26, Vilnius, iš atsakovės Plungės rajono savivaldybės, juridinio asmens kodas 188714469, adresas Vytauto g. 12, Plungė, 519,47 Eur (penkių šimtų devyniolikos eurų 47 ct) skolą už suvartotą elektros energiją, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2017 m. vasario 17 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur (penkiolikos eurų) žyminį mokestį.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.