Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Jankauskienė, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorui Zenui Leonavičiui, kaltinamajam A. V., jo gynėjui advokatui Stasiui Zabitai, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyvenantis ir gyv. vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V. buvo kaltinamas pagal BK 294 str. 2 d., t. y. tuo, kad veikdamas bendrininkų grupėje su A. B., G. S., L. A. (kurie dėl šios veikos 2015-01-15 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu išteisinti), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu ir O. J., kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ str., vykdė ginčijamą, nerealizuotą kito asmens, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas – teisę, panaudodami fizinę prievartą, t. y. A. V. įtarus, kad V. Z. pagrobė jo cigaretes ir yra už jas skolingas, 2010-01-07 apie 11 val. Vytauto gatvėje, Kalvarijoje esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, G. S. iš automobilio ,,Audi A4“ ištempus V. Z., G. S. ir A. B. panaudojus fizinį smurtą – sudavus smūgius kumščiais, užmovus V. Z. ant galvos maišą, užlaužus rankas, prievarta įsodinus V. Z. į automobilį ,,Audi A8“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamą A. V., A. B. prievarta laikant V. Z. automobilyje su maišu ant galvos, A. V. nuvežus V. Z. į mišką, esantį (duomenys neskelbtini) sav., L. A., G. S., A. B. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo panaudojo fizinį smurtą – sudavė ne mažiau 30 smūgių lazdomis, kumščiais, kojomis V. Z. į įvairias kūno vietas ir reikalavo V. Z. atiduoti iš A. V. pagrobtas cigaretes arba atlyginti tariamą žalą pinigais.

A. V. teisiamojo posėdžio metu kaltės nepripažino ir nurodė, jog nusikaltimo nepadarė, jis yra apkalbamas, kodėl – nežino. O. J. ir G. S. pažįsta, nes kartu mokėsi, A. B. ir L. A. nepažįsta. V. Z. žino iš matymo kaip miestelio gyventoją, su juo nebendrauja, tačiau susitikę pasisveikina. Yra matęs jį ir po inkriminuojamo įvykio, jokių pretenzijų V. Z. nereiškė.

N. V. Z. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamuosius pažįsta iš matymo, jokių ryšių su jais nepalaiko. Mano, jog šioje byloje jis niekaip nenukentėjo, pareiškimo nerašė. Gavęs šaukimą, atvyko į apklausą. Teigia, jog jį kažkokie asmenys kaltino pagrobus cigaretes. 2010 m. rytą su (duomenys neskelbtini) sėdėjo mašinoje ir rūkė. Atsidarius automobilio durims, jis gavo smūgį, ant galvos buvo uždėtas maišas, kažkur buvo nuvežtas – kur nematė. Smūgiai buvo suduoti į ranką, koją, šoną. Tie vyrai klausė, kur cigaretės, V. Z. sakė, jog nežino. Vieno tarp vyrų galimai balsas buvo O. J., bet nėra tikras. Prašė 12 000 ar 14 000 litų (14 t. 48 b. l.). Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose nurodė, kad 2010-01-07 jam su (duomenys neskelbtini) sėdint automobilyje ,,Audi A4“ buvo suduotas smūgis kumščiu į veidą. Nematė, nei kas atidarė automobilį, nei kas sudavė smūgį. Iš karto po smūgio jam ant galvos buvo užmautas maišas ir V. Z. ištemptas iš automobilio ir už nugaros užlaužtos rankos. Vyriškiai liepė nesipriešinti, grasindami, jog bus blogai. Vežė automobiliu, kai sustojo iš karto gavo smūgį į veidą, buvo ištemptas iš automobilio, pargriautas ant žemės ir mušamas. Mušant vaikinai jo klausinėjo apie cigaretes. Po to sumuštą jį atvežė atgal į (duomenys neskelbtini), liepė išlipti iš automobilio, pusę minutės nenusiimti maišo. Iš balso atpažino O. J. (5 t., 126-127 b. l.).

Parodymų patikrinimo vietoje metu O. J. parodė vietą (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini) esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, kur panaudojant smurtą G. S. iš automobilio ,,Audi A4“ ištraukė V. Z., kur S. ir A. B. V. Z. prievartą įsodino į A. V. vairuojamą automobilį ,,Audi A8“, kelią, kuriuo vežė į mišką ir vietą miške, kur V. Z. buvo mušamas (2 t., 114-138 b. l.).

Teisiamojo posėdžio metu K. G. nurodė, jog jokio ,, (duomenys neskelbtini)“ (V. Z.) nepažįsta ir nežino, kokius parodymus davė ikiteisminio tyrimo metu neprisimena, nes turėjo galvos traumą (19 t., 102 b. l.).

Parodymų patikrinimo vietoje metu užfiksuota, jog K. G. parodė aikštelę, (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini), kur panaudojant fizinį smurtą G. S. iš automobilio ,,Audi A4“ ištraukė V. Z., kur G. S. ir A. B. prievarta įsodino V. Z. į A. V. automobilį (5 t., 149-154 b. l.).

BK 294 straipsnyje baudžiamoji atsakomybė numatyta už savavaldžiavimą. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad baudžiamojon atsakomybėn traukiamas tas, kas savavaldžiavo panaudodamas psichinę ar fizinę prievartą nukentėjusiajam ar jo artimam asmeniui. Nors BK 294 straipsnio 2 dalyje didelės žalos požymis, kaip būtina atsakomybės sąlyga, nėra nurodytas, tačiau teismų praktikoje yra išaiškinta, kad didelė žala nukentėjusiojo teisėms ar (ir) teisėtiems interesams yra būtinas baudžiamosios atsakomybės už savavaldžiavimą požymis. Kvalifikuojančiu savavaldžiavimo požymiu pripažintas prievartinis (psichinė arba fizinė prievarta) šio nusikaltimo padarymo būdas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 2K-P-183/2012 konstatuota, kad atsižvelgiant į tai, jog teisės aktų, taigi ir BK 294 straipsnio 2 dalies, aiškinimas negali apsiriboti vien tik lingvistinio (verbalinio) metodo taikymu, kai įstatymo tekstas aiškinamas tik paraidžiui, tačiau turi būti remiamasi ir sisteminio, loginio teisės aiškinimo metodais. Kaltinimas pagal BK 294 straipsnio 2 dalį turi būti pagrįstas visų požymių, įtvirtintų BK 294 straipsnio 1 dalyje, visuma, taip pat ir to, kad savavaldžiauta panaudojant psichinę ar fizinę prievartą nukentėjusiajam ar jo artimam žmogui, nustatymu. Pagrindžiant baudžiamąją atsakomybę pagal BK 294 straipsnio 2 dalį turi būti nustatyta ne tik psichinė ar fizinė prievarta, bet ir tokia prievarta padaryta didelė žala nukentėjusiajam ar jo artimam žmogui. Nuostatos, kad tie atvejai, kai asmuo savavaldžiauja panaudodamas prievartą (psichinę ar fizinę) nukentėjusiajam ar jo artimam asmeniui, savaime kvalifikuotini pagal BK 294 straipsnio 2 dalį, net nekonstatavus didelės žalos asmens teisėms ar (ir) teisėtiems interesams, iš esmės reiškia plečiamąjį baudžiamosios atsakomybės pagrindų pagal BK 294 straipsnio 2 dalį aiškinimą.

Nors iš ikiteisminio tyrimo metu gautų ir teisme ištirtų duomenų matyti, jog prieš V. Z. buvo vartojamas gana intensyvus smurtas, tačiau, kaip teisiamojo posėdžio metu nurodė V. Z. pareiškimo nerašė, pretenzijų niekam nereiškia. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal formuojamą teismų praktiką, pripažįstant asmenį kaltu pagal BK 294 str. 2 d., kaltinime turi būti nurodytos nustatytos aplinkybės, dėl ko konstatuojama, jog nukentėjusiajam padaryta žala yra didelė. Šioje byloje kaltinant A. V. šis kvalifikuojantis požymis iš viso nenurodytas, prokuroras pakeisti kaltinime nurodytas aplinkybes iš esmės skirtingomis neprašė. To padaryti teismo iniciatyva taip pat nėra pagrindo ir galimybės, kadangi nukentėjusysis neigia, jog iš viso jam padaryta žala, o žalos dydis yra vertinamojo pobūdžio dalykas ir jį nurodyti gali tik pats nukentėjusysis, o teismas – tik įvertinti, ar nukentėjusiojo nurodyta ,,didelė žala” gali būti laikoma didele baudžiamojo įstatymo prasme. Esant šiai situacijai, teismas daro išvadą, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad kaltinamojo A. V. veiksmais V. Z. buvo padaryta didelė žala, todėl darytina išvada, jog jo veikoje nėra visų BK 294 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos požymių. Todėl A. V. pagal BK 294 str. 2 d. išteisintinas jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

A. V. paskiros kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos ir dokumentų paėmimas iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistinos, nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintinos.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 301-303 str., teismas

nusprendžia:

A. V. pagal BK 294 str. 2 d. išteisinti jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d., 1 p.).

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos ir dokumentų paėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėja Daiva Jankauskienė